Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

nedalyvaujant administracinę nuobaudą paskyrusios Institucijos – Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos įgaliotam atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo Ž. Š. skundą Kauno apskrities VPK KPV dėl 2009-11-09 nutarimu paskirtos papildomos administracinės nuobaudos panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-11-09 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus tyrėjo Algimanto Juškevičiaus nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. E 733272 Ž. Š. pagal ATPK 125 str. buvo nubaustas 300 Lt bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 2 mėnesiams.

Administracinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už tai, kad jis 2009-07-29 apie 12 val. 45 min. Kybartuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas automobilį Iveco (duomenys neskelbtini) , įvažiavo į reguliuojamą geležinkelio pervažą ir ją pervažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (KET) 173 p. reikalavimus.

Pareiškėjas teismo prašė nutarimą skirti administracinę nuobaudą pakeisti ir panaikinti papildomą administracinę nuobaudą – specialiosios teisės atėmimą.

Pareiškėjas skunde (b.l. 3-4) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad jis padarytą pažeidimą iš esmės pripažįsta, tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą ir dėl to labai gailisi, pasižada ateityje laikytis KET reikalavimų. Pareiškėjas dirba vairuotoju-ekspeditoriumi ir darbo užmokestis yra vienintelis jo šeimos pragyvenimo šaltinis. Netekimas teisės vairuoti transporto priemonę labai skaudžiai atsilieps šeimos padėčiai. Pareiškėjas augina du nepilnamečius vaikus, sutuoktinė nedirba, nes augina mažametį vaiką. Pareiškėjas taip pat privalo rūpintis iš dalies nedarbinga savo motina, kurią reikia nuvežti į gydymo įstaigas, taip pat, netekęs darbo, pareiškėjas negalės gražinti paskolos kredito įstaigai.

Administracinę nuobaudą paskyrusios Institucijos įgaliotas atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio laiką ir vietą jam buvo pranešta tinkamai, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, todėl neatvykimo priežastys buvo pripažintos nesvarbiomis ir byla nagrinėjama įgaliotam atstovui nedalyvaujant (ABTĮ 123 str. 1 d.).

Nutarimas skirti administracinę nuobaudą paliktinas nepakeistas ir pareiškėjo skundas nepatenkintinas (ABTĮ 124 str. 1 d. 1 p.).

Iš prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. E 733272 dokumentų (b.l. 7-20), taip pat prijungtos administracinės bylos Nr. II9745-353/2009 dokumentų duomenų visumos matyti, kad pareiškėjas 2009-07-29 apie 12 val. 45 min. Kybartuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas krovininį automobilį, įvažiavo į reguliuojamą geležinkelio pervažą ir ją pervažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Institucijos pareigūnai konstatavo, kad šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 173 p. reikalavimus. 2009-11-09 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus tyrėjo nutarimu pareiškėjas pagal ATPK 125 str. buvo nubaustas 300 Lt bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 2 mėnesiams. Teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina aplinkybę, kad nuobaudos skyrimo momentu pareiškėjas turėjo net 5 galiojančias administracines nuobaudas už anksčiau padarytus KET pažeidimus.

KET 173 p. nustato, kad įvažiuodamas į geležinkelio pervažą vairuotojas privalo vadovautis užtvaro padėtimi, šviesoforo signalais. Teismas konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų visuma duoda neginčijamą pagrindą išvadai, kad pareiškėjas įvažiavo į geležinkelio pervažą ir ją pervažiavo jau degant draudžiamam šviesoforo signalui, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 173 p. reikalavimus. Pareiškėjas pripažįsta aplinkybę, kad protokole bei nutarime minimu laiku buvo įvykio vietoje ir savo automobiliu kirto geležinkelio pervažą. Įvykio vietoje rašytame paaiškinime pareiškėjas taip pat visiškai pripažino pažeidimo faktą (b.l. 13). Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas nuosekliai patvirtino, kad geležinkelio pervažą pareiškėjas kirto degant draudžiamam šviesoforo signalui (b.l. 15). Netikėti minėto pareigūno tarnybinio pranešimo duomenimis teismas neturi jokio pagrindo. Pareigūnas pareiškėjo nepažįsta, anksčiau su pareiškėju susitikę nebuvo (pareiškėjas šią aplinkybę taip pat pripažįsta). Jokių asmeniškumų arba kitokio netarnybinio suinteresuotumo nubausti pareiškėją teismas nenustatė. Teismas šiuos duomenis laiko nešališkais ir remiasi jais priimdamas procesinį sprendimą šioje byloje (ABTĮ 13 str., 20 str. 3 d., LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N16-512/2007). Dėl šių aplinkybių visumos teismas daro išvadą, kad pareiškėjo padarytas KET pažeidimas teisingai buvo kvalifikuotas pagal ATPK 125 str., nes jis pažeidė KET 173 p. reikalavimus. Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių Institucijoje nebuvo nustatyta, taip pat buvo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismas iš esmės sutinka su Institucijos pareigūno išvada ir savo iniciatyva nesunkina pareiškėjo teisinės padėties (b.l. 18-20, ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Dėl šių priežasčių baudos dydis ir specialiosios teisės atėmimo terminas pagrįstai parinkti minimalių dydžių – iš esmės nepažeidžiant ATPK 30-2 str. 1 – 3 d. reikalavimų. Šių aplinkybių visuma taip pat duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad administracinės nuobaudos paskirtos iš esmės nepažeidžiant ATPK 9 str., 20 str., 24 str., 27 str., 30 str., 30-1 str., 30-2 str., 35 str., 272 str., 284 str., 256 str., 260 str. 280 str., 284 str., 286 str. nurodytų reikalavimų, todėl naikinti arba pakeisti nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (ATPK 256 str. – 257 str., 297 str.).

Pareiškėjas prašo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30-1 str. nuostatas ir panaikinti papildomą administracinę nuobaudą – specialiosios teisės atėmimą. Teismas daro išvadą, kad taikyti ATPK 30-1 str. nėra pagrindo, nes ATPK 30-1 str. nuostatos taikytinos tik esant išimtinėms faktinėms aplinkybėms, kurios neatsietinos nuo pažeidėjo asmenybės, jo turtinės ar socialinės padėties ir kurių buvimas ATPK 30-1 str. taikymo aspektu leidžia daryti išvadą apie materialinės teisės normos sankcijos taikymo šiam pažeidėjui neatitikimą teisingumo ir protingumo kriterijams. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas padarė labai grubų KET pažeidimą, tuo potencialiai sukeldamas pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, taip pat traukinių eismo saugumui. Be to, pareiškėjas per trumpą laiko tarpą jau 6 kartą baudžiamas KET pažeidimų padarymą, todėl laikytina, kad paskirtosios administracinės nuobaudos atitinka teisingumo ir protingumo kriterijams. Teismas taip pat konstatuoja, kad pareiškėjas piktnaudžiauja jam suteikta specialia teise, nes vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį, nuo 2007-07-30 jis jau 12 kartų nubaustas už KET pažeidimus. Iš to taip pat seka, kad policijos pareigūnas, skirdamas nuobaudą, tinkamai vadovavosi ATPK normomis bei Lietuvos policijos Generalinio komisaro įsakymu patvirtintos Instrukcijos (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) reikalavimais, kurie teigia, jog priimdamas sprendimą įforminti KET ir kitų teisės pažeidimų dokumentus bei pažeidėjams taikydamas administracinio poveikio priemones, policijos pareigūnas privalo įvertinti visas padaryto pažeidimo aplinkybes. Dėl šių aplinkybių pareiškėjui ATPK 30-1 str. pagrindu panaikinti papildomą administracinę nuobaudą skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Be to, gauti pajamas pragyvenimui įmanoma ne tik iš vairuotojo darbo, pasiekti darbo vietą, taip pat gydymo įstaigą visiškai įmanoma ir naudojantis visuomeniniu transportu.

Teismas, tuo pačiu, atsižvelgia ir į tai, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat, tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmas, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės sektų, kad nuobauda skiriama, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausiai reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškomis, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad, skiriant administracinę nuobaudą, jokie esminiai ATPK normų pažeidimai nebuvo padaryti, be to, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, leidžia pašalinti visas klaidas, kurios galėjo būti padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

2009-11-09 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus tyrėjo Algimanto Juškevičiaus nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. E 733272, kuriuo Ž. Š. pagal ATPK 125 str. buvo nubaustas 300 Lt bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 2 mėnesiams, palikti nepakeistą ir Ž. Š. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.