Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui Edvardui Sungailai, Mingailai Saulevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo LR Aplinkos apsaugos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento patikslintą ieškinį atsakovui E. V. dėl žalos gamtai neteisėtai iškirtus medžius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 6348 Lt padarytos žalos ir 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2012-03-09 atlikto patikrinimo metu nustatyta, jog atsakovas E. V., gyvenantis (duomenys neskelbtini) neturėdamas Radviliškio rajono savivaldybės administracijos leidimo, (duomenys neskelbtini) valstybinėje žemėje, 2012 m. kovo 7 d. nupjovė 21 vnt. medžių: 5 vnt. beržų, kurių skersmenys 24, 22, 32, 18, 20 cm, 9 vnt. uosių, kurių kamienų skersmenys 19, 19, 25, 18, 22, 20, 18, 25, 18 cm, 1 vnt. eglių, kurios kamieno skersmuo 16 cm, 1 vnt. liepų, kurios kamieno skersmuo 26 cm. Viena nupjauta eglė, kurios kamieno skersmuo 27 cm ir trys karklai, kurių kamienų skersmuo 27, 27, 31 cm buvo nudžiūvę. Tokiais savo neteisėtais veiksmais E. V. padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 78 str. 1 d., ir jam buvo skirta 300 Lt nuobauda. Nutarimo administracinėje byloje atsakovas neskundė, savo kaltę dėl medžių kirtimo pripažino. Baudą atsakovas sumokėjo 2012-03-19. Atsakovas savo neteisėtais veiksmais padarė žalą gamtai (kraštovaizdžiui), kuri paskaičiuota teisės aktų nustatyta tvarka ir sudaro 6348 Lt.

Nagrinėjant bylą teisme ieškovo atstovas Edvardas Sungaila palaikė savo poziciją, išdėstytą patikslintame ieškinyje ir paaiškino, kad vykdydami 2012-08-03 Radviliškio rajono apylinkės teismo pavedimą, užklausė papildomų duomenų dėl žemės priklausomumo, yra gauti duomenys, kad žemė priklauso žemės fondui. Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti žalą pagal Radviliškio rajono aplinkos apsaugos pareigūnų suskaičiuotų iškirstų medžių vienetus, jų skersmenis. Iš viso buvo be leidimo nukirsta 21 vnt. medžių, kurie detaliai išvardinti ieškinyje. Už uosio ir liepos nupjautus medžius skaičiavo žalą, daugino bendrą nukirstų medžių skersmenį iš centimetro įkainio. Gaunasi iš viso 184 cm, įkainis vieno centimetro uosio medžio 32 Lt, o liepos medžio 20 Lt. Iš viso 6348 Lt. Žala atsirado, nes nupjovė medžius be Savivaldybės leidimo, o pagal Vyriausybės nutarimą šie medžiai priskiriami prie saugotinų, todėl prašo priteisti iš atsakovo 6348 Lt žalą. Jei būtų gavęs leidimą, tai būtų galėjęs kirsti medžius, kurie būtų nurodyti leidime. 2004 m. įsakymas buvo taikomas tik privačioje namų valdoje, šis nutarimas nebegalioja. Savivaldybė tą įsakymą galėjo papildomai sugriežtinti, dar galėjo papildomai įtraukti medžius.

Nagrinėjant bylą teisme atsakovas E. V. su ieškovo ieškiniu sutiko iš dalies. Paaiškino, kad Vaitiekūnuose gyvena nuo 1983 m. Paskutinius 3 metus jį išrinko bendruomenės pirmininku, stengiasi, kad kaimas atrodytų gražiai, tvarkingai. Daug sutvarkė gamtovaizdžio. Norėjo išvalyti ir šį parkelį. Mirus A. Š., jo žmona gavo palikimą - viduryje kaimo 4 ha sodybą. Ten sodas, o šalia jo parkas, jis buvo netvarkomas, buvo brūzgynai, ėmėsi iniciatyvos ir išgenėjo sodą. Apsitarę su bendruomene tvarkė parkelį, ten yra sporto aikštelės, sueina jaunimas praleisti laisvalaikio. Parkelyje buvo pavojingai stovinčių medžių, nudžiūvę viršūnės, vėjui papūtus krisdavo šakos. Buvo tankūs medžiai, nukirto ir beržus. Jei būtų žinojęs, kad reikalingas leidimas, nebūtų kirtęs tų medžių, kurių negalima kirsti. Retino medžius savo nuožiūra. Prieš tvarkant parką, oficialiai į seniūniją nesikreipė, su seniūnu buvo kalba, kad valys parką. Dar ten dirbo viešuosius darbus žmonės iš seniūnijos. Teritorija priklauso G. seniūnijai. Pagal pirmąjį sprendimą buvo paminėta, kad bus grąžinta nuosavybėn parkelis ir vandens telkinys. Jo privati nuosavybė yra sodas, niekam nedraudžiama ten ilsėtis. Sutvarkė ir parkelį, nes manė, kad tas plotas priklausys jo šeimai. Po to sprendimas pasikeitė. Gavo sprendimą po sutvarkymo. Jo pajamos - neįgalumo pensija - 695 Lt. Žmona irgi gauna neįgalumo pensiją. Turi 3 ha daržą, patys jį dirba. Išlaikytinių šiuo metu neturi. Priteisti prašoma žalos suma būtų didelis smūgis šeimai.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovo, jo atstovo, atsakovo paaiškinimais, parodymais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas E. V., neturėdamas neturėdamas Radviliškio rajono savivaldybės administracijos leidimo, (duomenys neskelbtini) valstybinėje žemėje, 2012 m. kovo 7 d. nupjovė 21 vnt. medžių: 5 vnt. beržų, kurių skersmenys 24, 22, 32, 18, 20 cm, 9 vnt. uosių, kurių kamienų skersmenys 19, 19, 25, 18, 22, 20, 18, 25, 18 cm, 1 vnt. eglių, kurios kamieno skersmuo 16 cm, 1 vnt. liepų, kurios kamieno skersmuo 26 cm. Viena nupjauta eglė, kurios kamieno skersmuo 27 cm ir trys karklai, kurių kamienų skersmuo 27, 27, 31 cm buvo nudžiūvę. Tokiais savo neteisėtais veiksmais E. V. padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 78 str. 1 d., ir jam buvo skirta 300 Lt nuobauda (b.l. 6). Atsakovas savo neteisėtais veiksmais padarė žalą gamtai (kraštovaizdžiui), kuri sudaro 6348 Lt. Žala paskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 patvirtintų Želdinių atkuriamosios vertės įkainių su vėlesniais pakeitimais 1, 2.2, 2.3, 5.4, 13.2 punktais, Lietuvos respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. 198 „Dėl nuostolių padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais, 14, 14.1, 14.3, 14.4 punktais.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnis nustato bendrą fizinių ir juridinių asmenų pareigą saugoti aplinką bei gamtos išteklius. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2003-10-29 nutarime nurodoma, kad visiems asmenims kyla pareiga tausoti gamtą, o padarius gamtinei aplinkai žalą (nuostolius) – ją atlyginti. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2, 4, 5 dalys, 34 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, privalo atlyginti žalą gamtai, apskaičiuotą pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką. Pagal LR CK 6.248 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais atsakomybė atsiranda ir be kaltės. Atsakovas neneigia šių aukščiau paminėtų civilinės atsakomybės sąlygų, jis yra bendruomenės pirmininkas, tvarkė kaimą, nukirstų medžių nepanaudojo asmeniniams tikslams, kaltę pripažįsta, tik nurodo, jog apskaičiuota žala yra per didelė.

Ieškovas, įrodinėdamas žalos dydį pateikė žalos apskaičiavimą, remdamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 ir 13.1 punktų reikalavimus. Žala želdinių atkuriamosios vertės įkainių 1, 2.2 punktais, Lietuvos respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. 198 „Dėl nuostolių padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais, 14, 14.1, 14.3, 14.4 punktais. Padaryta žala sudaro 6348 litus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.246 str. 1 d. numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymais draudžia atlikti arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.251 str. 1 d. numato, kad padaryti nuostoliai (žala) turi būti atlyginti visiškai. Tačiau to paties straipsnio 2 d. teismui suteikia teisę sumažinti žalos dydį. CK 6.251 str. 2 d. numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti žalos atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovo šeimos pajamos yra nedidelės, atsakovas ir jo žmona yra neįgalūs, atsakovo invalidumo pensija yra 695,31 Lt per mėnesį, todėl yra pagrindo manyti, kad dėl visiško nuostolių atlyginimo gali atsirasti nepriimtinų ir sunkių pasekmių, t.y. sunki finansinė našta mažas pajamas gaunančiam asmeniui.

Be to, iš byloje nustatytų aplinkybių, darytina išvada, kad atsakovas E. V. nesuprato įstatymų reikalavimų ir nustatytos tvarkos dėl medžių kirtimo, nežinojo, jog reikalingas leidimas miškams kirsti, kurie yra valstybinėje žemėje. Nors įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, tačiau tai patvirtina, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios, jis nenumatė ir nesiekė žalingų pasekmių, taip pat nenustatyta, kad jis siekė pelno. Nurodytos aplinkybės turėjo įtakos pažeidimų ir žalos padarymui ir vertintinos kaip atsakomybę švelninančios aplinkybės (CK 6.251 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į sunkią atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad atsakovo veiksmuose piktybiškumo ir tyčios nėra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.) teismas konstatuoja, kad yra pagrindas sumažinti žalos gamtai dydį iki sumos artimos trečdaliui padarytos žalos. Esant nurodytoms aplinkybėms iš E. V. priteistina 2116 Lt žala padaryta gamtai ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento naudai.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 d. ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo nurodyto dydžio procesines palūkanas taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas.

Iš dalies patenkinus ieškinį, sutinkamai su CPK 93 str. 2 d. iš atsakovo valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – 63 Lt žyminio mokesčio (CPK 92 str., 93 str., 96 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-268 str., 270 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2116 Lt (du tūkstančius vieną šimtą šešiolika litų) už padarytą žalą gamtai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2012 m. gegužės 17 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento įmonės kodas 190742486, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT 274010044200020065 Nord/LB Lietuva, banko kodas 40100, naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš E. V. valstybės naudai 63 Lt (šešiasdešimt trijų litų) žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Radviliškio rajono apylinkės teismą.