Kauno apylinkės teismo nutarimas

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu T. P. savo kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą nepripažino ir paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigose įsidarbino seniai, kai jam pasiūlė pabūti įmonės direktoriumi. Gali būti, kad pareigas ėjo nuo 2019 m., o ėjo iki 2023 m., bandė seniau išeiti, bet jo neišleido. Buvo parašęs pareiškimą išeiti iš darbo. Įmonė veiklą vykdė, bet ar gavo pajamų nežino. Įmonę valdė G. L.. Jis pats buvo formalus įmonės direktorius, bet įmonei vadovavo G. L., tai buvo G. L. įmonė. Nurodymus darbuotojams duodavo G. L.. Turėjo prisijungimus prie banko sąskaitų, atlikdavo pavedimus. Finansinės ataskaitas rengė ir teikė buhalterė. Turėjo savo parašo antspaudą ir buhalterės jį dėdavo, nes turėdavo jį ofise, jis buhalterių nekontroliavo. Žinojo Akcinių bendrovių įstatyme numatytas vadovo pareigas. Buvo viskas tvarkoje, buvo trys buhalterės, mokėjo mokesčius. Suvokia vadovo atsakomybę dabar, suvokė ir tuomet. Įmonė vykdė statybų veiklą. Įmonės klientai buvo žmonės, kuriuos surasdavo agentai. Surasdavo, kas pirks butus, o jie statydavo butus. Pajamas gaudavo, klientai atsiskaitydavo iškart. Kai klausdavo buhalterės, ji sakydavo, kad viskas yra gerai. Įmonės mokestinės nepriemokos jam buvo nežinomos. Jei būdavo skola, skambino iš Sodros ir tuomet jis iškart pasakydavo savininkui, kad tai sutvarkytų. Nežinojo apie įsiskolinimą biudžetui. Jam, kaip vadovui, tuo metu trūko patirties. Niekas jam nesakė, kad yra skolų, sakė, kad viskas bus gerai. Nežino, iš kur atsirado įsiskolinimas. Žino, kad bendrovė turi mokėti mokesčius. Buvo trys buhalterės, jų daug pasikeitė per tuos metus. Buvo J. Z., R., A., I., jos visos buvo skirtingais laikotarpiais. G. L. buvo savininkas, jis turėjo ne vieną įmonę. Jis norėjo pabandyti dirbti direktoriumi, tai jam tuo metu buvo patogu. G. L. įmonėje nedirbo, bet jis visoms savo įmonėms vadovavo. Ką jam pasakė G. L., tą jis ir darė. Po to, jis prašė, kad jį atleistų, bet jo neatleido. Mano, kad kaltinimai jam yra nepagrįsti. Apie įmonės gaunamas lėšas jam nebuvo žinoma. Būdavo atsiskaitymų grynaisiais, bet, jo manymu, kasos bendrovė neturėjo. Ar grynieji patekdavo į banko sąskaitą, nežino, G. L. žinojo. Jam reikėdavo prie banko sąskaitos prisijungti, kai jam paskambindavo, jis tą padarydavo. Matė neigiamą sąskaitos likutį, baigęs eiti direktoriaus pareigas, bet tada jau metus laiko nebuvo direktorius, nes parašė pareiškimą, kad išeina, ir ten nedirbo. Matė VMI, kad yra skola, bet jo metus laiko nepaleido, nes turėjo surasti, kas jį pakeis. Jis buvo įmonėje akcininku, bet ne vieninteliu. Dar buvo A., buvo du pagrindiniai akcininkai. G. L. „ant jo“ užrašė visas akcijas. Nežino, kiek turėjo akcijų. Jam neskambino nei VMI, nei niekas kitas, buhalterės buvo atsakingos už tai. Jis dirbo ne ofise, o lauke. Faktiškai įmonei vadovavo G. L., jis būdavo ofise.

Liudytoja R. G., apklausiama teismo posėdžio metu, parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai yra žinoma, ji šioje įmonėje dirbo. Įsidarbino 2022 m. sausio mėn. pabaigoje ar vasario mėn. pradžioje ir dirbo iki 2023 m. balandžio 18 d. Gali būti, kad pradėjo dirbti 2022 m. vasario 18 d., o išėjo tikrai balandžio mėnesį, o ne birželį. Gal įmonė nenutraukė jos įgaliojimų iki birželio. Parašė prašymą kovo mėnesį išeiti iš darbo. Kai įsidarbino įmonėje, jai vadovavo T. P., jos nuomone, jis buvo atleistas 2022 m. gale ir po to vadovavo G. L.. T. P. parašė prašymą atleisti jį savo noru. Jo atleidimą ji pridavė Sodrai. Sodroje turėtų tai atsispindėti. Jai sunku pasakyti tikslią datą. Jis išėjo tikrai ankščiau nei ji. T. P. vadovavo G. L.. T. P. buvo oficialus direktorius, bet savininkas buvo G. L. ir T. P. vykdė visus jo nurodymus. T. P., jos nuomone, buvo formalus vadovas. G. L. priimdavo visus sprendimus. Jai sunku pasakyti, kokia dalimi įmonei vadovavo G. L. ir kokia T. P., kaip priimdavo sprendimus, nes ji dirbo nuotoliniu būdu, o į įmonę atvažiuodavo pasiimti dokumentus arba jei reikėdavo išspręsti kokius nors klausimus. Kreipdavosi į G. L.. Su T. P. aptardavo tam tikrus dalykus, tačiau apskritai kreipdavosi į G. L.. Į T. P. kreipdavosi dėl žmonių priėmimo, atleidimo. Ataskaitas pateikdavo laiku, kas liečia VMI. Su T. P. aptardavo įmonės skolas. G. L. pasakydavo apie skolas, kurių nemokėti. T. P. turėjo elektroninį parašą ir prisijungimus, ji tokių neturėjo ir prašydavo jo, kad jis prisijungtų. T. P. galėdavo spręsti apie mokėjimus nedidele apimtimi, pavyzdžiui tada, kai reikėjo pirkti medžiagas ar prekes skubiai, o visus kitus dalykus spręsdavo G. L.. Įmonės pagrindiniai kontrahentai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ – prekių tiekėjas, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jai yra žinoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, tai yra kitos G. L. įmonės. Jis šioms įmonėms vadovauja. MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus vardo ir pavardės neatsimena, bet jai atrodo, kad ji irgi yra G. L.. Buvo daromi pavedimai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir taip toliau. Ten akcininkai buvo A. B. ar kažkas kitas, bet figūravo G. L.. Šios įmonės yra susiję asmenys. Pervesti piniginės lėšas šioms įmonėms nurodymus davė G. L., nemano, kad tokius nurodymus kada nors duodavo T. P.. Ji yra sakiusi ir G. L., ir T. P., kad taip daryti negalima, bet jie nekreipė į tai dėmesio. Įmonė turėjo įsiskolinimų valstybės biudžetui, „inkasiniai“ būdavo praktiškai visą laiką, būdavo ir VMI, ir Sodra, ir antstoliai. Nepriemoka susidarė dėl PVM, GPM, nekilnojamojo turto mokesčio. Įmonė nedengė skolų valstybės biudžetui, nes trūko lėšų. Buvo ir teikiamos paslaugos, viena įmonė vykdė kitai, bet būdavo ir paskolinių dalykų, kad viena įmonė skolindavo kitai. Pavedimai, kurie vykdavo, būdavo kaip paskolos, būdavo paskolos sutartis. Gal būdavo kokie maži procentai, tiksliai pasakyti negali, gal kai kurios būdavo beprocentinės. Statybos vyko visuomet, sunku pasakyti, kiek. Statė ir „(duomenys neskelbtini)“, ir „(duomenys neskelbtini)“. Įmonė gaudavo pajamų. Nepakako atsiskaityti su visais kreditoriais. Gali būti, kad paskolos sąlygojo, kad įmonė negalėjo atsiskaityti su valstybinės biudžetu. Paskolų terminai buvo dar toli, buvo didelių planų, vyko statybos ir pan., todėl nebuvo pagrindo manyti, kad įmonė vėliau negalės atsiskaityti su valstybe. Atsiskaityti su valstybės biudžetu reikia kas mėnesį, įmonė to nedarė, turėjo skolų. Skolų susidarymą sąlygojo per didelės skolos. Skolų buvo tiekėjams, VMI, Sodrai, pagal paskolas, ir G. L. nurodė, kam pirma mokėti. T. P. žinojo apie įsipareigojimus biudžetui. Buvo informavusi T. P., kad pirmiausiai reikia atsiskaityti su valstybės biudžetu. Kalbėdavo apie tai su T. P., jis sutikdavo su tuo, kad reikia mokėti, kalbėdavo apie tai su G. L., kad reikia atsiskaityti su VMI, Sodra ir pan. Ji irgi sakydavo taip G. L., gąsdindavo, kad blogai baigsis, jis sakydavo, kad viskas gerai, viskas savo laiku, eilės tvarka. T. P. statybas prižiūrėjo. G. L. spręsdavo dėl darbuotojų. Ji gaudavo sutartis, kad kažkas priimtas arba kad kažką reikia atleisti. Sprendžia, kad G. L. tokius sprendimus priimdavo iš to, ką yra mačius. Pokalbiuose su žmonėmis, kuriuos kviesdavosi dirbti, dalyvaudavo G. L. ir T. P.. Nežino, kas priimdavo galutinį sprendimą. Apskaitininkė pasakydavo, kad reikia Sodrai perduoti informaciją, nes priimtas žmogus. Kaip buhalterė žinojo, kad T. P. yra vadovas, ir sakydavo, kad reikia tartis su G. L., nes jam pačiam bus negerai. Supranta, kad žmogus vadovauja nedaug, bet atsakomybė yra jo. T. P. paklausydavo, bet neturėjo galių įvykdyti to, ką jis norėtų. Niekada nesakė T. P., kad nemokėti biudžetui, nes jis tokio sprendimo neturėjo. Su T. P. kalbėjo, kad atsakomybė yra jo. T. P. suprato, kad tai yra jo atsakomybė, sakė, kad kalbės dar su G. L.. Su atlyginimais buvo vėluojama, kaip ir jai, taip ir T. P.. Kelis mėnesius buvo nemokėtas atlyginimas. Tais metais, kai išeidinėjo, įmonė planavo gauti pajamų, jai pačiai taip sakė, kad viskas bus gerai, bus tų pajamų, vyks darbai, siūlė jai neišeiti. Jai išeinant iš darbo, įmonė neturėjo lėšų atsiskaityti su valstybės biudžetu.

Liudytojas G. L., apklausiamas teismo posėdžio metu, parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam yra žinoma. Jis minėtai įmonei vadovavo maždaug metus, iki 2023 m. gruodžio 5 d. Įmonei vadovavo T. P.. Jis pagal darbo sutartį bendrovėje nedirbo, tik kai tapo vadovu. Dalis akcijų įmonės jam priklauso. Neženkli dalis. Kitos akcijos priklausė T. P.. T. P. priklausė kontroliuojantis akcijų paketas. Bendradarbiavo su T. P., jis rūpinosi įmonės situacija ir padėdavo T. P.. T. P. padėdavo priimti esminius sprendimus, kuria kryptimi įmonė vystytų veiklą nekilnojamojo turto srityje. Galbūt smulkesniais darbais – rangos ar kasdieniniais – rūpindavosi T. P., bet esminius – dėl statybų ar kitus didesnius užsakymus, tai jie pasitardavo. Dėl nereikšmingų sumų palikdavo spręsti T. P.. Mažesnės sumos yra 3 000–5 000 Eur, o jei dešimtys tūkstančių, tai jau kartu spręsdavo. Dėl mažesnių sumų T. P. galėjo spręsti. Prisijungimus prie banko sąskaitų turėdavo T. P.. Nenurodydavo T. P., kam pervesti lėšas, tokius sprendimus priimdavo T. P. arba buhalterė. Jeigu einamieji klausimai, atsiskaitymai su kreditoriais ar mėnesinės įmokos, tai buhalterė būdavo informuota, kad reikės atsiskaityti. Jam yra žinoma įmonė „(duomenys neskelbtini)“, tai yra jo įmonė. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ jam yra žinoma, ši įmonė priklauso A. B.. Jis su šia bendrove šiuo metu nesusijęs, ankščiau buvo susijęs. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam yra žinoma, ten jis dirba direktoriaus pavaduotoju. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam yra žinoma, jis buvo jos akcininkas ir direktorius. Akcininkas buvo iki praeitų metų, o direktorius buvo irgi iki praeitų metų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam yra žinoma, iš šios įmonės dažniausiai perkamos statybinės medžiagos ir žaliavos, reikalingos statybos darbams. Ji buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekėjas. Įmonės, su kuriomis yra susijęs, parduodavo savo medžiagas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi turėjo galimybę jas įsigyti su didele nuolaida, kadangi turėjo stambius statybinius projektus, gaudavo itin geras kainas. Taip elgdavosi tam, kad operatyviau ir greičiau vyktų statybų procesas. Kai kurios įmonės turėjo sudariusios sutartį su subrangos įmonėmis ir jeigu reikėdavo padėti atlikti statybinius darbus, tai būdavo sudaroma trišalė ar dvišalė sutartis ir būdavo naudojamos paslaugos. FNTT tyrimų nebuvo, o mokestiniai patikrinimai ar operatyvūs veiksmai būdavo kas kažkiek laiko, bet esminių pažeidimų nenustatydavo, pasakydavo, ką pataisyti, pavyzdžiui datas ar pan. Įmonėms pavedimus atlikdavo T. P.. T. P. vadovavosi sutartimis ir turėjo vykdyti įsipareigojimus. Sutartis su kai kuriomis bendrovėmis sudarė jis ir T. P.. Iš „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė T. P., o iš kitos pusės – bendrovių direktoriai. T. P. galėjo priimti savarankiškus sprendimus. Esminius dėl vystomų projektų ar pan. sprendimus priimdavo kartu. T. P. sprendimus dėl smulkesnių dalykų pats priimdavo. Tai būdavo susitarimas, pasitarimas, nes jis irgi buvo vienas iš įmonės savininkų ir jam rūpėjo, kokia linkme eina įmonė bei kad ji judėtų teigiama linkme. Tarimosi ir bendravimo atveju domėjosi strateginiais sprendimais, kasdieniniai sprendimai jam nebuvo būtini. Jis buvo paskolinęs daug pinigų įmonei, jam jo pinigai rūpėjo, todėl jis domėjosi įmonės veikla, turėjo statybų srityje patirties, todėl pasitardavo su T. P.. Žinojo, kad buvo susidarę dėl kažkiek vėlavimo sumokėti mokesčius valstybei. Įmonė vystė nemažus projektus, suinvestuoti pinigai buvo į didelius projektus – pastatus, sutarti klientai buvo, todėl buvo numatyta, kad pabaigus darbus, su visais bus atsiskaityta. Viskas buvo pagal sutartis. Jeigu įmonei buvo būtina gauti paslaugas ar medžiagas, kad pabaigtų projektą, iš kurio įmonė gautų dideles pajamas ir pelną, iš kurio galėtų atsiskaityti su visomis vėluojamomis įmokomis, tai galbūt ir priėmė tokį sprendimą. Kadangi įmonė visuomet buvo gyvybinga ir vykdė veiklą, buvo daug projektų, tai jam neatrodė, kad įmonės veikla atrodytų nemoki ir kad reiktų spręsti dėl atsiskaitymo eilės. Yra girdėjęs, kad įstatyme yra numatytas kreditorių eiliškumas. Galimai, jeigu buvo vėluojamos įmokos, tai Sodra sustabdo deklaravimą ir todėl neatsispindi įdarbinimas ir pan. Neatsimena, kada jis vadovavo, neatsimena skaičių tiksliai. Buvo susidariusi situacija, kad nekartą keitėsi įmonės buhalterės ir jiems buvo nurodyta patikslinti deklaracijas, nes galimai ir mokesčių patikrinimai buvo. Jeigu kažką pavėlavo pakeiti ar nepilna apimtimi pateikė, tai dėl to, kad užtruko, kol suvaikščiojo informacija tarp buhalterių, nes ir sistemose yra įsikraipiusi informacija. Kažkurioje apimtyje jis girdėjo ir žinojo, kad buvo numatyta, kad įmonė gautų ženklias pajamas, ypač iš turimo nekilnojamojo turto pardavimo. Buvo sudaryta nemažai sutarčių, su kai kuriais klientais teko susitikti pašnekėti, nes jie turėjo rezervavę pirkimus didelėms sumoms ir laukė pabaigos, kol bus įvykdyti statybiniai darbai ir įmonė būtų su visais atsiskaičiusi ir vykdžiusi kitus projektus. Praeitais metais iškilo ginčas su akcininku A. B., kadangi su juo buvo derybos, kad galbūt jis investuos ir padės greičiau vystyti projektus, galimai perleis dalį akcijų, bet nebuvo galutinai sutarta dėl šio dalyko, tai buvo geranoriškai paskubėta įregistruoti akcijų pardavimą Registrų centre, bet realiai tas akcijų pardavimas nebuvo įvykęs, todėl vėliau tas paskutinis direktorius „nuėmė“ ir jį nuo direktoriaus pozicijos ir jis negalėjo vykdyti veiklos ir pasirūpinti, kad įmonė atsiskaitytų. Dėl to ši situacija susikomplikavo. Vertę sunkų nustatyti, bet pagal preliminarių sutarčių rezervavimą, tai įmonė valdė Romainių rajone nekilnojamojo turto kur buvo kvadratų nuosavybė dalinai apie maždaug 270 kvadratų, tai žmonės rezervuodavo maždaug 1400 už kvadratinį metrą, jeigu taip primityviai sudauginus ką jie padavę avansus, tai jau netoli pusė milijono. Įmonė valdė ir užbaiginėjo projektą (duomenys neskelbtini), tai ten netoli 100 kvadratų, yra prie Laisvės al., kur nekilnojamas turtas yra itin brangus. Buvo numatyta gauti ženklias sumas, su visais atsiskaityti ir vykdyti projektus toliau. Centre buvo rezervuojama po galimai 2500 Eur, tai suskaičiavus galėtų būti ir apie 250 000 Eur. Galimai dalį gaudavo pavedimais, dalis galėjo būti ir grynais, kas nebuvo esminė suma. Kiek įmonė turėjo grynųjų pinigų likutį kasoje 2022 m. pasakyti negali, reiktų pasitikslinti su buhalteriais pagal buhalterinius dokumentus. Įmonė visada vykdė veiklą, skubėjo vykdyti projektą, todėl abejoja, kad buvo pinigų likutis. Įplaukos buvo iš tokių projektų, taip pat kai kurios paslaugos buvo atliekamos ir su tuo pačiu direktoriumi kituose objektuose, toje apimtyje, ką galėjo atlikti direktorius su kitomis subrangos įmonėmis. Nurodymus buhalteriams už savo laikotarpį duodavo T. P.. Jis sąskaitos nevaldė. Jis mokėjimų nederino, derino esminius vystymo projektus. Jeigu nusprendė vystyti projektą, jis padarė, kad projektas būtų greitesnis, iš kurio įmonė turėtų pelno greičiau. Kiek girdėjo, buvo civilinė byla, tačiau yra ginčas, kadangi jie teigia, kad A. B. yra neteisėtai užvaldęs akcijas. Buvo tokia byla, nežino, ar ji pasibaigus. Dėl dokumentų perdavimo, buvo informuota, kad buhalteriai ruošia ir tikslina dokumentus bei pateiks juos pilna apimtimi. Toje byloje jis nebuvo teismo posėdyje. Ten buvo paaiškinta, kad ne A. B. buvo direktorius, o buvo esmė kas yra akcininkas. Jis paaiškino kaip galėjo dalyvauti įmonės veikloje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime nurodytoms įmonėms pinigus pervedė galimai už statybines medžiagas ir dalį darbų.

2024 m. birželio 11 d. teisme gautas VMI pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo su priedais, kuriame nurodyta, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis 2024 m. birželio 11 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui buvo 22 618,33 Eur, kurią sudaro: 620,80 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) ir 77,99 Eur delspinigių, 1 120 Eur nekilnojamojo turto (toliau – NT) mokesčio ir 66,06 Eur delspinigių, 699 Eur pelno mokesčio ir 45,03 delspinigių, 18 230,68 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir 1 664,17 Eur delspinigių bei 58 Eur žemės mokesčio ir 3,60 Eur šio mokesčio delspinigių. Siekiant iš Bendrovės išieškoti mokestinę nepriemoką, Bendrovės atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatyti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai (nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. vasario 21 d. atlikta 20 veiksmų). Iš 2024 m. kovo 12 d. AB „Swedbank“ banko išrašo nustatyta, kad Bendrovės atsiskaitomojoje sąskaitoje 2022 m. rugpjūčio 1 d. likutis buvo 1306,68 Eur, įplaukos sudarė 404 769,11 Eur, o išlaidos 406 075,91 Eur.

Iš VMI pateikto pareiškimo bei prie jo pridedamų priedų – UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašų matyti, kad 2022 m. spalio mėn.–2022 m. lapkričio mėn. laikotarpiais bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kt.)

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju, iš SODRA duomenų bazės išrašo matyti, kad T. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. iki 2022 m. gruodžio 27 d., tačiau iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad T. P. bendrovėje vadovu buvo nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. iki 2023 m. balandžio 21 d. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad VMI pateiktais duomenimis, R. G. bendrovėje buhalterės pareigas ėjo nuo 2022 m. vasario 18 d. iki 2023 m. birželio 28 d. Ši liudytoja nurodė, kad jos darbo bendrovėje laikotarpiu jai vadovavo T. P. ir, jos nuomone, jis bendrovei vadovavo iki 2022 m. pabaigos, tačiau tikslaus jo vadovavimo laikotarpio pabaigos ji nurodyti negalėjo. Teismo vertinimu, šiuo atveju, sprendžiant dėl T. P. vadovavimo bendrovei laikotarpio, tikslinga vertinti ne SODRA pateikiamą informaciją, kuri aktuali asmens socialinio draudimo požiūriu, bet būtent tą, kuri pateikiama Juridinių asmenų registre, juolab kad ir paties T. P. vadovavimo minėtai bendrovei pradžios laikotarpis SODRA duomenyse nurodomas netiksliai, o be to, ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatos numato ne įprastinę bendrovės vadovo vykdomų funkcijų pasibaigimo tvarką, asmeniui pateikiant prašymą ir nutraukiant darbo sutartį su juo, bet specialią, kuri apibrėžiama šio įstatymo 37 straipsnyje, pagal kurį Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas bendrovės vadovas turi sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, į kurio darbotvarkę būtų įtraukti bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo bendrovės vadovo rinkimo klausimai. Jeigu vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti bendrovės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia: <...> 2) kitą dieną po visuotinio akcininkų susirinkimo, šiam neįvykus, – kitą dieną po pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas. Apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą juridinių asmenų registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, šiam neįvykus, – patvirtinančius ir pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą. Šiuo atveju, tokie duomenys į bylą nebuvo pateikti nei paties T. P., nei jo įgalioto atstovo, todėl pagrindo vertinti trumpesnį nei VMI pareiškime nurodytas T. P. vadovavimo laikotarpį nėra.

Iš VMI pateikto pareiškimo matyti, kad šiuo T. P. vadovavimo laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 5 d. iki 2022 m. lapkričio 24 d. buvo vykdomi bendrovės atsiskaitymai su kreditoriais: UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, SIA „Citadele Leasing Lietuvos filialas“. Iš VMI papildomai pateiktos informacijos matyti, kad 2023 m. balandžio 21 d. duomenimis, bendrovė turėjo 22 651,70 Eur mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui ir ją sudarė GPM nepriemoka už laikotarpius nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. (2 749,41 Eur su delspinigiais), nekilnojamojo turto mokesčio nepriemoka už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. (563,40 Eur su delspinigiais) bei PVM nepriemoka už laikotarpius nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d. (19 338,89 Eur su delspinigiais). Analizuojamu laikotarpiu, kuomet buvo vykdomi atsiskaitymai su VMI pareiškime nurodytais kreditoriais, vertinant reikšmingesnes savo dydžiu sumas, matyti, kad bendrovės apskaitą tvarkė R. G.. Pastaroji, apklausiama teismo posėdžio metu, paaiškino, jog jai dirbant, bendrovei vadovavo T. P., taip pat dalį sprendimų joje priimdavo G. L.. Nors T. P. posėdžio metu tvirtino, jog jis buvo tik formalus įmonės vadovas, o realiai bendrovei vadovavo G. L., tačiau liudytojos R. G. parodymų turinys sudaro pagrindą spręsti, jog T. P. buvo jos tinkamai informuojamas apie bendrovės turimus finansinius įsipareigojimus valstybės biudžetui, taip pat ji jam, kaip įmonės vadovui, buvo išaiškinusi dėl pareigos vykdyti turimas mokestines nepriemokas ir jo atsakomybę už šios pareigos nevykdymą. Tiek ši liudytoja, tiek ir liudytojas G. L. nurodė, jog G. L. taip pat dalyvavo įmonės veikloje, be kita ko, prisidėdamas prie bendrovės priimamų sprendimų, vis dėlto, T. P. šiai bendrovei vadovavo ne tik formaliai, bet ir faktiškai – jo žinioje buvo prisijungimai prie bendrovės banko sąskaitų, jis galėjo atlikti mokėjimus iš bendrovės lėšų kreditoriams, taip pat dalyvavo įmonės veikloje sprendžiant dėl darbuotojų priėmimo/ atleidimo, organizavo įmonės kasdienę veiklą. Iš esmės šios aplinkybės neginčija ir pats T. P., nurodydamas, jog dalį bendrovės veiklos organizavimo veiksmų jis atliko, tačiau jis neigė savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, tvirtindamas, jog atsiskaitymų su valstybės biudžetu nevykdė bei atliko mokėjimus kitiems, žemesnės eilės kreditoriams, vykdydamas G. L. pavedimus.