Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-02-13 · Byla Nr. A2.9.-449-806/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-02-13
Bylos Nr.
A2.9.-449-806/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-13400-2013-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Pažeidėjas
S. P.
Kategorijos
  • 48.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-449-806/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-13400-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 48.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. vasario 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. P., išnagrinėjusi S. P. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas dėl to, kad jis nepakankamai dėmesio skyrė savo mažamečio sūnaus L. P., gim. (duomenys neskelbtini), auklėjimui ir priežiūrai, nes jo sūnus L. P. 2013 m. spalio 8 d. apie 09.00 val., Viršuliškių vidurinėje mokykloje, Viršuliškių g. 7, Vilniuje, pamoku metu garsiai rėkavo, trukdė dirbti kitiems mokiniams, elgėsi chuliganiškai, tokiu būdu S. P. nevykdė pareigos auklėti ir prižiūrėti savo mažamečio sūnaus, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d.

Apklaustas teisme S. P. parodė, kad yra neteisingai apkaltintas, viską daro ką gali, vaikas yra hiperaktyvus, vaikas turi ligą, negali nusėdėti vienoje vietoje. Pasak S. P., sutarė, kad duos jiems lentelę mokykloje, kokie L. P. pliusai ir minusai. S. P. paaiškino, kad vaikas labai greitai užsiplieskia, psichologai patarė nekreipti dėmesio į tuos įsiplieskimus. Kai pradėjo eiti į kitą mokyklą, L. P. labai pagerėjo. Stengiasi iš visų jėgų dėl vaiko. Apie mokyklą jis, S. P. nenori kalbėti, klasės auklėtoja jau nebedirba, pastaroji buvo pradinių klasių mokytoja - R. S.. Anot S. P., kiekvieną dieną su vaiku yra kalbama, L. P. gali trukdyti gal kažkiek daugiau nei kiti vaikai. Teisėjai pagarsinus socialinės pedagogės raštą, S. P. paaiškino, kad apie tai nieko nežino, kas parašyta rašte. Pasak S. P., matė kaip erzina jo vaiką ir provokuoja kiti vaikai. Dėl cigarečių kalbėjo su vaiku. Į mokyklą juos nekvietė, jie eidavo į mokyklą patys, eidavo aiškintis dėl vaiko elgesio. Anot S. P., J. K. buvusi L. P. auklėtoja, kuri norėjo vaiku atsikratyti ir viską darė. Jie pirmiausia kreipėsi į polikliniką, buvo stacionaras dėl L. P. elgesio, pastarasis ten 2 ar 3 savaites lankė. Po to vaikščiojo į psichiatrinę tarnybą, jie vykdė visus jų nurodymus. Apie tai, kad L. P. nenusėdi ir vaikščioja per pamokas buvo informuoti. Su žmona daro viską, kad vaiką sudrausminti, vaikui sunku ir kolektyve būti, kartais kyla mintis neleisti į mokyklą, prašo nebausti.

Apklausta teisme liudytoja J. K. parodė, kad buvo L. P. auklėtoja 2 mėnesius, vaikas jautrus, judrus ir bendraujantis, buvo šiek tiek problemų. Su mama kalbėjo apie L. P. kaip pastarajam sekasi jau rugsėjo pirmą savaitę. Sutarė, kad stebės situaciją ir bandys spręsti problemą, buvo drausmės problemos. Pasak J. K., vaikas hiperaktyvus, pastarąjį reikia kontroliuoti ir rodyti dėmesį, negali teigti, kad tėvai nesirūpina, vaikas turi manipuliatoriaus savybių.

Šalies argumentai

L. P. paaiškinime nurodyta, kad jis rėkavo per pertrauką, nes žaidė su draugais. Mokytojai specialiai sakydavo, kad dėl jo rašto sąsiuvinys yra netvarkingas, tačiau tai buvo neteisybė. Jis kalbėdavo, bet netrukdydavo. (b. l. 13)

A. V. pranešime nurodyta, kad ji gimusi 2003 m. sausio 7 d., yra (duomenys neskelbtini) klasės mokinė. L. P. pirmadienį per anglų kalbos pamoką pasakė, kad į jį negalima žiūrėti, nes tas, kas pažiūrės į jį gaus stiprų smūgį į rankos raumenį. L. P. sėdi pirmame suole, o ji, A. V. norėdama pažiūrėti į lentą, pamatė L. P.. L. P. sugalvojo skaičių 14 ir pamokai pasibaigus, pastarasis 14 kartų jai, A. V. trenkė. Iš tikrųjų, tie smūgiai buvo pakankamai stiprūs. (b. l. 4)

R. D. pranešime nurodyta, kad spalio 8 d. L. P., iš (duomenys neskelbtini), priėjo prie jo pertraukos metu ir paprašė parduoti vieną cigaretę už vieną litą. (b. l. 4)

Vilniaus Viršuliškių mokyklos 2012-10-15 rašte Nr. 12-389 nurodyta, kad Vilniaus Viršuliškių vidurinės mokyklos (duomenys neskelbtini) klasės mokinys L. P. gimė (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), mokykloje naudoja psichologinį ir fizinį smurtą, reikalauja pinigų ir žada nemušti, vartoja necenzūrinius žodžius, trukdo dirbti pamokose, triukšmauja, vaikštinėja po klasę, tyčiojasi, nereaguoja į mokytojų pastabas, rūko, vyresnių mokinių prašo cigarečių. Tėvai nuolat informuojami, bet teigiamų rezultatų nesulaukė. Tėvų manymu klasės draugai prieš L. nusiteikę, mokytojai taip pat. Tėvai teigia, kad mokiniai meluoja, erzina ir provokuoja. (b. l. 3)

Viršuliškių vidurinės mokyklos 2013-10-10, 2013-10-08, 2013-10-15 drausmės pažeidimo pažymose nurodyta, kad L. P. lakstė po salę, įdūrė klasės draugui Aurimui su smeigtuku, visą pamoką garsiai rėkė, kad užmuš, nužudys lenkus, nes jų nekenčia, kai pamokoje sedėjo 2 auditorės, trukdė vaikams, nedirbo, dirbti reikėjo prašyti, sąsiuvinys buvo netvarkingas, buvo visai nevaldomas. (b. l. 5-7)

Šalies argumentai

S. P. pasiaiškinime nurodyta, kad jo sūnus L. P., gimęs (duomenys neskelbtini), iki 2013-11-04 mokėsi Vilniaus miesto Viršuliškių vidurinės mokyklos (duomenys neskelbtini) klasėje. Pirmus tris metus mokykloje buvo tyčiojamasi iš L. dėl jo mažo ūgio. Mokyklos vadovybė ir pradinių klasių mokytoja į tai visai nereagavo. Paminės atvejį, kai antroje klasėje klasės mokytoja lygtai antrindama vaikams, kurie L. vadino nykštuku, skyrė jam nykštuko vaidmenį Kalėdinės eglutės šventėje. Tai L. buvo neapsakomai skaudu, pastarasis kelias savaites verkė, nenorėjo eiti į šventę. Dėl šių patyčių vaikas tapo piktas, šiurkštus, nepakantus kitiems. L. esant ketvirtoje klasėje buvo nustatytas aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (diagnozės kodas - F90.0, F93.9). Todėl jie pastoviai lankėsi pas Vilniaus miesto psichologinės - pedagoginės tarnybos psichologę, 2013-01-03-2013-01-23 lankėsi Vilniaus universiteto vaikų ligoninės, Vaiko raidos centre. Dokumentą, patvirtinantį šią diagnozę, iš karto pateikė mokyklos vadovybei. Jie, L. tėvai, visais įmanomais būdais stengėsi bendradarbiauti su mokyklos pedagogais, vykdė visus jų nurodymus. Ne kartą dalyvavo pamokose, pastoviai kalbėjosi su klasės mokytoja. Prieš 2013 m. rugsėjo 1 d. mokyklos vadovybei pateikė Vilniaus miesto psichologinės - pedagoginės tarnybos rekomendacijas ugdymui. Tačiau mokyklos vadovybė, motyvuodama tuo, kad neturi sąlygų, neatsižvelgė į šias rekomendacijas ir pradėjo visais būdais bandyti atsikratyti neparankiu vaiku. Tuo ypač pasižymėjo mokyklos socialinė pedagogė D. Č.. Jau pirmąjį 2013 m. rugsėjo mėn. penktadienį (2013-09-06) D. Č. paskambino jiems ir pasiūlė neleisti L. į mokyklą ir mokyti jį namuose, nes visi mokytojai esą skundžiasi jo elgesiu. Kadangi jie suprato, kad namų sąlygomis nesugebės L. suteikti pilnaverčio išsilavinimo, šio pasiūlymo atsisakė. Tuomet buvo pasiūlyta pakeisti mokyklą. Atsižvelgdami į psichologės pasakytus žodžius „tik nebandykite keisti mokyklos, nes nespėsite jų keisti, tai daryti irgi atsisakė. Tuomet socialinė pedagogė pradėjo naudoti prieš jų sūnų psichinį smurtą, žeminti pastarojo garbę ir orumą. Pastoviai L. vadino melagiu (po daugkartinio lankymosi pas psichologę, jos paklausė, ar galima tikėti tuo, ką jų sūnus sako apie įvykius mokykloje, atsakymas – L. nemeluoja). Taip D. Č. sudarė prielaidas kitiems mokiniams nebaudžiamai šaipytis ar kitaip skriausti L., nes jeigu pastarasis pasiskusdavo, atsakas buvo vienas - meluoji, arba - nieko čia nebuvo. Buvo atvejis, kai viena mergaitė iš L. klasės specialiai durimis privėrė pastarojo rankų pirštus. Kiek jam, S. P. žinoma, už tai jai nebuvo net pareikšta pastaba. Viskas kas buvo daroma blogo L., buvo atvirai toleruojama, nes tai irgi buvo socialinės pedagogės plano dalis. Buvo atvejų, kai apkaltindavo L. nebūtais dalykais ir naudodama psichinį spaudimą versdavo pastarąjį prisipažinti tai padarius. Vienas iš tokių pavyzdžių: 2013 m. spalio 21 d. socialinė pedagogė apkaltino jų sūnų tuo, kad pastarasis sumetė į klozetą svetimas kelnes ir kojines. Kai L. pasakė, kad to nedarė, socialinė pedagogė pasakė, kad juo netiki, nes jis melagis. L., eilinį kartą pažemintas, išėjo iš kabineto ir apie tai juos informavo. Tuo metu jis, S. P. laukė L. automobilyje, nes kiekvieną dieną vežioja jį į namus. Kartu su L. grįžo į klasę. Klasėje buvo socialinė pedagogė, kuri bandė išsiaiškinti kaltuosius. Pats girdėjo kaip klasės berniukai sakė, kad L. to nepadarė. Po aiškinimosi jie suprato, kad tikrasis kaltininkas nustatytas, o L. išteisintas. Nepaisant to, 2013 m. spalio 22 d. sacialinė pedagogė vėl išsikvietė jo, S. P. sūnų pas save į kabinetą ir naudodama psichologinį smurtą bandė išgauti iš jo prisipažinimą, kad jis sumetė tuos drabužius į klozetą. Dar nori paminėti ir suaugusiųjų fizinio smurto prieš jų sūnų šioje mokykloje atvejį, įvykusį 2013 m. spalio 15 d. Etikos pamokos metu, etikos mokytoja A. S. už tai, kad L. kalbėjo pamokos metu griebė pastarąjį už peties, nagu pradrėskė kaklą ir kelis kartus trenkė jo galvą į suolą. Mokyklos socialinė pedagogė (mano, kad pedagogės vardo ji tikrai neverta) supratusi, kad vien L. terorizavimo neužtenka, ėmėsi jų, L. tėvų. Iš L. klasės vaikų surinko pareiškimus dėl L. elgesio ir juos pateikė policijai. Tokiais kaltinimais, kokius pateikė socialinė pedagogė, mano galima apkaltinti daugumą mokyklos berniukų, tačiau jų tėvai už tai nėra kviečiami į teismą. Tuo tarpu, kai jie namuose visomis išgalėmis stengėsi padėti vaikui, laikėsi gydytojų pateiktų rekomendacijų, minėtos pedagogės ne tik, kad nesilaikė pateiktų rekomendacijų, bet darė viską priešingai joms (Vilniaus miesto psichologinės-pedagoginės tarnybos 2013-07-11 pažyma Nr. MK-463 „Dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo“). Tokius jų veiksmus vaiko atžvilgiu laikė nusikalstamais, žalojančiais tiek vaiko psichiką, tiek fizinę sveikatą. Buvo prieita iki to, kad kelis kartus grįžtant iš Viršuliškių vidurinės mokyklos, L. prakalbo apie savižudybę. Toliau savo sūnaus leisti į šią mokyklą negalėjo, nes bijojo dėl pastarojo saugumo. Todėl L. pervedė į kitą mokyklą. Jis, S. P. nori pasidžiaugti, kad ne visi šios mokyklos pedagogai tokie, kaip paminėtieji. Šioje mokykloje yra tikrai puikių savo darbo specialistų, kurių pavardžių neminės, nes nenori jiems pakenkti.

Vilniaus miesto psichologinės-pedagoginės tarnybos 2014-01-14 rašte Nr. SD1-17-02 nurodyta, kad L. P. kreipėsi į Vilniaus miesto psichologinę-pedagoginę tarnybą 2012 m. lapkričio 27 dieną dėl sūnaus L. P., gim. (duomenys neskelbtini), problemų. Psichologė N. S. turėjo 10 konsultacijų su berniuku (2012-11-27, 2012-12-06, 2012-12-13, 2012-12-20, 2013-02-25, 2013-03-04, 2013-03-20, 2013-09-25, 2013-09-30, 2013-09-18), bei vieną - atskirai su mama (2013-10-23). Tarnybos specialistai atliko kompleksinį tyrimą (2013-05-06, 2013-05-20, 2013-05-30, 2013-06-12, 2013-07-15). Buvo parengtos išvados ir rekomendacijos mokyklai.

Vilniaus miesto psichologinės-pedagoginės tarnybos 2013-07-11 pažymoje dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo Nr. MK-463 nurodytos rekomendacijos L. P. ugdymuisi: pritaikyti bendrąsias programas, vertinimą kartoti 8 klasėje, teikti specialiojo pedagogo, logopedo ir mokytojo padėjėjo pagalbą, nelaikyti klaidomis akustiškai panašias fonemas žyminčių raidžių painiojimo, pastebėjus, kad vaikas nedirba, nebesusikaupia ties užduotimi, prieiti prie jo, paliesti jo petį, žodžiu ar žvilgsniu paprašyti jo dirbti (negąsdinti, nebarti, nebausti), sudaryti sąlygas teisingai atsakyti klasėje (klausti to, ką vaikas tikrai žino ar kam iš anksto yra pasiruošęs).

Vaikų ligoninės VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų raidos centro ligos istorijoje Nr. DST VP nurodyta, kad L. P. hospitalizuotas Vaikų psichiatrijos skyriaus Dienos stacionaro poskyriuje nuo 2013-01-03 iki 2013-01-23. Nustatytos rekomendacijos gydymui: kreiptis į psichologinę pedagoginę tarnybą dėl ugdymo rekomendacijų, psichologo, socialinio pedagogo, mokytojo padėjėjo pagalba mokykloje, ugdant atsižvelgti į vaiko dėmesio ir aktyvumo sunkumus, sukurti ramią mokymosi aplinką, daryti pertraukėles darbo metu, struktūrizuoti aplinką, padėti vaikui susitvarkyti su savo emocijomis, teikti emocinę paramą darbo metu, derinti darbą klasėje su individualiu darbu pas specialistus, sudaryti galimybę išeiti iš klasės pas mokykloos psichologą ar socialinį pedagogą, kai vaikas pavargsta nuo buvimo klasėje ar smarkiai supyksta, palaikyti su mokiniu draugiškus santykius, mokyti tinkamų pykčio išraiškos būdų, taikyti elgesio ugdymo sistemą namuose ir mokykloje, kelti vienodus, aiškiai suformuluotus, vaiko galimybes atitinkančius reikalavimus, skatinti už tinkamą elgesį, dažniau vaiką pagirti, kad ir už mažus pasiekimus, pažangą ar pastangas, esant poreikiui, kartoti gydymo kursą Vaikų raidos centro psichiatrijos skyriaus dienos stacionare.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad jų visuma nepatvirtina išvados, jog S. P. nepanaudojo tėvų valdžios vaiko interesams. Tiek S. P., tiek apklausta liudytoja J. K. patvirtino, kad L. P. turi elgesio problemų, tėvai juo rūpinasi, vaikui reikia specialios pagalbos. Iš Vilniaus miesto psichologinės-pedagoginės tarnybos 2014-01-14 rašto Nr. SD1-17-02 matyti, kad L. P. kreipėsi į Vilniaus miesto psichologinę-pedagoginę tarnybą dėl sūnaus L. P. problemų. Psichologė N. S. turėjo 10 konsultacijų su berniuku, bei vieną - atskirai su mama. Tarnybos specialistai atliko kompleksinį tyrimą, buvo parengtos išvados ir rekomendacijos mokyklai. Tačiau, pasak S. P. mokyklos vadovybė, motyvuodama tuo, kad neturi sąlygų, neatsižvelgė į šias rekomendacijas ir pradėjo visais būdais bandyti atsikratyti neparankiu vaiku. Teismas daro išvadą, kad L. P. netinkamas elgesys mokykloje yra susijęs su šio vaiko raidos ypatumais. Bylos duomenimis S. P. ėmėsi reikiamų priemonių sūnaus elgesio koregavimui, kreipėsi pagalbos į specialistus, tuo panaudojo tėvų valdžią vaiko interesams, administracinio teisės pažeidimo byla jam nutrauktina, nesant pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 1 d., sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d., 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p.,

nutaria:

S. P. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d., sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė