- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-01
- Bylos Nr.
- 2-356/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Audronė Jarackaitė, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- Goosens
- Kategorijos
- 119.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Briauna“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, civilinėje byloje Nr. 2-1935-605/2010 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Briauna“ ieškinį atsakovui Goosens wonen & slapen dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Briauna“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ieškinį atsakovui Goosens wonen & slapen, prašydamas priteisti iš atsakovo 102 100,98 Lt skolą, 2 042,01 Lt baudą, 9,24 procento metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartimi nutarė ieškovo BUAB „Briauna“ ieškinį atsakovui Goosens wonen & slapen dėl skolos priteisimo palikti nenagrinėtą.
Teismas nurodė, kad civilinių bylų teismingumą apygardos teismams nustato CPK 27 straipsnis, ieškinio pareiškimo teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą ar juridinio asmens buveinę – CPK 29 straipsnis. Teismo teigimu, šių įstatymų bei tarptautinį civilinį procesą nustatančių CPK VII dalies normų pagrindu konstatuotina, jog BUAB „Briauna“ ieškinys Kauno apygardos teismui nėra teismingas. Teismas pažymėjo, kad CPK 780 straipsnyje nustatyta, jog minėtos CPK dalies nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip.
Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublika daugiašalės sutarties pagrindu 2004 m. gegužės 1 d. tapo Europos Sąjungos nare. Teismas pažymėjo, kad ES institucijos bendriems siekiams įgyvendinti pagal konvenciniu pagrindu nustatytą kompetenciją išleidžia įvairius teisės aktus, todėl tarptautinio civilinio proceso šaltinis, sprendžiant civilinių bylų teismingumo klausimus, yra ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo“, kuris dar vadinamas reglamentu „Briuselis I“ (toliau tekste – Reglamentas). Teismas nurodė, kad Reglamente įtvirtintas bendras siekis, kad Europos Sąjungos valstybių teismų jurisdikciją reglamentuotų privalomas ir tiesiogiai taikomas Bendrijos teisinis dokumentas. Teismas pažymėjo, kad pagal Reglamento 1 straipsnį jis taikomas civilinėse ir komercinėse bylose; kartu nustatyta, kada išvardytų kategorijų bylose jo nuostatos netaikomos, vadinasi, tokiais atvejais taikomi kiti šaltiniai. Teismas nurodė, kad Reglamento II skyriaus 1 skirsnio 2 straipsnyje įtvirtintas bendrasis principas, kad byla teisminga atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teismams; valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims bylos gali būti keliamos kitos valstybės narės teismuose tik pagal šio skyriaus 2-7 skirsniuose nustatytas taisykles. Teismas pažymėjo, kad juridinio asmens buvimo vietos apibrėžimas yra Reglamento 60 straipsnyje. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovo buvimo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, todėl, ieškovui siekiant, kad civilinė byla būtų keliama ne atsakovo buvimo vietos valstybėje, teismas tiria, ar pagal Reglamento II skyriaus 3 straipsnį byla galėtų būti keliama, taikant II skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles dėl specialios jurisdikcijos, išimtinės jurisdikcijos ir kt. Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinyje formuluoja prašymą priteisti iš Olandijos įmonės 102 100,98 Lt skolą, 2 042,01 Lt baudą, 9,24 procento dydžio metines palūkanas. Teismo teigimu, darytina išvada, jog nėra CPK 787 straipsnyje nustatytų sąlygų, leidžiančių bylą nagrinėti Lietuvos teismuose. Teismas pažymėjo, kad atsakovo buveinė yra Olandijoje, todėl prioritetas turi būti teikiamas tarptautinio teismingumo taisyklėms, be to, prie ieškinio pateikta tarp šalių sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad šalys susitarė, jog ginčai tarp pirkėjo ir pardavėjo priklauso išimtinei kompetentingo teismo, esančio regione, kuriame įregistruota pirkėjo buveinė, jurisdikcijai, atsižvelgiant į Kantonų teisėjo jurisdikciją teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad pirkėjas yra atsakovas Goosens wonen & slapen, todėl ieškinys turėtų būti pareiškiamas pagal atsakovo (pirkėjo) buveinės vietą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bylos neteisingumas Lietuvos Respublikos teismas paaiškėjo jau po bylos iškėlimo, konstatavo, kad pareiškimas paliktinas nenagrinėtu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas BUAB „Briauna“ prašo apeliacinės instancijos teismą Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apygardos teismas 2008 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-713-173/2008 atmetęs ieškovo ieškinį atsakovui kaip neteismingą Lietuvos teismams, atsižvelgdamas į ieškovo argumentus bei nurodomą teismų praktiką, 2010 m. sausio 25 d. ieškovo ieškinį dėl to paties dalyko atsakovui priėmė, tuo patvirtindamas, kad su ieškovo nurodytais argumentais dėl bylos teismingumo Lietuvos teismams sutiko. Tuo tarpu atskiruoju skundu skundžiamoje nutartyje teismas visiškai nemotyvavo savo pozicijos pakeitimo, t.y. nenurodė pasikeitusių aplinkybių, dėl kurių ieškovo ieškinį atmetė, o skundžiamą nutartį motyvavo tais pačiais argumentais, kaip ir Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-713-173/2008.
2. Teismas, neatsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, todėl nepagristai atsisakė taikyti Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 „Dėl bankroto bylų“ nuostatas tarp šalių kilusio ginčo priskirtinumo klausimui spręsti. Be to, Įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio trečioji dalis numato, kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami bankroto bylą nagrinėjančiame teisme. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą, teismų praktiką bei remiantis Reglamento dėl bankroto bylų nuostatomis, manytina, kad ieškovo ieškinys atsakovui dėl skolos priteisimo turėtų būti nagrinėjamas teisme, nagrinėjančiame BUAB „Briauna“ bankroto bylą, t.y. Kauno apygardos teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas, Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartis panaikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Nagrinėjamu atveju kilo ginčas, ar yra pagrindas ieškovo BUAB „Briauna“ administratoriaus užsienio valstybės – Olandijos – įmonei Goosens wonen & slapen pareikštą ieškinį dėl skolos priteisimo nagrinėti Lietuvos Respublikos teismuose, ar bylą turėtų būti nagrinėjama užsienio valstybės teisme.
Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, nepagristai atsisakė taikyti Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 „Dėl bankroto bylų“ nuostatas tarp šalių kilusio ginčo priskirtinumo klausimui spręsti. CPK 782 straipsnyje yra nustatyta, kad bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Užsienio (tarptautinio) elemento civilinėje byloje buvimas lemia tam tikrus proceso teisės taikymo ypatumus. Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja ne tik nacionalinė teisė, bet ir dvišalės bei daugiašalės valstybių sutartys. CPK 780 straipsnyje nustatyta taisyklė, kad CPK nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Be to, Lietuvos Respublika, kaip ir Olandija yra Europos Sąjungos narės. Europos Sąjungos institucijos bendriems siekiams įgyvendinti pagal konvenciniu pagrindu nustatytą kompetenciją išleidžia įvairius teisės aktus, todėl tarptautinio civilinio proceso šaltinis sprendžiant ginčus tarp šalių, kurios yra Europos Sąjungos valstybių narių subjektai, yra ir Europos Sąjungos teisės aktai. Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 13 d. įstatymu patvirtintas Konstitucinis aktas „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ skelbia, kad Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Šioje byloje aktualus Europos Sąjungos teisės šaltinis yra Tarybos Reglamentas Nr. 1346/2000 „Dėl bankroto bylų“. Pagal EB sutarties 249 straipsnio 2 dalį, Reglamentas yra taikomas visuotinai; jis yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Atsižvelgiant į tai, kad tiek Lietuva, tiek Olandija yra Europos Sąjungos narės, o Reglamentas Nr. 1346/2000 „Dėl bankroto bylų“ skirtas reguliuoti bankroto bylų iškėlimo jurisdikciją ir šių bylų pagrindu priimamus bei glaudžiai su bankroto bylomis susijusius teismo sprendimus (Reglamento preambulės 6 p.), teisėjų kolegija sprendžia, jog tarp šalių kilusio ginčo priskirtinumo klausimas turi būti sprendžiamas tiesiogiai taikant Tarybos Reglamento Nr. 1346/2000 „Dėl bankroto bylų“ nuostatas. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas skirtas Europos Sąjungos teisės akto, 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 „Dėl bankroto bylų“, taikymui užtikrinti (ĮBĮ 1 str. 5 d.) ir iš esmės suderintas su reglamento nuostatomis, todėl ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo normos turi būti taikomos kartu su Reglamento Nr. 1346/2000 „Dėl bankroto bylų“ nuostatomis. Nagrinėjamu atveju ieškinį reiškia bankrutuojančios įmonės administratorius, kuris Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 23 punkto pagrindu imasi priemonių išieškoti skolas iš įmonės skolininkų. Tokie reikalavimai Įmonių bankroto įstatyme buvo įtvirtinti ne atsitiktinai, o siekiant užtikrinti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus bei sudaryti teismui galimybę nustatyti priežastis, kurios galėjo sąlygoti įmonės nemokumą, kai sprendžiamas tyčinio bankroto klausimas. Lietuvos Respublikos bankroto įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visos bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Šitaip yra užtikrinamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių ir teisėtų interesų gynimas, nes visi jie privalo dalyvauti, vykdant visas bankroto procedūras: iškeliant bankroto bylą, kreditoriams pareiškiant reikalavimus ir juos tvirtinant, tenkinant kreditorių reikalavimus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2005). Įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad administratoriaus ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami bankroto bylą nagrinėjančiame teisme. Dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, ieškinį palikdamas nenagrinėtu tuo pagrindu, kad, kad ieškinys yra nagrinėtina užsienio valstybės teisme, netinkamai išsprendė tarp šalių kilusio ginčo priskirtinumo klausimą, nepagrįstai netaikė Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 „Dėl bankroto bylų“ bei Įmonių bankroto įstatymo nuostatų.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas pagrįstas ir tenkintinas, Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartis panaikintina ir byla pagal ieškovo BUAB „Briauna“ ieškinį atsakovui Goosens wonen & slapen dėl skolos priteisimo perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti ir bylą pagal ieškovo BUAB „Briauna“ ieškinį atsakovui Goosens wonen & slapen dėl skolos priteisimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.