- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-15
- Bylos Nr.
- ATP-465-174/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01779-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutarimo R. G. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014 m. balandžio 27 d. R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. balandžio 27 d. 19.11 val. Vilniaus pl., Klaipėdoje, vairavo automobilį BMW 318, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,92 promilės), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p. reikalavimus. Tokia R. G. veika administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 19 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą R. G. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį nutraukė, nesant jo veikoje šio administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono Kelių policijos biuras prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme. Nurodo, jog R. G. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo automobilį būdamas neblaivus, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, neapklausė pažeidimą nustačiusių policijos pareigūnų, nepanaikino byloje esančių prieštaravimų bei nesiėmė priemonių abejonėms pašalinti.
Apelianto nuomone, byloje esantys neatitikimai tarp alkotesterių rodmenų ir ištirto kraujo mėginio negali būti vertinami R. G. naudai, nes nepašalinti prieštaravimai. Teismas, pasisakydamas apie tai, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog R. G. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nepanaikino iškilusių abejonių ir nesiėmė visų priemonių abejonėms pašalinti. Nors, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, nuo 2014-01-01 nebėra atliekamos ekspertizės neblaivumui nustatyti, tačiau vien dėl to, nepašalinus prieštaravimų, nutraukti administracinės bylos teisenos negalima. Apelianto nuomone, šiuo atveju teismas dėl tokios ekspertizės atlikimo turėjo priimti nutartį ir kreiptis į Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyrių, pavedant ekspertams nustatyti, ar R. G. sustabdymo metu vairavo neblaivus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą R. G. prašo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-19 nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad policijos pareigūnai nesuteikė jam galimybės atlikti pakartotinio blaivumo testo, gydymo įstaigos išvadoje nurodyta, kad jis vairuoti gali, alkoholio koncentracija kraujyje leistinos normos neviršijo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Skundžiamu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutarimu nutraukta R. G. iškelta pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį administracinio teisės pažeidimo byla. ATPK 126 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 000 iki 1 500 litų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras, pateikęs apeliacinį skundą, šį teismo nutarimą ginčija tuo, jog pirmosios instancijos teismui nesiėmus priemonių rinkti papildomus įrodymus, galinčius padėti išsklaidyti byloje kilusias abejones dėl R. G. neblaivumo laipsnio, be pagrindo pastarajam nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.
Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai).
Pagal ATPK 248 straipsnį, administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaudamasis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Teismas pažymi, kad tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Apygardos teismas sutinka su Institucijos apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp byloje esančių duomenų.
Administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas R. G. suformuluotas dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, t. y. dėl to, kad jis 2014 m. balandžio 27 d. 19.11 val. Vilniaus pl., Klaipėdoje, vairavo automobilį BMW 318, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus, jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,9 ± 0,02promilės.
Pirmosios instancijos teismas savo išvadą, kad R. G. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, sudėties, pagrindė byloje esančiu Klaipėdos universitetinės ligoninės medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 130, iš kurio matyti, kad R. G. per valandą nuvyko į ligoninę, kur 20.05 val. jį apžiūrėjusi gydytoja nustatė, kad jis vairuoti gali; taip pat Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 3687/14(01), kurioje konstatuota, kad R. G. kraujyje 20.10 val. rasta alkoholio koncentracija – 0,16 promilės – neviršija leistinos normos. Kartu teismas atsižvelgė į R. G. parodymus apie tai, kad pareigūnas jam po 15 min. nedavė dar kartą pūsti į alkotesterį, todėl jis, kaip numato teisės aktai, per valandą nuvyko į Klaipėdos universitetinę ligoninę, davė kraują tyrimui ir buvo nustatyta, kad jis vairuoti gali. Atsižvelgęs į šiuos duomenis apylinkės teismas R. G. administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, nutraukė.
Pažymėtina, jog pagal formuojamą teismų praktiką nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui galima tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus, ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-15-2012).
Apylinkės teismas, nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą R. G. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad policijos pareigūnas patikros alkotesteriu Nr. ARDJ-0011 R. G. 2014-04-27 19.11 val. nustatė 0,90 promilių girtumą (b. l.11), tačiau R. G. nurodė, kad pareigūnas jam po 15 min. nedavė dar kartą pūsti į alkotesterį, todėl jis, kaip numato teisės aktai, per valandą nuvyko į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur 20.05 val. jį apžiūrėjusi gydytoja nustatė, kad jis vairuoti gali. Specialisto išvada Nr. T-A 3687/14(01) taip pat patvirtina, kad alkoholio koncentracija kraujyje neviršija leistinos normos – 20.10 val. kraujyje rasta 0,16 promilės alkoholio. Remdamasis šiais duomenimis apylinkės teismas pripažino, kad R. G. veiksmuose nėra ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, nepašalindamas prieštaravimų tarp byloje esančių duomenų ir išvadas R. G. nekaltumo klausimu darydamas, atsižvelgęs vien tik į R. G. teisinančius įrodymus, administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo neišsamiai ir nevisapusiškai, nepašalino prieštaravimų tarp byloje esančių duomenų.
Policijos pareigūno E. Š. 2014-04-27 tarnybiniame pranešime (b. l. 7) nurodyta, jog patikrinimui sustabdžius R. G. vairuotą automobilį, bendraujant su vairuotoju, buvo jaučiamas alkoholio kvapas, patikrinus girtumą alkotesteriu R. G. buvo nustatytas lengvas (0,90 promilės) girtumo laipsnis. Iš administracinio teisės pažeidimo protokole esančio asmens paaiškinimo matyti, kad R. G. nurodė: „Aš R. G. važiavau po futbolo varžybų iš Gargždų namo į Klaipėdą. Po varžybų buvau išgėręs vieną alaus ir kad įpūsiu nesitikėjau“ (b. l. 4).
Bylos medžiagoje esantis alkotesterio kvitas patvirtina, jog R. G. 2014-04-27 19.11.49 val. buvo nustatytas 0,90 promilės neblaivumas (b. l. 14). Pateiktas alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 1520489 patvirtina, kad alkoholio kiekio matuoklis pažeidimo nustatymo metu buvo tinkamas naudoti (b. l. 13).
Pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 punktą, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, asmuo gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. G., nesutikdamas su policijos pareigūno atlikto jo neblaivumo patikrinimo rezultatais, kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicininės apžiūros atlikimo ir pirmosios instancijos teismui pateikė 2014-04-27 VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą, kuriame nurodyta, jog medicininė apžiūra R. G. atlikta naudojant alkotesterį „Lion Alcolmeter 500“, pirmasis tyrimas atliktas 20.30 val., nustatyta 0,11 promilės neblaivumas, kartotinis tyrimas atliktas 20.50 val., nustatyta 0,09 promilės neblaivumas ir konstatuota, kad R. G. vairuoti gali (b. l. 17), bei specialisto išvadą Nr. T-A 3687/14(01) (išvada padaryta ištyrus R. G. kraują, paimtą 2014-04-27 20.10 val.), kurioje konstatuota, kad R. G. kraujyje rasta 0,16 promilės alkoholio (b. l. 18).
Pagal formuojamą teismų praktiką (bylos Nr. N261-3165/2009 ir kt.), kad būtų galima konstatuoti asmenį padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Pažymėtina, jog teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, apelianto iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai yra vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai ir neturi prioriteto prieš kitus įrodymus, be to, jie nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis (alkotesteriu) duomenų (bylų Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009). Atkreiptinas dėmesys, kad laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (byla Nr. N62-3686/2008).
Tačiau, kaip matyti iš skundžiamame nutarime užfiksuotų R. G. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu duotų parodymų (teismo posėdžio protokolo byloje nėra), jis savo kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo nepripažino ir paaiškino, kad tą vakarą po varžybų išgėrė nedidelį kiekį alkoholio – bokalą alaus, todėl nesitikėjo, kad gali viršyti leistiną neblaivumo normą. Kadangi policijos pareigūnas neleido pūsti į alkotesterį pakartotinai, jis, kaip numato teisės aktai, pats kreipėsi į medicinos įstaigą išsitirti neblaivumą, ir gydytojai nustatė, kad jis vairuoti gali.
Nors R. G. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nurodė, kad pareigūnas praėjus 15 min. neleido jam antrą kartą pūsti į alkotesterį, nors, kaip matyti iš R. G. administracinio teisės protokole pateikto paaiškinimo apie pažeidimą (b. l. 4), taip pat ir iš policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotų aplinkybių (b. l. 7), R. G. patikrinimo metu pareigūnui nurodė, kad po varžybų Gargžduose jis išgėrė tik vieną bokalą alaus ir važiavo į Klaipėdą, nes nesitikėjo, kad įpūs, jautėsi gerai, galvojo, kad yra blaivus ir gali vairuoti, tačiau teismas nepašalino abejonių dėl R. G. sustabdymo laiko bei laiko tarpo nuo jo išvykimo iš Gargždų iki blaivumo testo atlikimo – neapklausė pažeidimą fiksavusio ir administracinio teisės pažeidimo protokolą bei tarnybinį pranešimą surašiusio policijos pareigūno, tik formaliai nurodė, kad R. G., nesutikdamas su policijos pareigūno atlikto jo neblaivumo patikrinimo rezultatais ir pareigūnui neleidus po 15 minučių pūsti į alkotesterį, per nustatytą laiką, t. y. per valandą, nuvyko į sveikatos priežiūros įstaigą, kur buvo nustatyta, kad jis vairuoti gali.
Pažymėtina, kad vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų.
Tačiau, kaip matyti iš anksčiau aptartų duomenų, apylinkės teismas nepašalino prieštaravimų tarp byloje esančių duomenų ir išvadas R. G. nekaltumo klausimu darydamas, atsižvelgęs vien tik į R. G. teisinančius įrodymus, administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo neišsamiai ir nevisapusiškai. Teismas tik išvardijo R. G. teisinančius rašytinius įrodymus, tačiau nepašalino prieštaravimų tarp byloje esančių duomenų, nepatikrino R. G. versijos dėl jo patikrinimo alkotesteriu laiko, nesiaiškino, ar pažeidimą pareigūnai užfiksavo nepažeisdami alkoholio kiekio matuoklio naudojimo instrukcijos, įvertinant tą aplinkybę, jog matavimai alkotesteriu gali būti atliekami praėjus bent 15 minučių po to, kai buvo išgerta alkoholio, nes burnoje esantys alkoholio likučiai gali iškreipti rodmenis, nepašalino abejonių dėl R. G. sustabdymo laiko bei laiko tarpo nuo jo išvykimo iš Gargždų iki blaivumo testo atlikimo – neapklausė pažeidimą fiksavusio ir administracinio teisės pažeidimo protokolą bei tarnybinį pranešimą surašiusio policijos pareigūno, tik formaliai nurodė, kad R. G., nesutikdamas su policijos pareigūno atlikto jo neblaivumo patikrinimo rezultatais ir pareigūnui neleidus po 15 minučių pūsti į alkotesterį, per nustatytą laiką, t. y. per valandą, nuvyko į sveikatos priežiūros įstaigą, kur buvo nustatyta, kad jis vairuoti gali.
Esant prieštaravimams tarp byloje esančių duomenų, šioje administracinio teisės pažeidimo byloje esminę reikšmę turi visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms bei siekiant pašalinti visas abejones, nagrinėjamu atveju būtina apklausti ne tik pažeidimą fiksavusius pareigūnus, siekiant pašalinti abejones dėl R. G. sustabdymo laiko bei laiko tarpo nuo jo išvykimo iš Gargždų iki blaivumo testo atlikimo, bet ir apsvarstyti galimybę apklausti specialistą arba skirti ekspertizę, tai padėtų teismui įvertinti byloje esančius įrodymus, ypatingai atsižvelgiant į tai, kokią įtaką galėjo turėti laikotarpis nuo alkoholio vartojimo iki neblaivumo testo atlikimo. Esant būtinumui, teismas turėtų rinkti ir kitus įrodymus.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, nesiėmė visų priemonių išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų nustatymo ir nerinko galimų papildomų įrodymų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, o R. G. administracinės teisės pažeidimo byla grąžintina nagrinėti iš naujo apylinkės teisme. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, privalo rinkti papildomus įrodymus ir papildomai ištirti bylos aplinkybes, pašalinti visas byloje esančias abejones ir prieštaravimus, nes tik įvertinus įrodymų visumą galima teisingai išspręsti R. G. atsakomybės klausimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutarimą ir grąžinti R. G. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.