- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-01-20
- Bylos Nr.
- 1-15-408/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-22-1-00547-14-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Kalkauskas
- Nukentėjusysis
- V. J.
- Kaltinamasis
- V. V.
- Advokatai
- Eugenijus Senovaitis
Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, dalyvaujant prokurorui Romanui Mackevičiui, nukentėjusiajai V. J., kaltinamajam V. V., jo gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2014-06-27 Kauno apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d., 236 str. 2 d., 235 str. 3 d. - 90 parų arešto, nuosprendis neįsiteisėjęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. V. V. 2014 m. birželio 06 d. apie 10.00 val. remontuojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal žodinę sutartį gavęs iš V. J. 900 Lt statybinėms medžiagoms pirkti, šių medžiagų nenupirko, o gautus pinigus pasisavino ir nuo V. J. pasislėpė. Tokiu būdu V. V. pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 1 d.
K. V. V. kaltu neprisipažino. Jis paaiškino, kad buvo susitikęs su nukentėjusiaja Nemuno gatvėje remontuojamame bute. Apžiūrėjęs butą jis pasakė kainą, kurios preliminariai reikėtų buto remontui, kokio norėjo nukentėjusioji. Atvažiavęs pas nukentėjusiąją į butą kitą dieną, viską paskaičiavo tiksliai, be to, pasikeitė ir jos pageidavimai, paprašė atlikti daugiau darbų nei pirmą kartą, ir jis pasakė kainą, kuri buvo didesnė už preliminarią. Tada nukentėjusioji supyko, jie apsižodžiavo ir jis išėjo. Nukentėjusioji pagrasino, kad jis pasigailės. Po kurio laiko pas jį namus atvažiavo policininkai ir apkaltino pasisavinus pinigus. Iki to įvykio nei viename internetiniame portale nebuvo nei vieno atsiliepimo apie jį, tik policija įdėjo skelbimus, kad atsilieptų nukentėję žmonės, bet nei vienas neatsiliepė. 900 Lt iš nukentėjusiosios jis negavo, todėl jų negalėjo pasisavinti.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, jo kaltė pilnai įrodyta teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:
N. V. J. parodė, kad norėjo atlikti savo tėvo bute remontą, todėl ieškojo meistro interneto svetainėje ,,skelbiu.lt”. Radusi skelbimą, jog atliekami įvairūs statybos darbai, paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu ir susitarė susitikti. 2014-06-03 apie 13 val. į butą, esančiantį (duomenys neskelbtini), atvyko kaltinamasis. Jis apžiūrėjęs butą, paskaičiavo ir pasakė jai tinkamą kainą. Po kelių dienų ji vėl susitiko su kaltinamuoju bute, kurį ketino remontuoti. V. V. neprisistatė, ji anketinių duomenų taip pat nepaklausė. Su V. V. žodžiu susitarė, kad jis atliks remontą tame bute, nurodė, kad statybinėms medžiagoms įsigyti jam reikės 900 litų. Jis ją savo automobiliu nuvežė į PC “Akropolis”, kur ji paėmusi iš bankomato pinigus, padavė 900 Lt V. V. kartu su buto raktu. Jie susitarė, kad nupirkęs statybines medžiagas, 2014-06-07 pradės remonto darbus. Taip pat susitarė, kad V. V. paskambins 2014-06-06 vakare galutinai suderinti statybinių medžiagų kainas, tačiau nepaskambino. Nesulaukusi kaltinamojo skambučio, ji pati 2014-06-07 mėgino skambinti V. V., tačiau telefonas buvo išjungtas. 2014-06-09 atvykusi į butą, (duomenys neskelbtini), pamatė, kad remonto darbai nepradėti, statybinės medžiagos nenupirktos. Su V. V. susisiekti nepavyko, nes jo telefonas buvo išjungtas. Tada parašė pareiškimą policijoje ir tik po to sužinojo jo vardą ir pavardę. Pykčių tarp jų nebuvo, bendravo maloniai, todėl neįtarė, kad apgaus. Buto raktų jai niekas negražino, ji pakeitė spyną. Palaiko savo ieškinį ir prašo iš kaltinamojo priteisti 900 Lt.
N. V. J. pareiškimu dėl ikiteisminio pradėjimo apie tai, kad 2014-06-06 apie 10 val., (duomenys neskelbtini), asmeniui, prisistačiusiam meistru ir galinčiu atlikti remonto darbus, padavė 900 litų, tačiau minėtas asmuo statybinių medžiagų nenupirko ir remonto darbų nepradėjo, telefoną atjungė (b.l. 4).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuris patvirtina, kad V. J. atpažino V. V., kaip asmenį, kuriam padavė 900 Lt (b.l. 10-12).
Skelbimu interneto svetainėje www.skelbiu.lt matyti, kad jame buvo siūloma atlikti remonto darbus, skelbimo ID Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 15).
UAB “ (duomenys neskelbtini) ” informaciniu raštu, kuris patvirtina, jog skelbimas, kurio ID (duomenys neskelbtini) įdėtas ir aktyvuotas 2014-01-26 iš IP adreso (duomenys neskelbtini) Skelbime nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini). Minėtas skelbimas redaguotas 2 kartus: 2014-04-28 ir 2014-05-02 bei dar kartą aktyvuotas 2014-04-28 iš IP adreso (duomenys neskelbtini). Skelbimas pašalintas 2014-06-07 iš IP adreso (duomenys neskelbtini) (b.l. 17).
Informaciniai pranešimai patvirtina, kad IP adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) priklauso J. V., gyv. (duomenys neskelbtini) (b.l. 20-22).
Pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų ar sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą turtą neteisėtai paverčia savo turtu. Nusikalstama veika laikoma baigta neteisėtai jį užvaldžius ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti ir taip padaro žalą turto savininkui. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kurią suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog svetimą turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori. Pasisavinimo atveju turtas kaltininkui arba yra patikėtas, arba yra jo žinioje.
Išanalizavus ir įvertinus įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis V. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 str. 1 d., ir ji kvalifikuota teisingai, kadangi jis pagal žodinę sutartį gavęs iš V. J. 900 Lt statybinėms medžiagoms pirkti, pinigus pasisavino, nuo V. J. pasislėpė, tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą.
Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikalstamos veikos sudėtis yra baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. V. V. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikaltimo, numatyto BK 183 str. 1 d., požymiai.
Neginčytinai įrodyta, kad V. V. turėjo galimybę naudotis lėšomis, gautomis iš nukentėjusiosios V. J., todėl, atsižvelgiant į jau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką šios kategorijos bylose, jo kaltė dalyje pagal BK 183 str. 1 d. laikytina visiškai įrodyta visoje kaltinimo apimtyje ir ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota tinkamai.
Nors kaltinamasis V. V. nepripažino padaręs nusikaltimą, kategoriškai neigdamas savo kaltę, t. y. pasisavinęs jam patikėtus 900 Lt, tačiau jo nurodytos aplinkybės iš esmės analogiškos nukentėjusiosios nurodytoms aplinkybėms, nors jo teigimu jis jokių pinigų negavo ir neėmė, nes apsižodžiavo su nukentėjusiąja, todėl nesutiko atlikti remonto darbų ir išvyko. Tokia kaltinamojo pozicija vertintina kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jis neneigė, kad internete skelbimą patalpino jis ir jame nurodė savo naudojamą telefono numerį. Jo kaltę patvirtina ir tai, kad savo skelbimą interneto svetainėje www.skelbiu.lt panaikino iš kart po įvykio, o skelbime nurodytą telefoną numerį atjungė ir daugiau nenaudojo. Tokios kaltinamojo nurodytos aplinkybės visiškai sutampa su nukentėjusiosios parodymais ir kitais aptartais rašytiniais įrodymais. K. V. V. bandymą paneigti paėmus 900 Lt iš nukentėjusiosios ir tokiu būdu išvengti atsakomybės, akivaizdžiai demonstruoja jo šiam tikslui specialiai sukurta versija, kad jis su nukentėjusiąją susipyko, šiai pasipiktinus dėl jo tiksliau paskaičiuotos ir pasakytos didesnės buto remonto kainos. Tokią versiją paneigia nukentėjusioji, kurios parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, taip pat kiti aptarti objektyvūs įrodymai.
Skiriant bausmę V. V. atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į kaltės rūšį (tiesioginė tyčia), į tai, kad nusikalstama veika baigta, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad bausmė turi atitikti teisingumo kriterijų, jam skirtina sankcijoje numatyta viešųjų darbų bausmė. Aplinkybių, leidžiančių pagrįstai ir motyvuotai skirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę, nenustatyta (BK 62 str. 1, 2 d.).
Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta.
N. V. J. teismo posėdžio metu pareiškė, kad jai padaryta 900 Lt turtinė žala, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo.
Kaltinamasis su ieškiniais nesutinka.
Sutinkamai su civilinio ieškinio nagrinėjimo reikalavimais baudžiamojoje byloje, įrodymus dėl ieškinio pagrįstumo ir dydžio pateikia civilinis ieškovas (BPK 113 str.). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji kaltinamojo V. V. nusikalstamais veiksmais patyrė turtinę žalą, kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, jo nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su V. J. patirta turtine žala.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas,
nusprendė:
V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 7 (septynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 210 val. visuomenės labui, dirbant 30 valandų per mėnesį.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžiu paskirtos bausmė vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
Iš V. V. priteisti V. J. 260,66 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų 66 ct) (900 Lt) turtinės žalos atlyginimui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.