- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-13
- Bylos Nr.
- 2A-409-640/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-02-3-08842-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.), Natalja Cikoto
- Atsakovas
- K. Š.
- Trečiasis asmuo
- L. P., J. G.
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto BUAB „Geovelda“ atstovaujamos UAB „Bankrupta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios UAB „Geovelda“ ieškinį atsakovui K. Š., tretieji asmenys L. P., J. G., dėl UAB „Geovelda“ ilgalaikio turto pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas prašo pripažinti tarp UAB „Geovelda“ ir K. Š. 2012-0522 sudarytą vilkiko Volvo FH-12-420, pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, taikyti restituciją natūra, o jei padaryti neįmanoma, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai vilkiko rinkos vertę jo pardavimo dieną pinigais, t.y. 64 640 Lt sumą. Nurodė, Vilniaus apygardos teismas 2012-07-20 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Geovelda“, bankrutuojančios UAB „Geovelda“ administratoriumi paskyrė UAB „Bankrupta“, nutartis įsiteisėjo 2012-07-31. Administratorius, vykdydamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 6, 8, 14 p. pareigą patikrinti įmonės sandorius, nustatė, kad 2011-04-06 UAB „Geovelda“ įsigijo vilkiką Volvo FH-12-420, 2003-09-30 laidos, raudonos spalvos, v/n (duomenys neskelbtini). Po vienerių metų 2012-05-22 tuometinis UAB „Geovalda“ vadovas L. P. sudarė UAB „Geovalda“ priklausančio vilkiko pardavimo sutartį, kurios pagrindu perleido nuosavybės teisę į vilkiką K. Š. už 38 000 Lt, tačiau jokių pinigų įmonei pervesta nebuvo. Tokiu sandoriu buvo pažeistos ieškovo bei jo kreditorių teisės ir teisėti interesai, nes vilkikas prieš du mėnesius iki įmonės bankroto buvo parduotas, pinigai ieškovui nesumokėti, t.y. turtas, kuris galėjo būti panaudotas skoloms grąžinti buvo perleistas atsakovui neatlygintinai, todėl ginčytinas CK 6.66 str. 2 d. pagrindu. Parduoto vilkiko rinkos vertė pardavimo metu buvo 64 640 Lt, todėl nesant galimybės taikyti restituciją natūra ši suma iš priteistina atsakovo.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-06-21 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad 2012-05-22 UAB „Geovalda“ vadovas L. P. sudarė UAB „Geovalda“ priklausančio vilkiko pardavimo sutartį, kurios pagrindu perleido nuosavybės teisę į vilkiką K. Š. už 38 000 Lt (b.l. 17). Ši pinigų suma įmonei pervesta nebuvo. 2012-05-29 atsakovas su J. G. pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria perleido automobilį J. G. už 38 000 Lt (b.l. 55). Ieškovas teigia, kad automobilio kaina pardavimo dienai buvo 64 640 Lt ir remiasi VšĮ „Emprekis“ mokama duomenų baze apie transporto priemonių kainas (b.l. 24). Atsakovas ir trečiasis asmuo pateikė į bylą 2013-03-18 UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ autotransporto priemonės vertinimo ataskaitą, kurioje nurodoma, kad transporto priemonės rinkos vertė yra 36 690 Lt (b.l. 112-139). Teismas nurodė, kad pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas anksčiau nei ieškovui buvo iškelta bankroto byla, todėl laiko pagrįstu atsakovo ir trečiojo asmens J. G. argumentą, kad jie elgėsi sąžiningai, apdairiai, protingai. Nurodė, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kad būtų pagrindas atsakovą laikyti nesąžiningu – artimi ryšiai nenustatyti (b.l. 69), automobilio pardavimo 45 000 Lt kaina dėl jo techninės būklės buvo sumažinta iki 38 000 Lt ir parduotas už šią kainą (ekspertai patvirtina, kad šio konkretaus automobilio vertė apie 40 000 Lt). Tai, kad trečiasis asmuo L. P., būdamas tuo metu UAB „Geovalda“ direktoriumi, neįnešė pinigų į įmonės kasą negali būti pakankamas įrodymas konstatuoti atsakovo ar trečiojo asmens nesąžiningus veiksmus ar neveikimą, siekdami sau naudos (CPK 178, 185 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas BUAB „Geovelda“ apeliaciniu skundu (b.l. 5-10, 2 tomas) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį tenkinti, pripažinti tarp UAB „Geovelda“ ir atsakovo K. Š. 2012-05-22 sudarytą V. V. FH-12-420, 2003 m. laidos pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo BUAB Geovelda naudai 64640 Lt bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad iš pateikto balanso matyti, kad bendrovės turtas buvo įvertintas 98328 Lt, o mokėtinos sumos sudarė 22790 Lt, iš kurių 22790 Lt - per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, todėl ieškovo faktinis nemokumas egzistavo dar iki to kai įmonei buvo iškelta bankroto byla. Nors atsakovas pateikė į bylą autotransporto priemonės vertinimo ataskaitą, pagal kurią 2013-03-18 dienai transporto priemonės - vilkiko Volvo FH12-420, v/n93158BJ, vertė yra 36690 Lt, tačiau ši pinigų suma atspindi transporto priemonės vertę praėjus beveik metams laiko nuo ginčijamo sandorio sudarymo dienos, t.y. 2012-05-22, ir negali būti transporto priemonės vertės ginčijamo sandorio sudarymo metu įrodymu. Nurodo, kad pateikė į bylą įrodymą, t.y. VšĮ Emprekis duomenis apie vidutinės transporto priemonės kainą Lietuvoje, pagal kuriuos vilkiko Volvo FH12-420 kaina su PVM 2012 metų gegužės mėnesį sudarė 64640 Lt. Byloje nėra duomenų, jog šis įvertinimas neatitiko turto kainos ginčijamo sandorio sudarymo metu, t.y. jokių duomenų, patvirtinančių, kad vilkiko techninė būklė ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo tokia, kokia nustatyta po metų, nėra. Nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų apie tai, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu egzistavo aplinkybės, sukėlusios UAB „Geovelda“ neišvengiamą teisinę pareigą sudaryti ginčijamą sandorį, juo labiau, kad byloje buvo nustatyta, jog UAB „Geovelda“ turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams. Taip pat nurodo, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovas, kaip suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu asmuo, elgėsi apdairiai ir iki ginčijamo sandorio sudarymo pasidomėjo UAB “Geovelda“ patikimumu, prašė informacijos apie bendrovės finansinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, svarstė, ar ginčo sandoris nepažeis kitų skolininko kreditorių interesų, bandė išsiaiškinti priežastis, dėl kurių UAB „Geovelda“ turtas parduodamas net beveik du kartus pigiau, nei buvo jo rinkos kaina, kurią, kaip paaiškėjo teisme, jis žinojo, ir ar toks sandoris nesumažins UAB „Geovelda“ mokumo ir pan. Nurodo, kad būdamas sąžiningas, atidus bei rūpestingas asmuo, suprasdamas, jog vilkiką perka iš juridinio, o ne fizinio asmens, atsakovas turėjo vilkiko kainą sumokėti įnešdamas pinigines lėšas į UAB „Geovelda“ kasą arba sąskaitą banke grynais pinigais arba pavedimu į bendrovės sąskaitą pervesdamas pinigus iš savo banko sąskaitos, tačiau to jis nepadarė, pinigų bendrovei nesumokėjo. Nurodo, kad pripažinęs ginčijamą sandorį negaliojančiu teismas turėjo įpareigoti Atsakovą atlyginti nupirkto vilkiko vertę pinigais, t.y. priteisti iš atsakovo BUAB Geovelda naudai 64640 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu (b.l. 27-30, 2 tomas) į apeliacinį skundą trečiasis asmuo J. G. prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Atsakovas ir tretysis asmuo sąžiningai atliko visus įmanomus veiksmus, siekdami veikti kaip sąžiningi ir rūpestingi įgijėjai. todėl nėra pagrindo teigti, kad jie veikė nesąžininga ir siekė sau naudos, padarant žalos Ieškovui. Nurodo, kad nei atsakovas, nei tretysis asmuo nėra ir nebuvo verslininkai, niekada neužsiėmė pervežimų verslu, o pirmosios instancijos teismui patvirtino tik tiek, kad turi techninį išsilavinimą ir tretysis asmuo kažkada dirbo vairuotoju pervežimo bendrovėje. Atsakovas ir tretysis asmuo, kaip fiziniai asmenys, veikdami sąžiningai, neprivalėjo ir negalėjo tikrinti visus viešuosius registrus apie įmonės balansą ir turimą turtą, užteko to, jog ji nebuvo įrašyta į bankrutuojančių įmonių registrą. Nurodo, kad pats ieškovo atstovas pateikė pažymą, jog sandorio sudarymo dienai automobilio likutinė buhalterinė vertė tebuvo 48 963,66 Lt, tai yra žymiai mažesnė. Dar kartą pažymėtina, kad apžiūrėjus automobilį paaiškėjo, jog jis nėra techniškai tvarkingas, nes kaip buvo paminėta, iš variklio bėgo tepalai, neveikė kondicionierius, visai nebuvo šildymo pečiuko, dėl nežinomos priežasties degė variklio gedimą rodanti raudona lemputė, iš išmetimo vamzdžio ėjo nenormaliai juodi dūmai, galinių ratų padangos netinkamos eksploatuoti, nebuvo kabinos oro aptakų. Taigi sumokėta kaina - 38 000 Lt pilnai ir realiai atitiko tokios techninės būklės, komplektacijos ir pagaminimo metų automobilio vertę. Nurodo, kad yra UAB „ANJAVA“ pažyma, paliudijanti, kad vilkikas nuo įsigijimo stovėjo nenaudojamas saugojimo aikštelėje, tebestovi ir dabar, su juo nei važinėjama, nei jis remontuojamas nebuvo, nebuvo jis ir apdraustas, tranzitiniai numeriai nebegaliojantys, be to, vilkikas areštuotas Ieškovo prašymu. Nurodo, kad aplinkybė, jog pinigai bendrovės vadovo nebuvo įnešti į įmonės kasą, negali būti traktuojama kaip Atsakovo ar Trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai ar neveikimas. Taip pat nurodo, kad iš pradžių reikalavęs taikyti restituciją natūra, šiuo metu jau žinantis, kad vilkikas yra prastos techninės būklės ir mažesnės vertės, Ieškovas jau reikalauja tik pinigų, motyvuodamas tai tuo, kad vilkiko realiai nėra pas Atsakovą.
Atsakovas K. Š. atsiliepimu (b.l. 35-38) į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Savo atsiliepime iš esmės nurodo tas pačias aplinkybes, kaip ir trečiasis asmuo J. G. savo atsiliepime į apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektu.
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Apeliantas ginčija teismo sprendimą, nurodydamas iš esmės tuos pačius argumentus, kuriuos buvo išdėstęs ieškinyje.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2012-07-20 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Geovelda“, bankrutuojančios UAB „Geovelda“ administratoriumi paskyrė UAB „Bankrupta“, nutartis įsiteisėjo 2012-07-31 (b.l. 11-13, 1 tomas). Administratorius, vykdydamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 6, 8, 14 p. pareigą patikrinti įmonės sandorius, nustatė, kad 2011-04-06 UAB „Geovelda“ įsigijo vilkiką Volvo FH-12-420, 2003-09-30 laidos, raudonos spalvos, v/n (duomenys neskelbtini) (b.l. 15, 1 tomas). 2012-05-22 UAB „Geovalda“ vadovas L. P. sudarė UAB „Geovalda“ priklausančio vilkiko pardavimo sutartį, kurios pagrindu perleido nuosavybės teisę į vilkiką K. Š. už 38 000 Lt (b.l. 17, 1 tomas). Ši pinigų suma įmonei pervesta nebuvo. 2012-05-29 atsakovas su J. G. pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria perleido automobilį J. G. už 38 000 Lt (b.l. 55, 1 tomas). Ieškovas teigia, kad automobilio kaina pardavimo dienai buvo 64 640 Lt ir remiasi VšĮ „Emprekis“ mokama duomenų baze apie transporto priemonių kainas (b.l. 24, 1 tomas). Atsakovas ir trečiasis asmuo pateikė į bylą 2013-03-18 UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ autotransporto priemonės vertinimo ataskaitą, kurioje nurodoma, kad transporto priemonės rinkos vertė yra 36 690 Lt (b.l. 112-139, 1 tomas).
Pirmosios instancijos teismas išanalizavęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, jog sąlygų pripažinti ginčijamą sandorį pagal actio Pauliana ieškinį negaliojančiu, nenustatyta. Taip pat nėra įrodymų, kurių pagrindu galima būtų preziumuoti trečiųjų asmenų nesąžiningumą sudarant ginčo sandorį. Kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams ir pakartotinai jų nekartoja. Kolegija nurodo, jog tas faktas, jog sandorio kaina buvo nedidelė, negali sudaryti pagrindo sandorio negaliojimui, nes kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų tokią sandorio kainą sąlygojo automobilio techninė būklė. Ieškovas nepateikė įrodymų ir nepagrindė savo argumentų, jog sandorio kaina buvo nepagrįstai sumažinta. Taip pat byloje nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų teigti, kad prieš sudarant ginčo sandorį tretiesiems asmenims būtų buvę žinoma apie ieškovo finansinius sunkumus. Kolegija sutinka su teismo sprendimo motyvu, jog tai, kad trečiasis asmuo L. P., būdamas tuo metu UAB „Geovalda“ direktoriumi, neįnešė pinigų į įmonės kasą negali būti pakankamas įrodymas konstatuoti atsakovo ar trečiojo asmens nesąžiningus veiksmus ar neveikimą, siekdami sau naudos (CPK 178, 185 str.).
Kasacinio teismo yra suformuota praktika dėl actio Pauliana taikymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-587/2008; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.
Kolegija įvertinus aukščiau išdėstytą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus byloje ir pagrįstai nurodė, jog actio Pauliana sąlygų byloje nėra nustatyta, todėl ginčijamo sandorio pripažinti negaliojančiu nėra pagrindo. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.
Atsakovas ir tretysis asmuo, atsakovo pusėje, byloje pateikė įrodymus, jog bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė kiekvienas po 700 Lt bylinėjimosi išlaidų, t.y. advokato išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (b.l. 31-34, 39-42, 2 tomas). Todėl atmetus apeliacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovo ir trečiojo asmens naudai iš apelianto, jas išmokant iš bankrutuojančios UAB „Geovelda“ bankroto administravimui skirtų lėšų (CPK 93,98 str.). Atsakovo ir trečiojo asmens prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų, kurios buvo patirtos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atmestini, nes bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Todėl bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, bylinėjimosi išlaidos, kurios buvo patirtos pirmosios instancijos teisme, šiuo atveju negali būti priteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto BUAB „Geovelda”, į.k. 121652569, 700 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovo K. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai, jas išmokant iš bankrutuojančios UAB „Geovelda“ bankroto administravimui skirtų lėšų.
Priteisti iš apelianto BUAB „Geovelda”, į.k. 121652569, 700 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, trečiojo asmens J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai, jas išmokant iš bankrutuojančios UAB „Geovelda“ bankroto administravimui skirtų lėšų.