Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Ražanauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, O. Z., N. Z., I. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, proceso dalyviams apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

1. Byloje esančių rašytinių įrodymų ir rašytinių paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad pareiškėja yra A. D. sutuoktinė (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)). A. D. mirė (duomenys neskelbtini). A. D. (duomenys neskelbtini) oficialiuoju testamentu visą jam nuosavybės teise priklausantį turtą, kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų ir kada beatsirastų, paliko savo sutuoktinei – pareiškėjai. Pareiškėja nurodo, kad praleido įstatyme numatytą terminą kreiptis į notarą dėl palikimo pagal testamentą priėmimo, todėl prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sutuoktinio mirties likusį palikimą priėmė jį faktiškai valdydama.

2. Iš Nekilnojamojo turto registro 2023 m. vasario 20 d. išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso pareiškėjai ir A. D. pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šis faktas įregistruotas (duomenys neskelbtini).

3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. 3 dalyje numatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 5.51 straipsnį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

4. Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą, paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. CK 5.13 straipsnyje nustatyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio.

5. Taigi, mirus A. D. tiek pareiškėja N. D., tiek jo vaikai buvo pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą. Bylos duomenys patvirtina, kad nei vienas iš įpėdinių nesikreipė per įstatyme nustatytą terminą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjos N. D. ir mirusiojo A. D. vaikai: O. Z., N. Z., I. D.; prieštaravimų dėl pareiškėjos pareiškimo nepateikė.

6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais – tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, be to, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-382/2010; Nr. 3K-3-487/2010).

7. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad ji priėmė palikimą po sutuoktinio A. D. mirties faktiškai pradėjusi jį valdyti. Pareiškėja nurodo, kad rūpinosi butu, priklausančiu jai ir sutuoktiniui A. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teise – jame gyveno, mokėjo mokesčius už butui suteiktas komunalines paslaugas. Tai patvirtina į bylą pateikti pareiškėjos įrodymai (sąskaitos–faktūros, mokėjimo pranešimai, adresuoti pareiškėjai, už suteiktas komunalines paslaugas ir pareiškėjos atlikti mokėjimai). Taigi, pareiškėja savo veiksmais išreiškė valią priimti sutuoktinio palikimą, juo rūpinosi ir jį valdė kaip savo. Byloje taipogi yra pateikta (duomenys neskelbtini) pažyma, iš kurios matyti, kad pareiškėja adresu (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi nuo (duomenys neskelbtini).

8. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad pareiškėja po sutuoktinio A. D. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, iš karto faktiškai pradėjusi jį valdyti (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys), todėl pareiškėjos pareiškimas tenkinamas, kaip pagrįstas.

9. Teismas konstatuoja, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas šioje byloje yra susijęs su pareiškėjos subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą, atsiradusį po A. D. mirties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 444-448 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjos N. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinio A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, iš karto jį faktiškai pradėjusi valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, siekiant pareiškėjai N. D. įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.