Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-02-03 · Byla Nr. A2.2.-290-851/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-02-03
Bylos Nr.
A2.2.-290-851/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
G. L.
Kategorijos
  • 41.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.-290-851/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-11817-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 41.4.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. vasario 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja A. S.,sekretoriaujant A. K.,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. L.,administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui S. Ž.,

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atstovui M. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi G. L., (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L. 2013-10-17 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2013-08-23, atlikus žemės naudojimo patikrinimą, ir surašius žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-207, nustatyta, kad gyvenamojo namo, esančio Nugalėtojų g. 38, Vilniuje, savininkai naudojasi (apsitvėrę) svetimo žemės sklypo (kad. Nr. 0101/0013:0272), esančio Nugalėtojų g., Vilniuje, dalimi. G. L., nebūdama šio žemės sklypo (kad. Nr. 0101/0013:0272) savininkė bei neturėdama nuosavybės teisių į jį, naudojasi šiuo žemės sklypu, kuris yra aptvertas tvora. Savavališkai užimto privataus žemės sklypo plotas yra 1575 m². G. L., savavališkai naudodamasi privačiu žemės sklypu (kad. Nr. 0101/0013:0272), pažeidė trečiųjų asmenų teises ir įstatymais saugomus interesus bei nesilaikė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 str. 7 p. reikalavimų. G. L., naudodamasi privačiu (svetimu) žemės sklypu, kuris pagal VĮ Registrų centro duomenis, nuosavybės teise priklauso L. G., R. M., I. K. ir I. Š., padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu G. L. savo kaltės dėl jai inkriminuojamo pažeidimo nepripažino ir paaiškino, kad 1983 m. iš močiutės pirko pusę namo su žeme, už kurį apmokėjo. 1993 m. pridavė dokumentus dėl žemės, vėl apmokėjo, laukė dokumentų, su kaimynais notariškai apiformino žemės ribas, ir apsitvėrė. Nors dokumentuose neužfiksuota, kad žemė jos, tačiau jau 20 metų vyksta ginčas dėl šios žemės. Teismui pateiktoje teismo nutartyje viskas yra aprašyta. Kad pirko namą, visi dokumentai yra, tačiau dėl žemės kyla ginčas. Jai siūlo žemę už tvoros. Jokių ribų niekas nenustatinėjo, kažkoks pasiūlymas buvo, tačiau jiems netiko. Jai paaiškino, kad jos naudojama žemė yra užimta. Jai niekas neaiškino, kokių dokumentų reikia, uždraudė net žemę matuoti. Negavo jokių raštų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad byla, jo nuomone, šiuo atveju negalėjo net būti pradėta. Trys bendrasavininkai pas notarą pasitvirtino žemės sklypo naudojimosi tvarką, visi apsitvėrė sklypus. Pasikeitus įstatymams, visi tvarkėsi dėl ribų, buvo sumokėti mokesčiai. Yra teismo sprendimas dėl sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, sprendimas iki šiol nevykdomas. Kažkur miške buvo siūloma žemės dalis, tačiau G. L. netiko. Institucijos nevykdo teismo sprendimo. Joks pažeidimas nebuvo padarytas. Prašė bylą G. L. atžvilgiu nutraukti.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo pateiktą apygardos teismo nutartį sužinojo tik šio posėdžio metu. Nurodė, kad savivaldybė teikė pasiūlymus, tačiau asmuo nesutiko su ribomis. Šiuo metu registro centro duomenimis, sklypas priklauso kitiems asmenims, todėl atstovas nemano, jog ginčas nėra išspręstas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neveikimas turėjo įtakos susidariusiai padėčiai. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad G. L. naudojasi ne savo sklypu, trukdo naudotis juo tikriems žemės sklypo savininkams. Šiai dienai žemės sklypas nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, tačiau nepriklauso G. L.. Prašo patraukti G. L. administracinėn atsakomybėn.

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas R. M. parodė, kad yra žemės sklypo bendrasavininkas. G. L. nupirko ne namą, o jo dalį, todėl gali naudotis ne visu žemės sklypu. Yra išpirkę dalį žemės sklypo. G. L. priklauso 17 a., tačiau ji nori daugiau. Jis gimė tame name. Levickai užima 67 procentus bendro namo. Papildomai paaiškino, kad dokumentus dėl paveldėjimo padavinėjo jo tėvas. Šiai dienai yra 4 paveldėtojai. Nuo 1997 m. nieko nedaryta, nes vieni paveldėtojai nenorėjo 3 metus liesti. Nori sutvarkyti sklypą, kad galėtų jį parduoti. G. L. turi atlaisvinti sklypą ir leisti naudotis.

Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja I. Š. parodė, kad žemės sklypą 1997 m. paveldėjo iš močiutės. 15 a. sklypas aptvertas tvora. Kai močiutė gyveno, tvoros nebuvo. Bandė aiškintis, tačiau G. L. sakė, kad žemės sklypas priklauso jai. Į žemėtvarkos skyrių kreipėsi vasarą, parašė prašymą. Anksčiau nesikreipė, nes nežinojo kur. Moka mokesčius ir negali naudotis žemės sklypu. Žinojo, kad močiutė namą pardavė ir gavo pinigus už parduotą namą. Jai priklauso ¼ sklypo.

Iš byloje esančio 2013-08-23 Žemės naudojimo patikrinimo akto matyti, kad I. Š. skundo pagrindu buvo atliktas žemės sklypo, esančio Nugalėtojų g. (kad. Nr. 0101/0013:0272), Vilniuje, patikrinimas, kurio metu buvo pamatuota tvora, juosianti žemės sklypą, esantį Nugalėtojų g. 38, Vilniuje (b.l. 4, 5).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad G. L. priklauso 17/100, o R. L. – 50/100 pastato, esančio Nugalėtojų g. 38, Vilniuje (b.l. 8-10). Taip pat iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas (kad., Nr. 0101/0013:0272), esantis Nugalėtojų g., Vilniuje, priklauso L. G., R. M., I. K. ir I. Š., tačiau kad jis priklausytų ir G. L. – duomenų nėra (b.l. 11-12).

Administracinėn atsakomybėn traukiamos G. L. pateiktoje Vilniaus apygardos teismo 2005-10-28 nutartyje konstatuota, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2005-06-30 sprendimu pagrįstai patenkino R. L. ieškinį iš dalies ir pripažino R. L. teisę įsigyti nuosavybėn jo naudojamą prie namų valdos Nugalėtojų g. 38, Vilniuje, žemės sklypą 1991-07-25 Žemės reformos įstatymo (nuo 1991-09-01 gal. įst. red.) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-02-07 nutarimo Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ nustatytomis sąlygomis; įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybę nustatyta tvarka suformuoti parduodamą daiktą – žemės sklypą; įpareigojo Vilniaus apskrities viršininko administraciją sudaryti su R. L. valstybinės žemės sklypo, adresu Nugalėtojų g. 38, Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartį. Iš šios Vilniaus apygardos teismo 2005-10-28 nutarties matyti, kad teismas nustatė šias faktines aplinkybe: ieškovas R. L. yra privačios namų valdos, Nugalėtojų g. 38-3, Vilniuje, dalies savininkas, 1992-05-02 ir 1992-05-07 jis pateikė prašymus Vilniaus miesto valdybos Žemėtvarkos tarnybai parduoti naudojamus 0,0648 ha ir 0,1354 ha žemės sklypus. 0,20 ha ploto žemės sklypo kaina buvo nustatyta Žemės sklypo įkainojimo aktu ir pagal 1992-05-08 avansinį mokėjimo pranešimą 1992-09-08 ieškovo buvo apmokėta. Prašymus leisti pirkti namų valdos atitinkamas žemės sklypo dalis yra pateikę ir tretieji asmenys D. G. ir A. G., o tretieji asmenys R. M., N. G. ir L. N. pretenduoja atkurti nuosavybės teisę į savininkų G. M. ir N. M. valdytą žemės sklypą natūra toje pačioje vietoje.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad paveldėjimo teise žemės sklypas (kad. Nr. 0101/0013:0272), esantis Nugalėtojų g. 38, Vilniuje, priklauso L. G., R. M., I. K. ir I. Š..

Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 1 d. nustatyta, kad savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Vadinasi, kad patraukti asmenį administracinėn atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 1 d., būtina nustatyti savavališko valstybės ar privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimo faktą.

Susipažinus su teismui pateiktais duomenimis, matyti, jog G. L. ir R. L. yra įsigiję namo, esančio Nugalėtojų g. 38, Vilniuje, dalį. 1992-05-07 Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui buvo pateiktas prašymas įsigyti namų valdai Nugalėtojų g. 38, Vilniuje naudojamą sklypą. 1992-09-08 R. L. buvo supažindintas su žemės įkainojimo aktu, įteikiant mokėjimo pranešimą, kuris buvo apmokėtas 1992-09-10. Tačiau žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis per ilgą laiką nebuvo sudaryta dėl užsitęsusių ginčų su bendraturčiais, taip pat dėl institucijų neveikimo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-06-30 sprendimu, kurį paliko galioti Vilniaus apygardos teismas 2005-10-28 nutartimi, įpareigojo Vilniaus apskrities viršininko administraciją sudaryti su R. L. 0,20 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir perduoti jam šį daiktą. Tačiau, kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų ir teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, iki šiol sklypas nebuvo suformuotas, pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta.

Teismas, vertindamas susidariusią situaciją, konstatuoja, jog nepaisant to, kad G. L. šalia jai priklausančio namo žeme naudojasi seniai, tačiau akivaizdu, kad galutinė šio žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis nėra sudaryta, todėl teigti, kad G. L. nuosavybės teise priklauso šis žemės sklypas, nėra pagrindo. Priešingai, iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas (kad., Nr. 0101/0013:0272), esantis Nugalėtojų g., Vilniuje, priklauso L. G., R. M., I. K. ir I. Š..

Remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostata, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teismui nagrinėjant šią administracinio teisės pažeidimo bylą, nebuvo pateikta jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog ginčijama žemės sklypo dalį G. L. valdo teisėtai, tokių duomenų nepateikė ir pati G. L..

Nors teismo ir buvo pripažinta, kad R. L. turi nuosavybės teise namų valdą bei įstatymo garantuojamą teisę turėti prie šios namų valdos ir nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, tačiau dėl paties R. L. ir G. L. bei institucijų neveikimo, teismo sprendimo nevykdymo, ilgą laiką besitęsiančių ginčų tarp bendrasavininkių, susidarė tokia situacija, kad žemės sklypą prie nuosavybės teise priklausančios namų valdos G. L. valdo seniai, tačiau nuosavybės teisės į šį žemės sklypą neturi, todėl negalima teigti, kad žemės sklypą, esantį Nugalėtojų g., Vilniuje, G. L. valdo teisėtai. Pažymėtina, kad ilgai besitęsiantys ginčai tarp bendrasavininkų, tam tikrų institucijų neveikimas ar teismo sprendimo nevykdymas, taip pat pačios G. L. neveikimas, nesudaro pagrindo teigti, jog ginčijamą žemės sklypą ji valdo teisėtai.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad G. L. kaltė padarius jai inkriminuojamą pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 1 d., visiškai įrodyta, kadangi G. L., žinodama, jog neturi įregistruotos nuosavybės teisės į žemės sklypą (kad. Nr. 0101/0013:0272), esantį Nugalėtojų g., Vilniuje, nors valdo jį seniai ir teismas buvo įpareigojęs sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau galutinė pirkimo-pardavimo sutartis nėra sudaryta, visgi laiko žemės sklypą aptvertą, neleidžia naudotis juo registre nurodytiems žemės sklypo savininkams, todėl teigtina, kad savavališkai užėmė jai nepriklausantį žemės sklypą, jį apsitvėrė ir trukdo žemės sklypo savininkams juo naudotis. Jos kaltę patvirtina byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 2), Žemės naudojimo patikrinimo aktas (b.l. 4, 5), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (b.l. 8-10, 11-12), iš dalies pačios G. L. parodymai bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atstovo ir liudytojų parodymai teismo posėdžio metu. G. L. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, jo trukmę, susidariusią situaciją, į G. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjos asmenybę, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., bei teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti G. L. paskiriant mažesnę nuobaudą nei numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 1 d. sankcijoje minimali.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹, 286-287 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. L. pripažinti kalta padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 1 d., ir, pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., paskirti jai 100 litų dydžio baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą (ATPK 302²-302⁴ str.).

Teisėja A. S.