Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-02-22 · Civilinė byla Nr. 2A-1181-392/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-22
Bylos Nr.
2A-1181-392/2012
Teisminio proceso Nr.
2-09-3-01547-2010-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Kačinskienė, Andrutė Kalinauskienė, Virginijus Kairevičius
Atsakovas
V. P.
Ieškovas
J. G.
Kategorijos
  • 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1181-392/2012Proceso Nr. 2-09-3-01547-2010-4Procesinio sprendimo kategorija: 77.4.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2012 m. vasario 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų D. K. ir A. K., sekretorė D. S., dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei R. N., atsakovui V. P., jo atstovei advokatei G. J. S., apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. G. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-63-182/2011 pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui V. P. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, institucija, teikianti išvadą, – Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė J. G. pareikštu ieškiniu ir vėlesniu jo patikslinimu teismo prašė pakeisti 2009 m. gruodžio 22 d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1078-547/2009 patvirtintos ginčo šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 punktą, nustatantį ginčo šalių bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, šį punktą išdėstant taip:

3. V. P. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais: E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir dalyvauti jų auklėjime tokia tvarka:

3.1. V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ne dažniau kaip kas antrą savaitgalį gali pasiimti vaikus E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pas save dienos bėgyje ar ilgiau, ar išsivežti jas atostogų metu (ne ilgesniam terminui nei 2 savaitės), tėvams iš anksto sutarus ir atsižvelgiant į vaikų pageidavimus ir norus, nepakenkiant normaliam vaikų mokslo, sveikatos ir poilsio režimui. Apie vaiko/-ų paėmimą tėvas privalo informuoti vaikų motiną ir suderinti bendravimo laiką ne vėliau kaip prieš 2 paras iki vaiko/-ų paėmimo, o atostogų metu – prieš 2 savaites iki vaiko/-ų paėmimo.

3.2. Atsižvelgiant į tai, kad A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) yra mažametė, yra nustatoma atskira bendravimo su tėvu tvarka:

3.2.1. iki A. P. sueis septyneri metai (iki 2013-10-28) V. P. turi teisę su dukra A. bendrauti kiekvieno mėnesio pirmą savaitgalį, t. y., šeštadieniais nuo 10.00 val. iki 19.00 val., o sekmadieniais nuo 10.00 val. iki 18.00 val. Apie vaiko paėmimą atsakovas privalo informuoti motiną ir suderinti bendravimo laiką ne vėliau kaip prieš 2 paras iki vaiko paėmimo.

3.2.2. A. P. sulaukus septynerių metų V. P. turi teisę su dukra A. bendrauti kiekvieno mėnesio pirmą savaitgalį, t. y., nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., atsižvelgiant į vaiko norus ir pageidavimus. Apie vaiko paėmimą tėvas privalo informuoti motiną ir suderinti bendravimo laiką ne vėliau kaip prieš 2 paras iki vaiko paėmimo.

3.2.3. A. P. sulaukus septynerių metų V. P. turi teisę su dukra A. bendrauti vaiko vasaros atostogų metu, kurio terminas nebūtų ilgesnis nei 2 savaitės, tėvams iš anksto sutarus ir atsižvelgiant į dukters pageidavimus ir norus, nepakenkiant normaliam vaiko sveikatos ir poilsio režimui. Apie planuojamą vaiko paėmimą atostogų metu tėvas privalo informuoti motiną ir suderinti bendravimo laiką ne vėliau kaip prieš 2 paras iki vaiko paėmimo, o atostogų metu prieš 2 savaites iki vaiko paėmimo. Vaiko motina turi teisę per šį bendravimo periodą pasimatyti su dukra A. jos buvimo vietoje, o V. P. turi pareigą suteikti jai informaciją apie vaiko buvimo vietą ir sudaryti sąlygas susitikti su vaiku.

3.3. V. P. bendravimui paima dukrą/-as iš jų gyvenamosios vietos ir jas grąžina į vaikų gyvenamąją vietą. Bendravimas su vaikais vyksta ne vaikų gyvenamojoje vietoje.

3.4. Tuo atveju, kai bendravimo metu vaikas suserga, jis turi būti nedelsiant pristatytas motinai, o jei vaiko sveikatos būklė yra kritinė, jis turi būti nedelsiant pristatytas į gydymo įstaigą, apie tai nedelsiant informuojant vaiko motiną.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad buvusi atsakovo bendravimo su vaikais tvarka nustatyta skubotai, neatsižvelgiant į mažametės dukros A. P. poreikius ilsėtis bei maitintis, todėl yra ydinga ir turi būti keistina. Atsakovas nesilaiko vaiko maitinimo ir poilsio režimo. Nustatyta bendravimo tvarka, kai vos trejų metukų sulaukęs vaikas išvežamas į tėvo gyvenamąją vietą dviem savaitėms ar dar ilgesniam laikui, vaiką veikia neigiamai. Tokių susitikimų metu atsakovas piktybiškai vengia suteikti ieškovei bet kokią informaciją apie vaiką, piktnaudžiauja nustatyta tvarka. Atsakovas draudžia vyresnėms seserims pasimatyti su mažąja sesute, nenurodydamas aiškių tokio elgesio priežasčių. Mažametė A. P., būdama tėvo motinos namuose (atsakovas neturi savo gyvenamosios vietos), gyvena kartu su atsakovu ir jo sugyventine R. T. viename kambaryje, miega vienoje lovoje.

A. V. P. su ieškiniu nesutiko. Atsakovo teigimu, ieškovės nurodytos aplinkybės nelaikytinos iš esmės pasikeitusiomis aplinkybėmis, kurių pagrindu teismas galėtų peržiūrėti bendravimo su vaikais tvarką, o laikytinos tik nepagrįstais ieškovės argumentais, siekiant maksimaliai sumažinti atsakovo galimybes matytis ir bendrauti su vaikais. Teismo sprendime įtvirtinta bendravimo su vaikais tvarka yra teisinga, proporcinga, skyrium gyvenančio vaikų tėvo teises minimaliai apsauganti tvarka. Atsakovas siūlė papildyti atostogų laiką reglamentuojantį punktą nuostata, kad šalys turi teisę praleisti su dukterimis vienodą skaičių jų atostogų dienų, taip pat siūlė nustatyti, kad tėvas bendrauja su vaikais kas antrą mėnesio savaitgalį. Dėl ieškovės 3.3 ir 3.4 punktų atsakovas iš esmės neprieštaravo, prašė papildyti tvarką nuostata, kad tėvas turi teisę nekliudomai lankyti dukteris jų ligos metu, nepriklausomai nuo to ar jos slaugomos jų gyvenamojoje vietoje, ar stacionarioje gydymo įstaigoje bei teisę ne mažiau kaip dvi darbo dienas per savaitę nekliudomai matytis su dukterimis po darželio, mokyklos ar kitų užsiėmimų, vakare pristatant dukras į jų gyvenamąją vietą iki 20 val., apie vaikų paėmimą informuojant vaikų motiną tos pačios dienos ryte iki 10 val., o motina įsipareigoja iš anksto abiem šalims priimtinu būdu teikti tėvui informaciją apie ketinimą keisti nepilnamečių vaikų mokyklą, savo ir vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimą, vaikų susirgimus ir jų sveikatos būklę ir kitus svarbiausius vaikų gyvenimo įvykius.

Šalies argumentai

Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad galiojančiu teismo sprendimu nustatyta bendravimo su vaikais tvarka pilnai atitinka vaikų interesus, jų bei šalių teisių nepažeidžia, yra tinkama ir galėtų būti dar palankesnė vaikui bendrauti su tėvu. Ieškovė ir atsakovas yra ambicingi, neteikia vienas kitam informacijos apie vaikus. Institucija neturi informacijos apie atsakovo netinkamą elgesį, girtavimą, agresiją, pas ieškovę ir atsakovą yra geros sąlygos vaikams augti ir vystytis. Šiuo metu nustatyta laikina bendravimo su vaikais tvarka, ypač su mažamete A. P., yra žalinga vaikui, pažeidžianti tėvo teises bei teisėtus interesus.

Žemesnės instancijos teismas

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pakeitė 2009 m. gruodžio 22 d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1078-547-2009 patvirtintą 2009 m. gruodžio 22 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos bei nustatė tokią atsakovo ir jo vaikų bendravimo tvarką:

1. V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) turi teisę dvi darbo dienas per savaitę su nepilnametėmis dukromis E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), bendrauti po darželio, mokyklos ar kitų užsiėmimų, paimant iš darželio, mokyklos, kitų užsiėmimų, ir vakare pristatant dukras į jų gyvenamąją vietą iki 20 val., apie vaikų paėmimą informuojant vaikų motiną dieną prieš paėmimą, atsižvelgiant į vaikų, vyresnių nei 7 metų, pageidavimus ir norus, nepakenkiant normaliam vaikų mokslo, sveikatos ir poilsio režimui.

2. V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) turi teisę bendrauti su nepilnametėmis dukromis E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), kas antrą mėnesio savaitgalį, paimdamas jas kartu ar atskirai iš motinos penktadienio vakarą 18 val. ir grąžindamas jas motinai iki sekmadienio 19 val., atsižvelgiant į vaikų, vyresnių nei 7 metų, pageidavimus ir norus.

3. Nepilnametės dukros E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), poriniais kalendoriniais metais pirmąją Velykų dieną, Kūčias ir Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24-25 d.) praleidžia kartu su motina J. G., o antrąją Velykų dieną ir Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) – su tėvu V. P., atsižvelgiant į vaikų, vyresnių nei 7 metų, pageidavimus ir norus.

4. Nepilnametės dukros E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), neporiniais kalendoriniais metais pirmąją Velykų dieną, Kūčias ir Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24-25 d.) praleidžia kartu su tėvu V. P., o antrąją Velykų dieną ir Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) – su motina J. G., atsižvelgiant į vaikų, vyresnių nei 7 metų, pageidavimus ir norus.

5. V. P. kartu su nepilnametėmis E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), praleidžia Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį), atsižvelgiant į vaikų, vyresnių nei 7 metų, pageidavimus ir norus.

6. Kiekvienais metais V. P. su nepilnametėmis E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), turi teisę praleisti atostogas vasaros sezono metu ne mažiau kaip vieną mėnesį, kol vaikas nelanko mokyklos, ir ne mažiau kaip pusę vaiko atostogų, kai vaikas lanko mokyklą, o žiemos, pavasario ir rudens sezono atostogų laiku po vieną savaitę (iš viso 3 savaites) pranešant motinai, iš anksto prieš 2 savaites.

7. Bendraujant su dukromis nepilnametėmis E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienu atveju turi būti vyresnių kaip 7 metų amžiaus sutikimas išvykti kartu su tėvu.

8. V. P. bendravimui paima dukras iš jų gyvenamosios vietos švenčių progomis darbo dienomis nuo 17 val., nedarbo dienomis nuo 10 val. ir jas grąžina į vaikų gyvenamąją vietą 20 val. pasibaigus dienos ar kelių dienų bendravimo trukmei. Bendravimas su vaikais vyksta ne vaikų gyvenamojoje vietoje. Kai tėvo nepertraukiamo bendravimo su vaikais trukmė ilgesnė nei trys dienos, motina su pas tėvą esančiais vaikais bendrauja telefonu.

9. Tuo atveju, kai vaikas suserga, šalys viena kitą informuoja apie ligą telefonu ar SMS žinute. Jei vaikas suserga pas tėvą, vaikas turi būti nedelsiant pristatytas pas motiną, o jei vaiko sveikatos būklė yra kritinė, jis turi būti nedelsiant pristatytas į gydymo įstaigą, apie tai nedelsiant informuojant vaiko motiną.

10. Abi šalys privalo teikti viena kitai informaciją apie vaikų būklę ir kitus svarbius vaikų gyvenimo įvykius jų buvimo su vienu iš tėvų metu telefonu arba SMS žinutėmis. Motina, su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, privalo iš anksto raštu teikti tėvui informaciją apie ketinimą keisti nepilnamečių vaikų mokyklą, savo ir vaikų gyvenamosios vietos pakeitimą.

Žemesnės instancijos teismas

Kitą ieškinio dalį pirmosios instancijos teismas atmetė.

Įvertinęs bylos medžiagą, teismas nustatė, kad tarp ginčo šalių yra gilus asmeninis nesutarimas, tai apsunkina atsakovui galimybę realiai dalyvauti vaikų auklėjime bei daryti vaikams įtaką. Atsakovui po skyrybų sunkiai sekasi bendrauti su vyresnėmis dukterimis, todėl bendravimas yra minimalus ir iš esmės susijęs tik su jauniausia dukra A., kuri nori bendrauti su tėvu. Teismas darė išvadą, kad atsakovas rūpinasi šia dukterimi, su ja bendrauja, domisi jos raida, o byloje kitų duomenų apie atsakovo netinkamą elgesį, išskyrus ieškovės paaiškinimus ir vyresnių dukrų parodymus, nėra, atsakovas charakterizuojamas gerai. Teismas atsakovo vyresnių dukrų paaiškinimus dėl jo netinkamo auklėjimo ir daromos neigiamos įtakos jų seseriai A. vertino kritiškai, nes tarp jų ir atsakovo yra konfliktas, be to, jos gyvena su motina, yra jos išlaikomos, gali siekti jai įtikti ir todėl palaikyti jos pusę. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovas vaikus auklėja gana griežtai, stengiasi juos kontroliuoti, nustato taisykles ir reikalauja jų laikytis, o toks bendravimas, auklėjimas ir priežiūra negali pakenkti dukterims, nes ugdo discipliną, moko darbo, nustato vaiko elgesio ribas, kas augant vaikui yra svarbu. Teismas darė išvadą, kad ieškovės ir jos vyresnių dukterų nurodytas dukters A. užsisklendimas, nenoras kalbėtis grįžus iš tėvo yra šeimos konfliktų ir šalių priešiškumo vienas kitam pasekmė, tuo tarpu ieškovė neįrodė, kad atsakovo bendravimas su jauniausia dukra daro jai žalą. Nustatė, kad atsakovo gyvenamojoje vietoje yra tinkamos sąlygos dukrai A. būti bendravimo su tėčiu metu. Be to, atsakovas gyvena kartu su vaikų močiute, o vaikų raidai svarbus ne tik bendravimas su tėvais, bet ir su seneliais. Įvertinęs tai, kad tarp atsakovo ir jo dukros A. yra glaudus emocinis ryšys, abu nori bendrauti, tėvo gyvenamosios sąlygos yra tinkamos ir saugios vaikui, teismas darė išvadą, jog, pakeitus bendravimo tvarką pagal ieškovės siūlymą, būtų susilpnintas tėvo ir dukters dvasinis emocinis ryšys, retėtų bendravimas su močiute, o tai prieštarautų vaiko interesams. Teismas nenustatė aplinkybių, kurioms esant būtų reikalinga iš esmės keisti atsakovo bendravimo su dukterimis tvarką, mažinant bendravimą, šalių nustatyta ir teismo patvirtinta bendravimo tvarka nėra žalinga dukterims ir jų interesams, todėl ieškovės ieškinį šioje dalyje atmetė. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys geranoriškai nesusitaria dėl buvimo su vaikais jų atostogų metu, tėvo bendravimo vaiko gyvenamojoje vietoje, motinos bendravimo su vaiku tėvo gyvenamojoje vietoje, neteikia viena kitai informacijos apie vaikus, sprendė, kad bendravimo su vaikais tvarka keistina. Keisdamas nustatytą tvarką vadovavosi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo bei vaiko interesų prioriteto principais. Pažymėjo, kad naujai nustatyta tvarka galioja visoms nepilnametėms ginčo šalių dukroms su išlyga, kad atsižvelgiama į vyresnių kaip 7 metų amžiaus dukrų pageidavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė J. G. prašo pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. sprendimą, nustatant tokią atsakovo V. P. bendravimo su nepilnametėmis dukterimis tvarką:

1. V. P., a/k (duomenys neskelbtini) turi teisę dvi darbo dienas per savaitę su nepilnametėmis dukromis E. P., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), S. P., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir A. P., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini, bendrauti po darželio, mokyklos ar kitų užsiėmimų, paimant iš darželio, mokyklos ar kitų užsiėmimų ir vakare pristatant dukras į jų gyvenamąją vietą iki 19 val., apie vaikų paėmimą informuojant vaikų motiną dieną prieš paėmimą iki 21.00 val. vakaro, atsižvelgiant į vaikų pageidavimus ir norus, nepakenkiant normaliam vaikų mokslo, sveikatos ir poilsio režimui.

2. V. P., a/k (duomenys neskelbtini) turi teisę bendrauti su nepilnametėmis dukromis E. P., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), S. P., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir A. P., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, paimdamas jas kartu ar atskirai iš motinos šeštadienio ryto 10 val. ir grąžindamas jas motinai iki šeštadienio 20 val., paimdamas sekmadienio rytą 10 val. ir grąžindamas iki sekmadienio vakaro 19 val., apie vaikų paėmimą informuojant vaikų motiną prieš dvi dienas, bet ne vėliau kaip iki penktadienio 21 val. vakaro, atsižvelgiant į vaikų pageidavimus ir norus.

3. Bendraujant su nepilnametėmis dukromis E. P., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), S. P., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir A. P., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienu atveju turi būti dukterų sutikimas išvykti kartu su tėvu. Bendravimas su vaikais vyksta ne vaikų gyvenamojoje vietoje.

4. Tuo atveju, kai vaikas suserga, šalys viena kitą informuoja apie ligą telefonu ar SMS žinute. Jei vaikas suserga pas tėvą, vaikas turi būti nedelsiant pristatytas pas motiną, o jei vaiko sveikatos būklė yra kritinė, jis turi būti nedelsiant pristatytas į gydymo įstaigą, apie tai nedelsiant informuojant vaiko motiną.

5. Abi šalys privalo teikti kitai šaliai informaciją apie vaikų būklę ir kitus svarbius vaikų gyvenimo įvykius jų buvimo su vienu iš tėvų metu telefonu arba SMS žinutėmis.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad su ja gyvena visos keturios ginčo šalių dukterys, kurios jaučia itin glaudų ryšį ne tik tarpusavyje viena su kita, tačiau ir su mama. Esant tokiai sudėtingai situacijai, kuomet tėvai yra nutraukę santuoką ir gyvena skyriumi, mergaitėms yra ypač svarbu būti su šeima tokioje aplinkoje, kurioje saugu ir nėra daromas spaudimas, todėl ieškovė nesutinka su teismo sprendimu, kuriuo dukterys kas antrą savaitę tris dienas iš eilės būtų atskirtos nuo ieškovės šeimos. Nors dukroms S. ir E. teismas suteikė savarankišką teisę apsispręsti sutikti išvykti kartu su atsakovu ar ne, tačiau dukrai A., kol nėra sukakę septynerių metų, tokia apsisprendimo teisė nepagrįstai nėra suteikiama, taip supriešinant vaiko teises su skyrium gyvenančio tėvo teisėmis. Priimant tokį sprendimą, teismas visiškai neatsižvelgė į dukters A. interesus, kuomet ji yra verčiama bendrauti su tėvu prieš savo valią. Šios dukters atskyrimas nuo ieškovės ir kitų seserų per šeimos šventes nesuderinamas nei su vaiko interesais, nei su tėvų pareiga suteikti vaikams saugią aplinką. Ieškovė mano, jog dukra A., iki sukaks amžių, kuomet galės pati apsispręsti dėl bendravimo su tėvu, turėtų švenčių metu būti su ieškovės šeima. Teismo sprendime nurodytas atostogų laikas, kurį dukra A. turi praleisti su atsakovu, taip pat nėra pagrįstas, prieštarauja protingumo principui, vaiko interesams ir teisėtiems lūkesčiams. Ši dukra lanko vaikų darželį, todėl turi 1-2 mėnesius atostogų vasaros metu. Per šį laiką dukra nori kuo daugiau laiko praleisti su seserimis savoje aplinkoje, o ne mažiau kaip vieno mėnesio ir netgi ilgesnis laiko tarpas, kuomet ji yra be mamos ir seserų, su kuriomis nuolat gyvena, ne tik žalingas, bet ir neproporcingai vaiko amžiui ilgas, galintis pakenkti jo vystymuisi. Atsižvelgiant į tai, kad dukros E. ir S. yra vyresnės nei 7 metų, jos gali apsispręsti dėl bendravimo su atsakovu paprastomis savaitės dienomis, tačiau dukters A. nuomonė sprendžiamosios reikšmės neturi. Nepaisant to, A. turi dienotvarkę, kuri yra svarbi jos vystymuisi bei ugdymui. Be to, dukters grąžinimas ieškovei 20 val. vakaro yra netinkamas laikas, nes ji tokiu laiku jau ruošiasi miegui, o kartais netgi miega. Atsižvelgiant į tai, ieškovė nesutinka su teismo nustatyta nauja atsakovo bendravimo su dukra A. tvarka, mano, kad ji yra netinkama ir turi būti pakeista. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, taip neatsižvelgė į tai, kad Motinos diena tenka savaitgaliui, kurį su dukterimis leidžia atsakovas. Ieškovė taip pat nurodė, kad tam tikrais atvejais bendravimas su atsakovu dukrai A. daro žalą, ji tėvo prisibijo, nenori palikti namų, bijo būti be mamos ir seserų, o buvimo su tėvu metu jai nėra sudaromos sąlygos pasimatyti net su vyresnėmis seserims, todėl teismo sprendimas dalyje dėl galimybės šiai dukrai apsispręsti turėtų būti pakeistas. Ieškovės teigimu, teismas netinkamai vertino ir jos pateiktus įrodymus, nepasiūlė pateikti papildomų įrodymų. Teismo posėdžio metu, apklausiant dukras M. ir E., jos pažymėjo, jog atsakovas su jomis elgėsi netinkamai, tačiau teismas į tai neatsižvelgė, kaip ir į ieškovės nuomonę, be to neapklausė dukros S. Teismas neturėjo remtis Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės nuomone, nes ji nebuvo išsamiai susipažinusi su byla, be to, ji yra pažįstama su atsakovo sugyventine R. T.. Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje, kuri nėra išsami ir visapusiška, nepateikė jokių išvadų dėl atsakovo, jo elgesio, kuomet naudojamas fizinis ir psichinis smurtas ne tik ieškovės, bet ir vaikų atžvilgiu. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad viena augina keturis vaikus ir yra socialiai remtina, taip pat prašė teismo atleisti ją nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybės ir atsakovo naudai. Tuo atveju, jei teismas neatleistų nuo priteistų išlaidų, ieškovė prašė jas sumažinti.

A. V. P. prašė ieškovės J. G. apeliacinį skundą atmesti ir Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovės samprotavimai apie neva atsakovo aplinkoje dukterims yra daromą spaudimą, kad kas antrą savaitę tris dienas iš eilės jaunesniosios dukros būtų atskirtos nuo saugios aplinkos ir šeimos, kad jauniausioji dukra yra traumuojama dėl to, jog jai nesuteikta apsisprendimo teisė matytis su tėvu ar ne, neatitinka nei bylos medžiagos, nei faktinės situacijos. Jauniausioji dukra A. niekuomet nėra išreiškusi nenoro bendrauti su atsakovu. Tuo tarpu vyresnės dukros visuomet turės pasirinkimo teisę bendrauti su atsakovu ar ne. Ieškovės siūlomas teismo sprendimo pakeitimas nepaliekant dukterų su atsakovu nakvynei visiškai nepriimtinas ir teismo pagrįstai atmestas. Tiek atsakovas, tiek ieškovė yra savo vaikų šeimos nariai, o vaikai turi lygiai tokią pačią teisę praleisti šventes su tėvu, kaip ir su motina, todėl teismas pagrįstai įtvirtino proporcingą abiejų tėvų bendravimą su vaikais ir per šventes. Ieškovė klaidina teismą nurodydama, kad vaikų darželį lankanti dukra A. turi tik 1-2 mėnesius atostogų vasaros metu. Ji, kaip ir mokyklinio amžiaus vaikai, turi bent jau po tris mėnesius vasaros atostogų. Be to, niekuo nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad mėnesio ir ilgesnis atostogų laikotarpis su tėvu yra žalingas, galintis pakenkti šios dukters vystymuisi. Tai yra absurdiškas ir diskriminuojantis ieškovės požiūris į atsakovo bendravimą su vaiku. Ieškovė klaidina teismą savo teiginiais apie tai, kad dukros 20 val. vakaro savaitės dienomis jau ruošiasi miegui arba netgi miega, paprastai jos eina miegoti ne anksčiau kaip 21:00 - 21:30 val., todėl jų grąžinimas į namus 20:00 val. tikrai nepakenks dienos ir poilsio režimui. Kadangi Tėvo ir Motinos dienos yra pirmąjį mėnesio savaitgalį, atsakovas siūlo susitarti, jog kažkurį iš mėnesių, kuriais yra viena iš šių švenčių, vaikai bus paimami ne įprasta tvarka, bet apkeičiant savaitgalius vietomis. Atsakovas nedarys vaikams kliūčių bendrauti su motina per Motinos dieną, todėl teismo sprendimo keisti nebūtina. Atsakovas nesutinka su tuo, kad turi būti gaunamas dukters A. sutikimas bendrauti su tėvu, nes ieškovės elgesys ir veiksmai gali turėti lemiamą įtaką dukters apsisprendimui. Ieškovės argumentai, kad dukra atsakovo prisibijo, nenori palikti namų, bijo būti be mamos ar seserų, yra nepagrįsti ir klaidinantys. Dėl minėtų aplinkybių nepateikta jokių įrodymų. Byloje nustatyta, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi informacijos apie atsakovo netinkamą elgesį, girtavimą, agresiją ir pan. Byloje iki šios institucijos atstovės dalyvavimo teismo posėdyje buvo pateikta išsami išvada dėl atsakovo bendravimo su vaikais ir jų gyvenimo bei vystymosi sąlygų, be to, atstovė dalyvavo teismo posėdyje, kuris užtruko visą dieną, todėl galėjo pateikti pagrįstą išvadą apie ginčą. Iš išvados aiškiai matyti, kad ginami būtent vaiko interesai, todėl ieškovės siūlymai nesivadovauti šiuo įrodymu atmestini. Varėna yra pakankamai mažas miestelis, gyventojai vienas kitą daugiau ar mažiau pažįsta, todėl kaltinti Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovę šališkumu vien dėl to, kad ji pažįstama su R. T., visiškai neprotinga. Ieškovė nuslepia aplinkybę, kad ji yra dirbanti, be to, viena iš keturių dukrų yra jau vidurinę mokyklą baigusi pilnametė, todėl ieškovės prašymas dėl atleidimo nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo arba jų sumažinimo turėtų būti atmestas. Patenkinus šį ieškovės prašymą būtų pažeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojantys CPK straipsniai bei atsakovo teisėti lūkesčiai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp nepilnamečių vaikų tėvų – ieškovės J. G. ir atsakovo V. P. – kilo ginčas dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo. Atsakovas siekia didesnio bendravimo su dukromis ir ypač su mažiausia dukra, tuo tarpu ieškovė nori apriboti tėvo ir dukrų bendravimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Vaikas turi prigimtinę teisę būti globojamas abiejų tėvų, todėl draudžiama išskirti vaiką su jo tėvais, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga vaiko interesais. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą ta prasme, kad nepagrįstai neapribojo tėvo ir vaikų bendravimo. Nors ieškovė apeliaciniu skundu, kaip ir ieškiniu, prašė nustatyti minimalią tėvo (atsakovo) bendravimo su vaikais tvarką, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų suteiktą teisę tėvui dalyvauti auklėjant vaiką, pagrįstai netenkino šio ieškovės prašymo visa apimtimi.

Kaip jau minėta, abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, vaiko interesai reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis, CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Vaiko neįmanoma auklėti su juo nebendraujant. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu kartu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka.

Byloje esanti įrodymų visuma nepatvirtina, kad būtų pagrindas šiuo metu atsakovui nustatyti ieškovės prašomą minimalią bendravimo su nepilnametėmis dukromis, tame tarpe ir jauniausiąja dukra A., tvarką. Tai, kad ginčo šalys nuolat konfliktuoja tarpusavyje ar kad šiuo metu atsakovas mažiau bendrauja su vyresnėmis dukromis, taip pat tai, kad tarp dukrų ir ieškovės yra nusistovėjęs glaudus emocinis ryšys, savaime nesudaro pagrindo ieškovės prašoma apimtimi apriboti atsakovo bendravimą su vaikais, o ypač su mažamete dukra A., kuri pati nori bendrauti su tėvu. Byloje esantys įrodymai patvirtina tik tai, kad tarp ginčo šalių jau seniai vyksta konfliktai dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant (b.l. 14-20; 35-39; 44-45; 77; 93-95; 121), tačiau iš šių įrodymų taip pat matyti, kad pagrindinė konfliktų priežastis yra pačių tėvų (ginčo šalių) priešiškas nusistatymas ir netolerancija vienas kito atžvilgiu, nenoras geranoriškai išspręsti tarpusavio nesutarimus, galimas savo asmeninių interesų iškėlimas aukščiau vaikų interesų.

Byloje esanti Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2010-09-28 išvada (b.l. 44-45) patvirtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas tinkamai prižiūri savo vaikus, jų šeimos nėra įtrauktos į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Ieškovės teiginiai, kad atsakovas nesilaiko dukters A. maitinimo ir poilsio režimo, nesudaro dukrai tinkamų sąlygų augti, kad nuolatinis atsakovo bendravimas su dukra kenkia jos interesams ir psichologinei būsenai ar kad pati dukra nenori bendrauti su tėvu, paneigti byloje esančiais rašytiniais įrodymais – Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011-02-25 šeimos aplankymo aktu (b.l. 126-127), Alytaus teritorinės darbo biržos pateikta 2011-03-18 atsakovo charakteristika (b.l. 154), Varėnos „Žilvičio“ vaikų lopšelio – darželio 2011-03-17 pažyma (b.l. 155), Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centro 2011-05-25 pažyma (b.l. 170), fotonuotraukomis (b.l. 96) bei labiausiai nešališkos liudytojos S. D. parodymais (b.l. 190-191), taip pat Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiškinimais (b.l. 193). Ieškovės samprotavimai dėl šios atstovės galimo šališkumo bylos baigtimi grindžiami prielaidomis, nepateikiant jokių tai patvirtinančių įrodymų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo vyresnių dukrų paaiškinimai dėl jo netinkamo auklėjimo ir daromos neigiamos įtakos jų seseriai A. vertintini kritiškai, nes tarp jų ir atsakovo yra konfliktas, be to, jos gyvena su ieškove, yra jos išlaikomos, gali siekti jai įtikti ir todėl palaikyti jos pusę. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atsakovo argumentais, kad neleidžiant tėvui pasilikti dukrą A. nakvoti, praleisti su ja dalį savaitgalių ir atostogų, būtų pažeidžiami tiek tėvo, tiek dukros interesai, nes byloje faktiškai nėra nustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog toks bendravimas gali turėti neigiamų pasekmių mažametei. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad atsakovas yra nepasiruošęs ar negali tinkamai pasirūpinti pasiimta dukra ilgesnį laiką.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo patvirtinta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka iš esmės suteiks atsakovui galimybę ilgesnį laiką būti su dukromis, atkurti ar palaikyti su jomis artimesnius tėviškus santykius ir daugiau prisidėti prie jų auklėjimo.

Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jos pateiktus įrodymus, nepasiūlė pateikti papildomų įrodymų, neapklausė, nors privalėjo apklausti ginčo šalių dukters S. Iš 2011-02-09 ir 2011-02-23 teismo posėdžių protokolų matyti, kad teismas siūlė ginčo šalims pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius jų reikalavimus ir atsikirtimus (b.l. 98, 151), tuo tarpu dukters S. kaip liudytojos apklausos klausimas motyvuotai išspręstas teismo 2011-05-19 teismo posėdyje, atsižvelgiant į Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės nuomonę (b.l. 158-159), apie tai pasisakyta ir 2011-06-23 teismo posėdžio metu (b.l. 194). Pats pirmosios instancijos teismo sprendimas yra išsamus ir motyvuotas, o teismo padarytos išvados pagrįstos bylos medžiaga. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Tačiau, nepaisant to, teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo šalių nepilnamečių vaikų interesus ir byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, sprendžia, kad egzistuoja pagrindas dalyje pakeisti ginčijamą sprendimą, atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką sukonkretinant.

Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytas įpareigojimas ginčo šalims atsižvelgti į nepilnamečių dukrų, vyresnių nei 7 metų, pageidavimus ir norus bei gauti jų sutikimą dėl bendravimo su atsakovu, taip pat įpareigojimas tėvui bendraujant su vaikais nepakenkti normaliam dukrų mokslo, sveikatos ir poilsio režimui, yra pertekliniai. Nepilnamečių vaikų norai ir pageidavimai ne visada atitinka jų interesus. Vaikai, turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su tėvais. Tarp ginčo šalių vykstantys nuolatiniai konfliktai dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos yra nulemti jų pačių priešiško nusistatymo ir netolerancijos vienas kito atžvilgiu, todėl tikėtina, kad vykdant priimtą teismo sprendimą, teismo nustatytu įpareigojimu atsižvelgti į vaikų norus ir pageidavimus bei gauti jų sutikimą gali būti nesąžiningai piktnaudžiaujama. Tas pats pasakytina ir apie gana neapibrėžtą sprendimo nuostatą, kad tėvo bendravimas turi nekenkti normaliam vaikų mokslo, sveikatos ir poilsio režimui, todėl ji šalintina.

Pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka, kai atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnametėmis dukromis kas antrą mėnesio savaitgalį, taip pat tikslintina, nustatant, kad atsakovas su nepilnametėmis dukromis turi teisę bendrauti kas antrą savaitgalį, nes mėnesis turi skirtingą savaitgalių skaičių ir tokia nenuosekli tvarka įneša painiavą. Be to, į pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo tvarką įtrauktina nuostata, kad ieškovė su nepilnametėmis dukromis praleidžia Motinos dieną (gegužės mėnesio pirmąjį sekmadienį). Taip pat tikslintina teismo nustatyta bendravimo tvarka vaikų atostogų metu, nustatant, kad kiekvienais metais tėvas su nepilnametėmis dukromis turi teisę praleisti dalį jų vasaros atostogų, tačiau ne mažiau kaip vieną mėnesį derinant prie tėvo atostogų. Taip pat ne mažiau kaip pusę dukrų atostogų, jei joms tokios suteikiamos, žiemos, pavasario ir rudens laiku, pranešant motinai iš anksto prieš 2 savaites.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė, kad atsakovui bendraujant su dukromis dvi darbo dienas per savaitę, paimant jas iš darželio, mokyklos ar kitų užsiėmimų ir vakare pristatant į jų gyvenamąją vietą iki 20 val., bus sutrikdytas jų mokymosi ar poilsio režimas, todėl nurodytas laikas nekeistinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šioje byloje ieškovė siekė apriboti tėvo ir vaikų bendravimą. Toks jos reikalavimas buvo patenkintas tik iš dalies, todėl teismas pagrįstai iš ieškovės atsakovui priteisė dalį bylinėjimosi išlaidų. Kadangi apeliacinės instancijos teismas sprendimą ieškovės skundo pagrindu dalyje keitė (tikslino), nors tėvo bendravimo su vaikais neapribojo, taip pat atsižvelgiant į apeliantės turtinę padėtį, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme jam nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. sprendimą dalyje dėl V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarkos su nepilnametėmis dukromis E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatymo ir ją išdėstyti taip:

1. Tėvas turi teisę bendrauti su nepilnametėmis dukromis dvi darbo dienas per savaitę pasirinktinai po darželio, mokyklos ar kitų užsiėmimų, paimant iš darželio, mokyklos ar kitų užsiėmimų ir vakare pristatant dukras į jų gyvenamąją vietą iki 20 val., apie vaikų paėmimą informuojant vaikų motiną dieną prieš paėmimą.

2. Tėvas turi teisę bendrauti su nepilnametėmis dukromis kas antrą savaitgalį, paimdamas jas kartu ar atskirai iš motinos penktadienio vakarą 18 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19 val.

3. Nepilnametės dukros poriniais kalendoriniais metais pirmąją Velykų dieną, Kūčias ir Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24-25 d.) praleidžia kartu su motina, o antrąją Velykų dieną ir Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) – su tėvu.

4. Nepilnametės dukros neporiniais kalendoriniais metais pirmąją Velykų dieną, Kūčias ir Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24-25 d.) praleidžia kartu su tėvu, o antrąją Velykų dieną ir Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) – su motina.

5. Tėvas kartu su nepilnametėmis dukromis praleidžia Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį), motina – Motinos dieną (gegužės mėnesio pirmąjį sekmadienį).

6. Kiekvienais metais tėvas su nepilnametėmis dukromis turi teisę praleisti dalį jų vasaros atostogų, tačiau ne mažiau kaip vieną mėnesį, derinant prie tėvo atostogų. Taip pat ne mažiau kaip pusę dukrų atostogų, jei joms tokios suteikiamos, žiemos, pavasario ir rudens laiku, pranešant motinai iš anksto prieš 2 savaites.

7. Tėvas bendravimui paima dukras iš jų gyvenamosios vietos darbo dienomis nuo 17 val., nedarbo dienomis nuo 10 val. ir grąžina jas į gyvenamąją vietą iki 20 val. pasibaigus dienos ar kelių dienų bendravimo trukmei. Bendravimas su nepilnametėmis dukromis vyksta ne jų gyvenamojoje vietoje. Kai tėvo nepertraukiamo bendravimo su nepilnametėmis dukromis trukmė ilgesnė nei trys dienos, motina su pas tėvą esančiomis dukromis turi teisę bendrauti telefonu.

8. Tuo atveju, kai vaikas suserga, šalys viena kitą informuoja apie ligą telefonu ar SMS žinute. Jei vaikas suserga pas tėvą, jis turi būti nedelsiant pristatytas pas motiną, o jei jo sveikatos būklė yra kritinė, į gydymo įstaigą, apie tai nedelsiant informuojant motiną.

9. Abi šalys privalo teikti viena kitai informaciją apie nepilnamečių dukrų būklę ir kitus svarbius dukrų gyvenimo įvykius jų buvimo su vienu iš tėvų metu telefonu arba SMS žinutėmis. Motina, su kuria nustatyta nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta, privalo iš anksto raštu teikti tėvui informaciją apie ketinimą keisti dukrų mokyklą, savo ir dukrų gyvenamąją vietą.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Virginijus KairevičiusTeisėjai Dalia KačinskienėAndrutė Kalinauskienė