Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. liepos 5 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. V. Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 261 straipsnį 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2022 m. liepos 7 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti I. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, nes nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos valdant su nusikalstamu elgesiu susijusių kriminogeninius poreikius bei rekomendavo nuteistajam tęsti dalyvavimą individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytuose priemonėse, įsitraukti į užimtumo veiklas. Komisijos nutarime nurodyta, jog I. V. komisijai teikiamas pirmą kartą. Nurodyta, kad komisija vadovaudamasi BVK 164 straipsnio 3 dalimi, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus nustatė, kad I. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą paprastosios grupės sąlygomis. I. V. į Vilniaus pataisos namus atvyko 2022 m. sausio 17 d. nuteistasis yra vieną kartą skatintas ir nebaustas drausminėmis nuobaudomis. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis siekė įgyti profesinę kvalifikaciją ir vidurinį išsilavinimą, bet mokslus metė ir negalėjo nurodyti tikslios tokių veiksmų priežasties. I. V. turi nedidelę oficialią darbinę patirti. I. V. nesimokė, nedirbo, bet pasirinko būti išlaikomas artimųjų. Pataisos įstaigoje taip pat nedirba ir ieško savo nedarbą pateisinančių priežasčių. Nustatyta, kad nuteistasis neneigia fakto, jog turi narkotinių medžiagų vartojimo patirties. Pripažino, kad vartoja „žolę“, tačiau neigia kitų narkotinių medžiagų vartojimą ar priklausomybę narkotikams. Nuteistasis turi tolerantišką požiūrį į silpnesnes narkotines medžiagas (kanapes) bei jų vartojimą. Bausmės atlikimo metu narkotinių medžiagų vartojimo atvejai neužfiksuoti. I. V. prevencinio ir intervencinio pobūdžio priemonėse, orientuotose į vartojimo įpročių korekciją, nedalyvavo. Remiantis Socialinio tyrimo duomenimis nestebima, kad nuteistajam yra būdingas agresyvus ar kontroliuojantis kitus elgesys, tačiau atkreiptas dėmesys, jog I. V. tolimesniam bausmės atlikimui perkeltas į Vilniaus pataisos namus, siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems. I. V. pokalbio metu linkęs neigti šias aplinkybes, nurodydamas, jog jis nemano, kad gali daryti arba daro neigiamą įtaką kitiems, arba kad yra linkęs kontroliuoti šalia esančių žmonių veiksmus. Be to 2022 m. sausio 20 d. vykusio pokalbio metu pastebėta, kad nuteistojo adaptacinis procesas dar nėra apsunkintas, bet jau stebimos dviprasmiškos nuostatos į vykdomą priežiūrą ir apribojimus Vilniaus pataisos namuose, kas galimai yra įtakota kitų nuteistųjų. I. V. linkęs pasiduoti kitų nuteistųjų nuomonei, todėl parinkus netinkamą bendravimo aplinką galimi resocializacijos proceso trikdžiai.

Nutarime taip pat nurodyta, jog 2022 m. birželio 7 d. Vilniaus pataisos namuose buvo atliktas I. V. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką. Nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. I. V. bausmės vykdymo metu vykdė/vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. I. V. dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Jis dalyvavo „Bendravimo įgūdžių ugdymo ir emocijų valdymo psichologinio konsultavimo programoje“. Taip pat stebimos nuteistojo pastangos spręsti galimus integracijos į visuomenę trikdžius laisvėje. I. V. patvirtino savo galimybę gyventi jo nurodytu adresu bei turimą įsidarbinimo pasiūlymą, o taip pat turi artimus ryšius su šeimos nariais. Su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai, šiuo metu nėra visapusiškai koreguojami tikslinių socialinės reabilitacijos priemonių pagalba.

Antra, Komisijos nutarime neakcentuoti teisiniai argumentai, o buvo nukrypta į psichologinius pamąstymus, į deklaratyvius ir nieko nepagrindžiančius teiginius. Nurodė, jog iš Komisijos nutarimo matyti, jog Komisija niekaip nesugebėjo teisiškai argumentuoti savo priimto sprendimo. I. V. atkreipė dėmesį, kad Komisija priimdama nutarimą vadovavosi jo praeitimi, tačiau nepastebėjo jo elgesio pakitimų ir nutarime dėstė ne faktines aplinkybes, o prielaidas ir padarė nepagrįstas išvadas.

Trečia, nurodė, jog Komisija veikė priešingai Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoms, nes lygtinis paleidimas pagal šias rekomendacijas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, tačiau niekaip ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija, o šiuo atveju Komisija laikėsi pozicijos, jog lygtinio paleidimo netaikymas yra norma, o taikymas – išimtis.

Ketvirta, nuteistasis laikosi pozicijos, jog paleidimas į laisvę, pakeičia tik bausmės atlikimo sąlygas, o bausmę jis toliau atlikinės būdamas laisvėje bei prižiūrimas probacijos tarnybos. I. V. akcentavo, kad lygtinis paleidimas yra viena iš veiksmingiausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui ir skatinančių reintegraciją, suteikiant kaliniui planuotą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę. Lygtiniu paleidimu siekiama daugelio tikslų, iš kurių tokių kaip: skatinamas pozityvus nuteistųjų elgesys įkalinimo įstaigoje, suteikiant galimybę anksčiau išeiti į laisvę, skatinama nuteistojo integracija į visuomenę, o valstybės institucijoms sudaroma galimybė „Pasitikrinti“ kaip asmenys elgsis laisvėje ir kt.

Be to teismas jau paskyręs griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį, o sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais ir lygtinio paleidimo tikslais, nes kitu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę. Atkreipė dėmesį, jog teisingumo principo įgyvendinimas apima ne tik teisingą nubaudimą, tačiau ir galimybę resocializuotis ir grįžti į visuomenę.

Nuteistasis I. V. savo skunde akcentuoja, jog Lietuvos teisminėje praktikoje vyrauja nuostata, kad pirmiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai ir visapusiškai įvertinus BVK 164 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Taip pat atkreipė dėmesį ir į Europos tarybos Ministrų komiteto Rekomendacijas Rec(2003)22 valstybėms narėms dėl lygtinio paleidimo, kad lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui bei skatinančių reintegraciją, suteikiant kaliniui planuojamą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas išnagrinėjęs bylą konstatuoja, kad komisijos 2022 m. liepos 5 d. nutarimas Nr. 58-183 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam I. V. yra teisėtas ir pagrįstas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas ir tvarką reglamentuoja BVK 157-164 straipsniai. BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurie nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

BVK 8 straipsnyje ir 9 straipsnyje nustatyti bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

I. V., kuriam paskirta trijų metų laisvės atėmimo bausmė, vieną trečdalį bausmės atliko 2022 m. birželio 11 d. Bausmės vykdymo pradžia – 2021 m. birželio 11 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. birželio 11 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. birželio 29 d. buvo 2 (dveji) metai ir 19 dienų. Komisijai pristatomas 1 kartą. Pagal nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta, kad nuteistasis priklauso ne žemai, o vidutinės rizikos grupei (a. b. 47).

Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami šie I. V. kriminogeniniai veiksniai: statiniai veiksniai – pirmą kartą su teisėsaugos pareigūnais susidūrė nepilnametystėje; teistas vieną kartą bei laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą; dinaminiai veiksniai – nenuosekli užimtumo (mokymosi, darbo) istorija; finansinio stabilumo trūkumas; savęs vertinimo ypatumai; impulsyvumas; problemų atpažinimo ir jų sprendimo įgūdžių stoka; pasekmių suvokimo stoka; narkotinių medžiagų vartojimo ir nusikalstamumo sąsajos; tikslų siekimas nusikalstant; nuostatos palaikančios neteisėtą elgesį; negatyvios nuostatos priežiūros bei visuomenės narių atžvilgiu; apsauginiai veiksniai – formaliai patvirtino gyvenamąją vietą; formaliai patvirtino įsidarbinimo galimybę; palaikantys santykiai su savo artimaisiais; būdingas neigiamas savo nusikalstamo elgesio vertinimas; šiuo metu išreikštos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje (a. b. l. 48).

Teismas, susipažinęs su nuteistojo I. V. asmens byla ir Komisijos nutarime išdėstytais pagrindais bei motyvais, konstatuoja, kad nors nuteistasis formaliai ir atitinka įstatyme numatytus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, tačiau lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nuteistajam gali būti taikomas, kai nustatomas ir BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytas materialusis kriterijus – t. y. kai nustatoma, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Iš nuteistojo asmens bylos ir 2022 m. birželio 8 d. Socialinio tyrimo išvados (duomenys neskelbtini) matyti, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu pagal Marijampolės pataisos namuose 2021 m. liepos 1 d. sudarytą individualaus socialinės reabilitacijos planą Nr. 86/04-199 baigė dalyvavimą „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, o jo adaptacijos procesas pataisos įstaigoje vertintinas kaip sėkmingas (priėmė jam teikiamą informaciją, nesipriešino nustatytai tvarkai ir taisyklėms); 2021 m. birželio 18 d. dalyvavo pirminio psichologinio įvertinimo pokalbyje; dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse (domisi sportu, skaito saviugdos krypties literatūrą); nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. iki 2021 m. spalio 27 d. dalyvavo „Bendravimo įgūdžių ugdymo ir emocijų valdymo psichologinio konsultavimo programoje“ ir sistemingai lankė užsiėmimus; 2022 m. sausio 20 d. dalyvavo pokalbyje su įstaigos psichologe; 2022 m. gegužės 6 d. dalyvavo Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto magistratūros studijų studentų atliekamame moksliniame tyrime „Skatinimo ir drausminimo analizė įkalinimo įstaigose“; 2022 m. gegužės 30 d. su Resocializacijos skyriaus specialistu kalbėjosi apie alkoholio vartojimo pasekmes (a. b. l. 46). 2022 m. vasario 23 d. Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus pažymos Nr. 14-743 duomenimis I. V. vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi. Pinigines perlaidas bausmės atlikimo metu jam siunčia artimieji ir draugai. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad nuteistasis neturi aktualių problemų dėl gyvenamosios vietos pastovumo. I. V. bausmės atlikimo metu skatintas vieną kartą 2021 m. lapkričio 11 d. I. V. su jo artimaisiais sieja artimi, palaikantys santykiai. Nurodyta, kad bausmės atlikimo metu nenustatyti narkotinių medžiagų vartojimo atvejai,

Teismas šias aplinkybes vertina teigiamai, tačiau jos negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys tik patvirtina, jog jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Kita vertus, to šiuo atveju nepakanka norint taikyti I. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Taigi, nors nuteistojo asmens byloje yra jį teigiamai charakterizuojančių duomenų, tačiau, kaip minėta, tai tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.

Bylos nagrinėjimo kontekste teismas pažymi, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019). Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Tai atitinka ir galiojančią teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-27-209/2019).

Iš teismui pateikto skundo matyti, kad I. V. iš esmės nesutinka su komisijos nutarime padarytomis išvadomis. Nuteistasis nurodo, kad priimtas sprendimas nemotyvuotas ir neargumentuotas. Teismas su šiuo skundo argumentu nesutinka, nes nors ir glaustai, jame atsispindi priežastys, motyvai ir išvados, kodėl buvo priimtas būtent tiks, o ne kitoks komisijos nutarimas.

Teismas pažymi, kad komisija nutarimu I. V. lygtinio paleidimo netaikė, dėl to, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė. Taip pat, kad yra sritys, kurias nuteistasis koreguoti vengia (darbo patirties trūkumas, nenoras tobulėti (mokytis, įgyti profesiją), nenoras dalyvauti prevencinėse programose dėl psichiką veikiančių medžiagų žalingo vartojimo).

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog I. V. siekė įgyti profesinę kvalifikaciją ir vidurinį išsilavinimą, bet mokslus metė ir negalėjo nurodyti tokių veiksmų priežasties. Jis taip pat turi nedidelę oficialią darbinę patirtį. Tačiau pataisos įstaigoje nedirba ir ieško savo nedarbą pateisinančių priežasčių. I. V. asmens byloje esančiais duomenimis, I. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą; pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė būdamas (duomenys neskelbtini) metų, be to buvo pirmą kartą nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą ir ėmė atlikinėti bausmę. Nuteistasis įgijęs pagrindinį išsilavinimą (baigė 11 klasių). Siekė įgyti vidurinį ir profesinį išsilavinimą Alytaus profesinio rengimo centre, bet mokslų nebaigė, nes išvyko į užsienį. Neoficialiai dirbo nuo (duomenys neskelbtini) m., bet po pusmečio išėjo iš darbo, nes nepatiko. Būdamas (duomenys neskelbtini) metų oficialiai dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „M.“ (duomenys neskelbtini), tačiau po dviejų metų išėjo iš darbo, nes nepatiko. Iš darbo išėjo neturėdamas kito. Būdamas (duomenys neskelbtini) m. apie metus laiko dirbo gamybos darbuotoju, tačiau išėjo iš darbo dėl prasidėjusių teismo procesų. Bausmės atlikimo metu nedirba, nes nėra darbo vietos, kurioje jis norėtų dirbti. I. V. turi alternatyvų darbo pasiūlymą lygtinio paleidimo atveju. Nuteistasis neturi finansinių įsipareigojimų, tačiau įžvelgiamos lėšų valdymo įgūdžių bei nusikalstamumo sąsajos, susijusios su finansinės naudos siekimu. Pažymėta, jog vertinimo metu nustatytos tam tikros darbinės veiklos bei nusikalstamumo sąsajos, darbinė veikla buvo vykdoma ir neoficialiai, nemokant mokesčių valstybei. Būtent šioje srityje, įdėdamas realias pastangas (dirbdamas ar mokydamasis, įgydamas profesiją), I. V. gali sukaupti reikalingą patirtį darbinei veiklai, kai bus išėjęs į laisvę, o tai mažintų pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Nors bausmės atlikimo metu nenustatyti I. V. narkotinių medžiagų vartojimo atvejai, bet prevencinio bei intervencinio pobūdžio priemonėse orientuotose į vartojimo įpročių korekciją jis nedalyvavo, nors prieš teistumą vartojo narkotines medžiagas, turėjo nuobaudų dėl administracinių nusižengimų, kuriuos padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis reiškia pakankamai tolerantišką požiūrį dėl narkotinių medžiagų ir jų vartojimo ir neįžvelgia intervencinių priemonių poreikių šioje srityje. I. V. praeityje buvo baustas administracine tvarka už administracinių nusižengimų, susijusių su alkoholio vartojimu būnant mažiau nei 20 metų, o pokalbio metu I. V. vengė emociškai atsiskleisti kalbėdamas apie praeities alkoholio vartojimo ypatumus ir bausmės atlikimo metu prevencinio pobūdžio priemonėse nedalyvavo (a. b. l. 44). Įvertinus nuteistojo emocinę gerovę nurodyta, kad I. V. pasitikėjimo savimi aspektas, gali būti siejamas su nepakankamu gebėjimu įsivertinti savo elgesio pasekmes, pernelyg pasitikint sėkmės tikimybe, numanomu nebaudžiamumu. Dėl to komisija nutarime nurodė, kad su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai, šiuo metu nėra visapusiškai koreguojami tikslinių socialinės reabilitacijos priemonių pagalba.

Nors I. V. neturi nuobaudų, tačiau per metus skatintas tik vieną kartą 2021 m. lapkričio 11 d., o 2022 m. sausio 17 d. nuteistasis perkeltas toliau atlikti laisvės atėmimo bausmę į Vilniaus pataisos namus, siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems. Be to 2022 m. sausio 20 d. pokalbio metu pastebėtos nuteistojo dviprasmiškos nuostatos į vykdomą priežiūrą ir apribojimus ir tai, kad nuteistasis linkęs pasiduoti kitų nuteistųjų nuomonei, dėl to netinkamai parinkus bendravimo aplinką galimi resocializacijos proceso nesklandumai.

Visa tai rodo, kad priešingai nei teigia nuteistasis, jam siūlomos realios priemonės, kurios gali jam padėti savo elgesį koreguoti teigiama linkme, padėti įgyti žinių ir įgūdžių, reikalingų norint legaliai dirbti būnant laisvėje, mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Į bylą yra pateiktas uždarosios akcinės bendrovės „T. raštas“ dėl galimybės įdarbinti nuteistąjį, jam išėjus į laisvę, tačiau šis raštas vertinamas kaip deklaratyvus, jame nėra nurodyti nei į kokias pareigas nuteistasis būtų priimtas, nei ar jo turimas išsilavinimas yra tinkamas šioms pareigoms.

Nuteistasis savo skunde atkreipė dėmesį, jog komisija priimdama nutarimą nesivadovavo Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. Rekomendacijos Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo“ rekomendacijomis bei jose esančiais principais bei nurodo, kad lygtinis paleidimas pagal šias rekomendacijas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bet jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija.

Nagrinėjamu atveju, pažymėtina, kad, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jei jis atitinka pirmiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų bei ateity nesikals. Be to, teismas pabrėžia, kad skunde nurodytos Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. Rekomendacijos Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo“ apibrėžia tik valstybių gaires įstatymų leidybos ar politikos srityje ir yra rekomendacinio pobūdžio, o konkretus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės įstatymų. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo ar Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymo reikalavimai ir procedūros būtų pažeistos, todėl minėti skundo argumentai dėl skundžiamos nutarties neatitikimo šioje rekomendacijoje įtvirtintiems principams atmetami, nes jie yra nepagrįsti.

Teismas, įvertinęs komisijos nutarimą, nuteistojo skundo argumentus bei nuteistojo asmens bylos duomenis, pritaria komisijos padarytai išvadai, iš kurios matyti, jog nepaisant to, kad yra nemažai nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, tačiau iš pirmiau išdėstytų aplinkybių matyti, jog I. V. nepadarė reikšmingos pažangos valdant su nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius. Nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdė tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane nustatytas priemones vykdė selektyviai. Taigi, matyti, kad iš esmės I. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nemažėja, todėl išlieka vidutinė.

Nepaisant to, jog nuteistasis vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, stebimos nuteistojo pastangos spręsti galimus integracijos į visuomenę trukdžius laisvė, vis dėlto, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinamos ne vien tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, bet ir visų jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visetas, kuris šiuo metu nėra pakankamas jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, nes I. V. elgesys, jo nuostatos darbo srityje, išlikusios probleminės sritys dėl I. V. mąstymo, gyvenimo stiliaus reikalauja tolesnės intervencijos.

Sprendžiant ar yra pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnyje, svarbus yra ir visuomenės interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri ne tik paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet tuo pačiu ir būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kuris reikalauja, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei įstatymų nustatyta tvarka atliktų teismo paskirtą bausmę. Atkreiptinas dėmesys, jog lygtinio paleidimo institutą nėra privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. BK nėra numatyta, kad nustatant bausmės dydį turi būti įvertinama ir nuteistojo paleidimo galimybė, suėjus atitinkamam, įstatyme numatytam terminui, nes pagal galiojančius įstatymus, nuteistojo lygtinio paleidimo galimybė vertinama bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį, dedamas pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, galimybę jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir kt.

Teismas svarbia aplinkybe laiko ir tai, kad komisijos nutarimas I. V. netaikyti lygtinio paleidimo buvo priimtas vienbalsiai, atskirųjų nuomonių nepareikšta. Pastarosios aplinkybės rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog jis gali laisvės atėmimo bausmę atlikti švelnesnėmis sąlygomis ir juo labiau, kad jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

Pirmiau išdėstytos aplinkybės teismui kelia abejonių, kad I. V. asmeninė motyvacija savarankiškai koreguoti savo elgesį laisvėje yra stipri. Todėl manytina, kad nuteistasis savo elgesiu dar neįrodė, kad yra linkęs pasikeisti. Teismo vertinimu, pirmiau paminėtos aplinkybės leidžia spręsti, kad būtent laisvės atėmimo bausmė, atliekama pataisos įstaigoje bei komisijos rekomendacijų vykdymas, gali skatinti nuteistąjį mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Įvertinus išdėstytą tai, kad nuteistasis I. V. priklauso vidutinės rizikos grupei ir nėra įdėtos pakankamos pastangos (kurios yra realiai įgyvendinamos) šią riziką mažinti, darytina išvada, kad asmens lygtinis paleidimas šiai dienai nėra galimas. Teismo vertinimu, byloje nėra neabejotinų duomenų, patvirtinančių, kad I. V. kritiškai įvertino savo gyvenimo būdą ir yra linkęs pasitaisyti bei laikytis įstatymų ir nenusikalsti, taip pat, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai yra pasiekti, todėl jo skundas dėl Komisijos 2022 m. liepos 5 d. nutarimo Nr. 58-183 panaikinimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo I. V. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. liepos 5 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nuspręsta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.