Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-11-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-97/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-11-14
Bylos Nr.
1S-97/2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tomas Šeškauskas
Kaltinamasis
B. N.
Advokatai
Birutė Strimaitytė
Kategorijos
Byla Nr. 1S-97/2007
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.15.1.2.1.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. lapkričio 14 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Šeškauskas,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekiš,gynėjai advokatei Birutei Strimaitytei,

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo B. N. (B. N. ) gynėjo skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. spalio 9 d. nutarties, kuria B. N. kardomoji priemonė – užstatas – pakeista į suėmimą.

Teisėjas, išnagrinėjęs kaltinamojo B. N. gynėjo skundą, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, išklausęs posėdyje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. N. Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamoje byloje kaltinamas tuo, kad laikotarpiais nuo 2003-09-11 iki 2003-09-16, nuo 2003-09-27 iki 2003-10-01, nuo 2003-10-08 iki 2003-10-13, nuo 2003-10-18 iki 2003-10-22, nuo 2003-11-09 iki 2003-11-12 vilkiku „STEYR 22S37“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir priekaba, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neteisėtai penkis kartus nepervežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – per Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio postą, esantį Skilimpamūšio kaime, Pasvalio rajone, iš viso 486698 litų muitinės vertės, tai yra viršijančių 250 MGL dydžio sumą, prekių, kurios pagal tranzito dokumentus (Carnet TIR XB38866217, krovimo gabenimo važtaraštį (toliau – CMR) Nr. 0007581, prekių įsigijimo dokumentą (toliau – sąskaita faktūra) Nr. 200305; TIR SX39287643, CMR Nr. 0007586, sąskaitą faktūrą Nr. 2003EXP02; TIR PX39287642, CMR Nr. 0007586, sąskaitą faktūrą Nr. 2003EXP02; TIR XE39295145, CMR Nr. 0007588, sąskaitą faktūrą Nr. 10; TIR XN39295148, CMR Nr. 0007591, sąskaitą faktūrą Nr. 360) turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, tačiau buvo iškrautos Lietuvos Respublikoje ikiteisminiu tyrimu nenustatytoje vietoje, dėl ko valstybei nebuvo sumokėta iš viso 228612 litų importo mokesčių, tokiu būdu pagal 1956-05-19 CMR konvencijos 17 straipsnį būdamas atsakingas už gabenamą krovinį, pagal 1996-04-18 Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 94 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už visų prekių, gabenamų taikant muitinio tranzito procedūrą, pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą su nepažeistomis muitinės plombomis, pažeidė Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 90 straipsnio nuostatas, tai yra nustatyta tvarka nepristatė prekių į paskirties įstaigą, o tranzito procedūras 2003-09-15, 2003-10-01, 2003-10-08, 2003-10-24 užbaigė neteisėtai apgaulės būdu, pažeidė 2002-07-15 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1135 patvirtintos Muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos 2 straipsnio, 29 straipsnio l dalies l punkto, 45 straipsnio nuostatas, t. y. būdamas tranzito procedūros vykdytojas, atsakingas už tinkamą tranzitu gabenamoms prekėms taikomų reikalavimų įvykdymą, per nustatytą terminą į paskirties įstaigą tranzito procedūrai užbaigti nepristatė prekių tokio paties pavidalo, kokios buvo pateiktos išvykimo įstaigai su nepažeistomis muitinės plombomis.

Panevėžio apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad kaltinamasis B. N. neatvyko į šešis teismo posėdžius, visais atvejais teismui buvo pateiktos jo nedarbingumo pažymėjimų bei kitų medicininių dokumentų kopijos. Į teismo posėdžius, vykusius 2007-03-09, 2007-04-11, 2007-05-14 ir 2007-06-05, kaltinamasis neatvyko dėl stuburo traumos ir jos gydimosi bei reabilitacijos po traumos. Teismui įtarus, kad paskutiniai nedarbingumo pažymėjimai kaltinamajam buvo išduoti nesant tam pakankamo pagrindo ir kad jis sąmoningai vengia vykti į teismą, 2007-06-12 prašymu buvo kreiptasi į kompetentingas Lenkijos Respublikos teisėsaugos institucijas su prašymu patikrinti B. N. sveikatos būklę ir įvertinti, ar dėl savo sveikatos jis iš tiesų negali atvykti į teismą. 2007-08-27 buvo gautas atsakymas iš Lenkijos Respublikos Ostrolenkos apygardos prokuratūros ir gydytojo – teismo medicinos eksperto P. Radomskio nuomonė, kad po stuburo išvaržos operacijos 2007-02-07 per keturis mėnesius kaltinamasis atgavo sveikatą ir visiškai gali dirbti sunkvežimio vairuotoju. Prieš 2007-09-04 ir 2007-10-09 vykusius teismo posėdžius kaltinamasis pateikė medicininius dokumentus apie jam prasidėjusius adaptacinius depresinius sveikatos sutrikimus. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas, įtardamas, kad kaltinamasis dirbtinai simuliuoja ligą, klaidina teismą ir sąmoningai vengia atvykti į teismo posėdžius, tokiu būdu stengdamasis išvengti baudžiamosios atsakomybės, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsniu 123 straipsnio 6 dalimi ir 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu nutarė pakeisti kaltinamajam B. N. kardomąją priemonę – užstatą – į suėmimą.

Šalies argumentai

Kaltinamojo B. N. gynėjas skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2007-10-09 nutartį bei palikti galioti anksčiau paskirtą kardomąją priemonę – užstatą.

Gynėjo nuomone, Panevėžio apygardos teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta, nes B. N. į teismo posėdžius neatvyko dėl pateisinamų priežasčių, t. y. dėl ligos. Gynėjas teigia, kad ankstesnė Lenkijos mediko išvada dėl kaltinamojo stuburo ligos nepašalina abejonės dėl B. N. psichinės sveikatos būklės ir jo galimumo dalyvauti nagrinėjant bylą, todėl teismas turėjo šį klausimą išspręsti analogiškai kaip ir ankstesniais atvejais, t. y. kreipdamasis į tos srities specialistą.

Motyvuojamoji dalis

Suimto kaltinamojo B. N. gynėjo skundas atmetamas.

Panevėžio apygardos teismo 2007-10-09 nutartis pakeisti kaltinamajam kardomąją priemonę – užstatą – į suėmimą yra pagrįsta ir teisėta. Gynėjo skunde išdėstyti argumentai yra nepakankami, kad naikinti žemesniojo teismo nutartį.

Žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nustatė, kad šioje byloje yra atsiradęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas, t. y. kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, nes tai liudija proceso metu atsiradusios aplinkybės. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis B. N. neatvyko į šešis teismo posėdžius, nors prieš kiekvieną posėdį kaltinamasis pateikdavo medicininius dokumentus, pateisinančius jo neatvykimą, tačiau kaltinamojo veiksmai pagrįstai sukėlė teismui abejonių, ar jis savo žmogaus ir kaltinamojo procesinėmis teisėmis naudojasi sąžiningai. Teismo išaiškintos aplinkybės rodo, kad kaltinamajam B. N. stuburo operacija buvo atlikta 2007-02-07. Medicinos eksperto nuomone, per keturis mėnesius po operacijos B. N. visiškai atgavo sveikatą ir gali dirbti sunkvežimio vairuotoju. Taigi iš esmės jau 2007-06-05 posėdžio metu jis galėjo būti darbingas ir galėjo atvykti į kitus teismo posėdžius, tačiau taip nepasielgė. Kaltinamasis į medikus kreipdavosi tik likus kelioms dienoms iki teismo posėdžių. Duomenų apie kaltinamojo sveikatos būklę nuo 2007-04-02 iki 2007-05-04 visai nėra. Taigi, akivaizdu, kad 2007-04-11 teismo posėdį jis praleido neturėdamas pateisinamos priežasties. Atgautą B. N. darbingumą taip pat patvirtina ir ta aplinkybė, kad dar 2007-07-24 kaltinamasis kaip sunkvežimio vairuotojas išvyko į objektą už daugiau kaip 400 kilometrų. Šiuo metu, medicinos ekspertui konstatavus, kad jis visiškai sveikas, kaltinamasis teismui pateikė medicininius dokumentus apie sutrikusią psichinės sveikatos būklę. Pas medikus kaltinamasis lankėsi vėlgi tik prieš 2007-09-04 ir 2007-10-09 vykusius teismo posėdžius. Iš byloje pateiktų gydytojo pažymų neatsispindi aplinkybės, kad jo psichinės sveikatos būklė reikalauja stacionaraus gydymo, ir tai, kad jis negali dalyvauti bylą nagrinėjant teisme.

Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis B. N. piktnaudžiauja savo teisėmis, sąmoningai vengia atvykti į teismo posėdžius, todėl kolegija mano, jog kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – užstatas – negali užtikrinti vieno iš BPK 119 straipsnyje nurodytų kardomųjų priemonių skyrimo tikslų, t. y. kaltinamojo dalyvavimo procese. Dėl šių aplinkybių žemesnysis teismas pagrįstai pakeitė kaltinamajam B. N. švelnesnę kardomąją priemonę – užstatą – į griežčiausią – suėmimą. Kaltinamojo gynėjas savo skunde aukštesniajam teismui nepateikė jokių naujų duomenų, kurie verstų suabejoti skundžiamos nutarties teisėtumu bei pagrįstumu. Skunde nenurodoma ir jokių teisės normų, kurios draustų skirti suėmimą, esant byloje nustatytoms aplinkybėms.

Aukštesniojo teismo teisėjas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasis BPK 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

suimto įtariamojo B. N. gynėjo skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Tomas Šeškauskas