Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė

susipažinusi su administracinio nusižengimo bylos, kurioje E. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 108 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 – ojo policijos komisariato 1 – ojo veiklos skyriaus tyrėja V. A. surašė E. H. administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 108 straipsnį, dėl to, kad jis 2019 m. birželio 8 d., apie 00.00 val., L. skyriuje, esančiame PC P., adresu (duomenys neskelbtini), paėmė prekes: 2 vienetus loterijos bilietų „Tavo 500“, kurio 1 vieneto vertė 5 Eur, 2 vienetus loterijos bilietų „Laimėk 2500 Eur“, kurio 1 vieneto vertė 10 Eur, ir pasišalino iš pašto skyriaus už minėtus loterijos bilietus nesusimokėjęs. Bendra paimtų loterijos bilietų vertė – 30 Eur. Lietuvos paštas patyrė 30 Eur turtinę žalą.

E. H. į teismo posėdį neatvyko, nors apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 2). Neatvykimo priežastys nežinomos, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą.

ANK 609 straipsnyje įtvirtinti administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliami reikalavimai. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinio nusižengimo protokole, be kita ko, nurodomi liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, telefono numeriai ir kt.; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys. Pagal savo paskirtį administracinio nusižengimo protokolas yra svarbus procesinis dokumentas, kuriame ne tik suformuluojamas kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, t. y. apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos, bet ir fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tiksliai nurodant, kokį nusižengimą ir kur įtvirtintą padarė asmuo.

Teismas pažymi, kad ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Taigi, įstatymas įpareigoja pareigūną, surašantį protokolą nukentėjusiųjų ir liudytojų vardus, pavardes, jų asmens duomenis bei kitus bylai išnagrinėti būtinus duomenis nurodyti ne tik tarnybiniuose pranešimuose, bet visą informaciją apie asmenis bei svarbius duomenis pateikti ir protokole. Iš administracinio nusižengimo protokolo turinio matyti, kad jame nėra nurodyti liudytojų duomenys, taip pat kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys. Be to iš bylos medžiagos matyti, kad Prekybos centro PLC „P.“ atstovė G. T. 2019 m. birželio 7 d. pareiškime nurodė įvyko aplinkybes, tačiau tyrimo metu nebuvo apklausta. Taip pat tyrimo metu nebuvo nustatyti ir apklausti kiti liudytojai, galimai matę vagystės faktą (pavyzdžiui, įvykio metu prekybos centre „P.“ AB „L.“ skyriuje dirbę darbuotojai). Pažymėtina, kad byloje yra I. R. 2019-06-08 rašytinis paaiškinimas, kuriame užfiksuota, jog jai buvo pristatytas sūnus E. K., kuris tą dieną buvo sulaikytas PC P., o kartu su jos sūnumi buvo ir jo draugas E. H.. Tačiau tyrimo metu nebuvo apklaustas E. K., kuris administraciniame protokole nurodytu metu galimai buvo kartu su administracine tvarka traukiamu asmeniu – E. H. ir galėjo matyti įvykio aplinkybes. Be to, Prekybos centro PLC „P.“ 2019 m. birželio 7 d. pareiškime nurodyta, kad vagystė buvo užfiksuota vaizdo stebėjimo kameromis, tačiau tyrimo metu nebuvo išreikalautas ir įvertintas pareiškime nurodytas vaizdo įrašas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog šioje byloje buvo netinkamai surašytas administracinio nusižengimo protokolas, o administracinio nusižengimo byla ištirta paviršutiniškai, byloje nepateikti svarbias aplinkybes turintys patvirtinti duomenys. ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; <...> gali teismui pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą.

Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 2AT-66-697/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. nutarimas byloje N575-1/2014).

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Institucija byloje surašė reikalavimų neatitinkantį protokolą, nesurinko, visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, nepašalino prieštaravimų tarp jų, nesprendė dėl jų leistinumo kriterijaus. Atsižvelgiant į tai, kad minėtiems trūkumams pašalinti reikia atlikti didelės apimties tyrimą, rinkti papildomus įrodymus bei tikslinti administracinio nusižengimo protokole nurodytus duomenis, protokolas ir bylos medžiaga grąžintina Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. H. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 108 straipsnį, grąžinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 – ojo policijos komisariato 1 – ajam veiklos skyriui administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.