Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. M. atstovui advokatui Mansurui Muksinovui,

nutarimą priėmusios institucijos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Linai Kanopaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. M. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. birželio 2 d. nutarimo, kuriuo J. M. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 110 straipsnio 1 dalį (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkinamas.

6. ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką vandens telkinių naudojimą. Šio administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartis Nr. 2AT-21-489/2021). Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

7. Iš skundžiamo Institucijos nutarimo matyti, kad J. M. nubausta už tai, kad dalis jai ir jos sutuoktiniui priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais (tvora, išklotomis trinkelėmis, žaidimų aikštele, elektros apskaitos skydu) užima apie 0,02 ha gretimo žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Tai buvo nustatyta, Institucijos darbuotojai atlikus neplaninį žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimą, kurio rezultatai fiksuoti 2022 m. balandžio 14 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 40ŽN-33-(14.40.78.). Iš šio akto matyti, jog aplinkybė, kad dalis J. M. su sutuoktiniu priklausančio žemės sklypo su statiniais užima apie 0,02 ha gretimo žemės sklypo, buvo nustatyta, naudojant fotoaparatą telefone. J. M. atstovas kelia abejonę dėl tokiu būdu gautų duomenų patikimumo, sprendžiant, ar tikrai J. M. ir jos sutuoktinio dalis žemės sklypo užima dalį gretimo žemės sklypo. Teismas J. M. atstovo iškeltą abejonę laiko pagrįsta.

8. Iš byloje esančių duomenų (išrašų iš Nekilnojamojo turto registro) matyti, kad J. M. ir jos sutuoktiniui priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kadastro nustatymo data – 1999 m. lapkričio 28 d. Gretimas žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kadastro nustatymo data – 2021 m. birželio 14 d. Tai reiškia, kad abiejų šių žemės sklypų ribos dokumentuose yra aiškios, nepersidengia, jos registruotos VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, taip pat yra nustatytos ir registruotos abiejų žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinatės. Vadinasi, žemės sklypų ribos galėjo būti patikrintos vietoje, naudojant geodezinius prietaisus. Negana to, ne galimybę, bet pareigą žemės naudojimo valstybinės kontrolės pareigūnui naudoti atitinkamas technines priemones, atliekant žemės naudojimo patikrinimą, numato ir Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklės, patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-499. Šių taisyklių (aktualios patikrinimo metu redakcijos) 28 punkte ir jo papunkčiuose, be kita ko, numatyta, kad žemės naudojimo valstybinės kontrolės pareigūnas žemės naudojimo patikrinimo metu ne tik vizualiai apžiūri tikrinamą objektą ir atlieka fotofiksaciją, bet ir techninėmis priemonėmis nustato tikrinamo objekto suformavimo dokumentuose nurodytų ribų atitiktį faktiškai naudojamoms riboms, taip pat tikrinamame objekte esančių statinių, žemės naudmenų, kitų situacijos elementų vietą ir, jei reikalinga, atstumus tarp statinių, žemės naudmenų, kitų situacijos elementų ir (ar) tikrinamo objekto juridinių bei faktinių ribų. Nagrinėjamu atveju buvo atlikta tik fotofiksacija, nubraižyta schema, tačiau nei matavimo priemonės, nei geodeziniai prietaisai nustatant tikrinamo žemės sklypo ribas, naudoti nebuvo, tikrinamo žemės sklypo ribų dokumentuose atitiktis faktiškai naudojamoms riboms taip pat nebuvo nustatyta. Dėl to lieka neaišku, kokiu būdu pareigūnė nustatė, kad dalis J. M. ir jos sutuoktinio žemės sklypo užima apie 0,02 ha gretimo žemės sklypo, nes akivaizdu, kad vien fotoaparatu telefone tokių aplinkybių nustatyti neįmanoma. Nors Institucijos atstovė teisme tvirtino, kad geodeziniai prietaisai patikrinimo metu buvo naudoti, tik tai nepažymėta akte, teismas tokius paaiškinimus atmeta, kaip neįrodančius tinkamų techninių priemonių naudojimą patikrinimo metu, kadangi jei akte ir nebūtų per klaidą paminėta, kad be telefono fotoaparato buvo naudojamas ir geodezinis prietaisas ar matavimo priemonė, būtų įrašytos nustatytos sklypo ribų posūkio taškų koordinatės, nurodyti atstumai. Tačiau šiuo atveju tokių duomenų 2022 m. balandžio 14 d. akte nėra įrašyta, dėl to teismas neturi jokio pagrindo daryti išvadą, kad patikrinimo metu tikrinamo žemės sklypo ribos, taip pat užimto sklypo plotas buvo nustatyti tinkamomis techninėmis priemonėmis. Teismo vertinimu, 2022 m. balandžio 14 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 40ŽN-33-(14.40.78.) nepatvirtina faktinės aplinkybės, kad dalis J. M. ir jos sutuoktiniui priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais (tvora, išklotomis trinkelėmis, žaidimų aikštele, elektros apskaitos skydu) užima apie 0,02 ha gretimo žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Tai lemią teismo išvadą, kad nėra įrodyta J. M. inkriminuojama objektyvioji ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo pusė.

9. Teismo vertinimu, nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių ir subjektyviąją administracinio nusižengimo pusę. Jau minėta, kad kvalifikuojant veiką pagal ANK 110 straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra ginčo žemės sklypo savininkas. J. M. savo skunde nurodė, tą taip pat teigė ir jos atstovas teismo posėdyje, kad ji su sutuoktiniu sklypą su statiniais įsigijo 2010 m., kuriam jau buvo atlikti kadastriniai matavimai, visas sklypas buvo paženklintas betoniniais stulpais, kurie išlikę iki šiol, sklypas aptvertas, ji su sutuoktiniu iki šiol savo sklypu naudojasi tomis ribomis, kuriomis pirko, laikui bėgant, tvoros medinė dalis buvo pakeista metaliniu tinklu, pretenzijų iš kaimynų ar valstybinių institucijų dėl sklypo ribų ji nėra sulaukusi, todėl jokio pagrindo abejoti sklypo ribų paženklinimo teisėtumu ir pagrįstumu ji neturėjo ir neturi šiuo metu. Taigi tiek iš pačios J. M., tiek iš jos atstovo nurodomų aplinkybių matyti, kad J. M. ginčo sklypo dalimi naudojasi kaip savo. Jokių duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad J. M. tyčia užsitvėrė dalį kaimynų sklypo ir juo naudojasi kaip savo, taip pat paneigiančių tyčios jos veiksmuose buvimą, administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta, iš dalies ir dėl to, kad ji nebuvo informuota apie neplaninį gretimo sklypo naudojimo patikrinimą, taip pat nedalyvavo posėdyje, Institucijai nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą. Remdamasis paminėtu, teismas sprendžia, kad nėra įrodyta J. M. tyčinė kaltė kaip subjektyvioji administracinio nusižengimo pusė.

10. Esant nurodytoms aplinkybėms, nenustačius objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad J. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje, skundžiamas nutarimas naikintinas, administracinio nusižengimo teisena J. M. atžvilgiu nutraukiama (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą patenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. birželio 2 d. nutarimą Nr. NZT-ANR_N-1361-2022 ir administracinio nusižengimo teiseną J. M. atžvilgiu nutraukti (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmuose.