Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-05-20 · Administracinė byla Nr. I-5502-426/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-20
Bylos Nr.
I-5502-426/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška, Rūta Miliuvienė, Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
R. Ž.
Atsakovas
Vilniaus pataisos namų, Vilniaus pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-5502-426/2015Proceso Nr. 3-61-3-05091-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 21; 74
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Paulauskienės, dalyvaujant pareiškėjui R. Ž., atsakovo Vilniaus pataisos namų atstovui D. R. (D. R.), liudytojams J. D. (J. D.), D. G. (D. G.), L. P., T. M., R. V., R. Č., R. K., A. Ž., S. V., S. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Ž. skundą atsakovams Vilniaus pataisos namams ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos), dėl sprendimo panaikinimo ir neturinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas R. Ž. teismui pateikė 2014 m. lapkričio 24 d. skundą (b. l. 1–2), kurį tikslino 2014 m. gruodžio 10 d. (b. l. 8, abi lapo pusės), kuriame prašo: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) direktoriaus nutarimu Nr. 28-1134(1) skirtą nuobaudą; 2) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteisti 3 900 Lt (1 129,52 Eur) neturtinę žalą.

Paaiškina, jog Vilniaus PN direktoriaus 2014 m. rugsėjo 25 d. nutarimu jam paskirta nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų. Mano, kad nuobauda paskirta neteisėtai, neįvertinus įvykio aplinkybių. Tvirtina, jog neturėjo telefono ir negalėjo jo numesti po savo lova. Telefonas, pasak pareiškėjo, rastas ne po jo miegama vieta Nr. 9, o po miegama vieta Nr. 11. Patalpoje tuo metu buvo tik vienas Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnas, kiti atėjo vėliau ir negalėjo matyti, kur rastas telefonas. Pareiškėjo teigimu, jis niekada neturėjo mobiliojo ryšio telefono.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime (b. l. 38–41) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad ginčijamas nutarimas priimtas remiantis Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus inspektoriaus tarnybiniu pranešimu, Apsaugos ir priežiūros skyriaus protokolu, vyresniųjų prižiūrėtojų tarnybiniais pranešimais. Pareigūnai tvirtina matę, kad pareiškėjas po lova numetė mobiliojo ryšio telefoną. Abejoti jų pranešimais ir pateikta informacija nėra pagrindo, kadangi nenustatyta, jog pastarieji būtų suinteresuoti apkaltinti pareiškėją pažeidus režimo reikalavimus. Pareiškėjas taip pat nenurodė jokių suinteresuotumo priežasčių.

Šalies argumentai

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nepagrindė žalos apskaičiavimo, nepateikė įrodymų, kuriais pagrįstų neturtinės žalos atsiradimo sumą, todėl šis reikalavimas nepagrįstas ir turėtų būti atmestas. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, galimai, siekdamas turtinės naudos. Vilniaus PN Psichologinė tarnyba, sveikatos priežiūros tarnyba nenustatė su skunde nurodytomis pretenzijomis susijusių psichologinių ir sveikatos pablogėjimų.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) atsiliepime (b. l. 25–27) nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad nuobauda skirta pagrįstai ir teisėtai. Pareiškėjo padarytas režimo pažeidimas tinkamai užfiksuotas medžiagoje, nuobauda paskirta neviršijant įgaliojimų. Nustatyta, jog 2014 m. rugsėjo 23 d. apie 21.40 val. Vilniaus PN pareigūnai gyvenamojoje patalpoje Nr. 1-311, esančioje I-ojo gyvenamojo korpuso 3 aukšte, atlikdami kratą, po pareiškėjo lova rado mobilaus ryšio telefoną „Siemens“ su SIM kortele „Pildyk Tele2“. Pareigūnai, įėję į gyvenamąją patalpą, pastebėjo, kad pareiškėjas po lova metė daiktą, panašų į mobiliojo ryšio telefoną.

Pataisos namų direktorius, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo aplinkybes, surinktą medžiagą, ginčijamu nutarimu paskyrė nuobaudą. Nuobauda, pasak Departamento, pagrįsta, adekvati padaryto nusižengimo pobūdžiui ir sunkumui, todėl ją naikinti ar švelninti nėra teisinio pagrindo.

Departamentas pareiškėjui į jo 2014 m. rugsėjo 28 d. skundą dėl Vilniaus PN direktoriaus nutarimo atsakė 2014 m. spalio 31 d. raštu. Skunde nenurodyta jokių faktinių duomenų ir kitų aplinkybių bei argumentų, leidžiančių abejoti ginčijamo nutarimo pagrįstumu ir teisėtumu.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotasis asmuo mano, kad atsakovo administracija elgėsi teisėtai ir pagrįstai, žalai atsirasti nėra būtinų sąlygų, todėl Lietuvos valstybei nekyla prievolė atlyginti neturtinę žalą. Prašo skundą atmesti.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus, prašė tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovo Vilniaus PN atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė atmesti skundą.

Trečiojo suinteresuoto asmens Departamento atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą ir laiką jam pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyrius surašė protokolą Nr. 51-2559(1) dėl nuteistojo asmens kratos (patalpos apžiūros), kuriame nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 23 d. 21 val. 40 min. įėjęs į I-ojo gyvenamojo korpuso 311 gyvenamąją patalpą Kriminalinės žvalgybos skyriaus inspektorius J. D. pastebėjo, jog 5-ojo būrio nuteistasis R. Ž. po lova metė daiktą, panašų į mobiliojo ryšio telefoną. Patikrinus minėtą vietą, buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas „Siemens“ su SIM kortele „Pildyk“. Telefonas buvo paimtas ir perduotas Apsaugos ir priežiūros skyriui (b. l. 43). Tą pačią dieną Kriminalinės žvalgybos skyriaus inspektorius J. D. surašė tarnybinį pranešimą, kuriame išdėstė aplinkybes, užfiksuotas 2014 m. rugsėjo 23 d. protokole dėl nuteistojo asmens kratos (patalpos apžiūros) Nr. 51-2559(1), papildomai nurodė, kad savo veiksmais nuteistasis R. Ž. pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 1 priedo 6 p. reikalavimus (b. l. 42). Pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 24 d. paaiškinime nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 23 d. apie 21 val. 30 min., įėjęs į sekciją, pareigūnas po lova vietoje Nr. 11 rado telefoną. Pareiškėjas tuo metu buvo toje vietoje ir skaitė. Pareigūnas pareiškė, kad telefoną po lova numetė pastarasis, tačiau, pareiškėjo teigimu, jis telefono neturėjo ir nematė, kas jį ten numetė. Tai gali patvirtinti kiti sekcijos nuteistieji (b. l. 44).

Vilniaus PN direktorius 2014 m. rugsėjo 25 d. priėmė nutarimą Nr. 28-1134(1), kuriuo, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis R. Ž. pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 12 str. 1 d., 110 str. 1 d. 1 p., 112 str. 4 d., 1 priedo 6 p. reikalavimus (po nuteistojo lova buvo rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas), nutarė skirti nuobaudą – 15 parų baudos izoliatoriuje. Nuteistasis į baudos izoliatorių uždarytas 2014 m. spalio 6 d. 15 val. 45 min., o grąžintas į paprastąją grupę 2014 m. spalio 21 d. 15 val. 45 min. (b. l. 45–46).

R. Ž. 2014 m. rugsėjo 28 d. skundu kreipėsi į Departamento direktorių, prašė panaikinti jam skirtą nuobaudą bei atlikti patikrinimą. Paaiškino, kad telefonas buvo rastas ne po jo miegamąja vieta, be to, pareigūnui įėjus, gulėjo ir nieko negalėjo numesti. Pareiškėjo teigimu, kas numetė telefoną, nei jis pats, nei pareigūnas negalėjo matyti, kadangi pastarasis buvo nugara atsisukęs į pareiškėją. Anot R. Ž., jis niekada neturėjo telefono, nesinaudojo ir neturi lėšų įsigyti (b. l. 28). Departamentas 2014 m. spalio 31 d. raštu Nr. 2S-5753 pareiškėjui nurodė, kad, remiantis 2014 m. rugsėjo 23 d. protokolo Nr. 51-2559(1) duomenimis, pagrįstai buvo konstatuota, kad pareiškėjas turėjo draudžiamą daiktą. Surinkta medžiaga pakankamai įrodo pareiškėjo kaltę, todėl Vilniaus PN direktoriaus paskirta nuobauda yra pagrįsta ir adekvati padaryto nusižengimo pobūdžiui ir sunkumui, taigi jos naikinti ar sušvelninti nėra teisinio pagrindo (b. l. 33–34).

Ginčas nagrinėjamu atveju kyla dėl R. Ž. Vilniaus PN direktoriaus 2014 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 28-1134(1) paskirtos nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo.

Skundžiamos nuobaudos paskyrimo metu – 2014 m. rugsėjo 25 d. – pareiškėjas buvo nuteistasis. Atitinkamai, bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 4 d.), kuriame nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių (12 str. 1 d.). Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, be kita ko, privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (110 str. 1 d. 1 p.). Nuteistiesiems, išskyrus šio kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, draudžiama turėti su savimi šio kodekso 1 priede nurodytų daiktų ir reikmenų. Reikmenys, kuriais naudotis nuteistiesiems uždrausta, paimami ir, atsižvelgiant į jų pobūdį bei įsigijimo aplinkybes, pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles perduodami saugoti, kol nuteistasis bus paleistas iš pataisos įstaigos, arba sunaikinami (112 str. 4 d.). Bausmių vykdymo priedo „Daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, sąrašas“ 6 p. įrašyti garso, vaizdo įrašymo prietaisai, telefonai (jų dalys ir priedai) ir kitos elektroninio ryšio priemonės. Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems skiriamos nuobaudos įtvirtintos Bausmių vykdymo kodekso 142 str. Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį (143 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju skundžiama nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už režimo pažeidimą – draudžiamo daikto (telefono) turėjimą. Pareiškėjas teigia, kad 2014 m. rugsėjo 23 d. kratos metu rastas mobilusis telefonas yra ne jo.

Dėl nuobaudų nuteistiesiems ir suimtiesiems skyrimo ne kartą yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), konstatuodamas, kad įstatyme nustatytų pareigų nevyk­dymas yra pakankamas pagrindas skirti nuteistajam nustatytas nuobau­das (LVAT 2014 m. balandžio 9 d. aprobuotas LVAT praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinimas. Administracinė jurisprudencija. 2014 m., Nr. 26, p. 460-564). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad atsakomybė už režimo reikalavimų pažeidimą yra specialios rūšies drausminė atsakomybė, kuri taikoma tik nuteistiesiems, todėl sprendžiant dėl nuobaudų, įtvirtintų Bausmių vykdymo kodekso 142 str., paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus. Nutarime dėl nuteistojo nubaudimo turi būti aiš­kiai suformuluotas jam reiškiamas kaltinimas dėl režimo pažeidimo konkrečiai nuro­dant pažeidimo padarymo laiką, vietą, režimo reikalavimus pažeidžiantys veiksmai ir jų teisinis įvertinimas (kvalifikavimas) pagal konkrečias teisės aktų normas.

Į bylą yra pateiktas 2014 m. rugsėjo 23 d. protokolas Nr. 51-2559(1), pasirašytas Kriminalinės žvalgybos inspektoriaus J. D., taip pat Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojų D. G. ir R. L., bei 2014 m. rugsėjo 23 d. tarnybinis pranešimas, kuriuose nurodyta, kad, prižiūrėtojui 2014 m. rugsėjo 23 d. 21 val. 40 min. įėjus į gyvenamąją kamerą Nr. 311, pareiškėjas po lova metė daiktą, panašų į mobiliojo ryšio telefoną, ir kad, patikrinus minėtą vietą, buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas. Teismo posėdyje Kriminalinės žvalgybos inspektorius J. D. šias aplinkybes patvirtino. Pažymėjo, kad, 2014 m. rugsėjo 23 d. įėjęs į gyvenamąją kamerą Nr. 311 pamatė, kad pareiškėjas guli lovoje ir kalba telefonu, pareiškėjas, pastebėjęs J. D., telefoną metė po lova, kurioje tuo metu gulėjo, o J. D. pribėgęs telefoną paėmė. J. D. atkreipė dėmesį, kad patikrinimą atliko dėl to, kad turėjo informacijos apie tai, kad kameroje yra kalbama mobiliojo ryšio telefonu. Teismo posėdyje taip pat buvo apklausti pareiškėjo nurodyti liudytojai – 8 nuteistieji. Visi jie teigė, kad pareiškėjas telefono turėti negalėjo, tačiau nurodė, kad paties telefono metimo fakto 2014 m. rugsėjo 23 d. nematė ir nežino ar negali pasakyti, kam minėtas mobiliojo ryšio telefonas priklausė. Pažymėtina, kad teismo posėdyje apklaustų nuteistųjų parodymai dėl ginčo įvykio aplinkybių skyrėsi, nesutapo parodymai, ką incidento metu veikė pareiškėjas (gulėjo, sėdėjo, skaitė knygą, miegojo ar iš viso buvo kameroje) ir kodėl jis buvo ne savo miegamojoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, nuteistųjų liudijimai vertintini kaip prieštaringi, todėl negali būti laikomi patikimais.

Pareiškėjas neneigia, kad mobiliojo ryšio telefonas kameroje 2014 m. rugsėjo 23 d. buvo rastas, tačiau aiškina, kad telefonas buvo rastas ne po jo miegamąja vieta ir buvo ne jo. Taigi nagrinėjamu atveju nekyla ginčas dėl to, kad mobiliojo ryšio telefonas buvo numestas būtent kratos metu ir kad jis buvo rastas po lova, kurioje tuo metu gulėjo pareiškėjas. Todėl aplinkybė, kad draudžiamas įrenginys buvo rastas ne po pareiškėjo miegamąja vieta, savaime nepaneigia fakto, kad draudžiamą įrenginį galimai turėjo būtent pareiškėjas ir nagrinėjamam ginčui nėra teisiškai reikšminga. Tiek 2014 m. rugsėjo 23 d. protokole Nr. 51-2559(1), tiek tarnybiniame pranešime nurodyta, kad daiktą, panašų į mobiliojo ryšio telefoną, po lova metė būtent pareiškėjas, ir kad patikrinus šias aplinkybes, pareigūnų įtarimai dėl draudžiamo įrenginio turėjimo pasitvirtino. Šiuo atveju Vilniaus PN pareigūnų paaiškinimai dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa tarpusavyje, yra nuoseklūs, logiški, atitinka rašytinę bylos medžiagą. Nenustatyta, kad įvardinti subjektai dėl kokių nors priežasčių būtų suinteresuoti kitaip nurodyti ginčui spręsti reikšmingas aplinkybes. Atitinkamai, nėra pagrįsto pagrindo abejoti Vilniaus PN pareigūnų paaiškinimų nuoseklumu, nešališkumu, todėl jie vertinami kaip objektyvūs. Tai, kad tarnybiniai pranešimai, pažymos, taip pat paties pareiškėjo duoti paaiškinimai laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais byloje ir yra vertintini pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. nustatytas taisykles, yra konstatavęs ir LVAT (LVAT 2012 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-219/2012, 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2932/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas byloje surinktus įrodymus vertina kaip pakankamus pareiškėjo padarytam Bausmių vykdymo kodekso 12 str. 1 d., 110 str. 1 d. 1 p., 112 str. 4 d., 1 priedo 6 p. reikalavimų pažeidimui pagrįsti. Kaip minėta, šie pareiškėjo veiksmai yra pakankamas pagrindas skirti vieną iš Bausmių vykdymo kodekso 142 str. nustatytų nuobaudų. Nagrinėjamu atveju matyti, kad už nustatytą R. Ž. paradytą nusižengimą skirta nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių iki penkiolikos parų, savo pobūdžiu nėra pati griežčiausia, nėra pagrindo ją laikyti neproporcinga ar neatitinkančia pareiškėjo padaryto nusižengimo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad R. Ž. 2014 m. rugsėjo 23 d. padaryto pažeidimo nustatymo ir nuobaudos jam skyrimo procedūros buvo įvykdytos tinkamai, pareiškėjas turėjo teisę dėl to pateikti paaiškinimus ir šia teise pasinaudojo, į jo paaiškinime nurodytas aplinkybes buvo atsižvelgta, priimant skundžiamą 2014 m. rugsėjo 25 d. nutarimą Nr. 28-1134(1). Byloje pateiktas 2014 m. rugsėjo 23 d. protokolas Nr. 51-2559(1) bei tarnybinis pranešimas, kuriuose išsamiai išdėstytos su pareiškėjo padarytu nusižengimu susijusios aplinkybės, o pareiškėjui paskirta nuobauda yra proporcinga jo padarytam pažeidimui. Todėl laikytina, kad Departamentas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 28 d. skundą ir pagrįstai atsisakė jį tenkinti. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi teisinio ir faktinio pagrindo naikinti Vilniaus PN direktoriaus 2014 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 28-1134(1) pareiškėjui skirtą nuobaudą.

Pareiškėjas teismo taip pat prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteisti jam 3 900 Lt (1 129,52 Eur) dydžio neturtinę žalą, kurią kildina iš jam skirtos nuobaudos – uždarymo baudos izoliatoriuje.

Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, įtvirtinta CK 6.271 str., nustatančiame, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tačiau civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, vykdant pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 23 d. padaryto režimo pažeidimo tyrimą bei skiriant už tai nuobaudą, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos, atsiradusios dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis) taip pat atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 ir 129 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. Ž. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Bronius JanuškaRūta MiliuvienėIrena Paulauskienė