- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-13
- Bylos Nr.
- 2S-551-657/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-16674-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Pareiškėjas
- I. B.
- Atsakovas
- J. B.
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. B. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria nutarta pareiškėjos I. B. prašymą atsakovui J. B. dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu, laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. B. 2011 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką, sudarytą tarp I. B. ir J. B., įregistruotą 1973 m. lapkričio 24 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (Santuokos liudijimas I-OK Nr. 399552), paliekant I. B. pavardę, įgytą santuokos metu, padalinti santuokoje įgytą turtą, atidėti žyminio mokesčio dėl reikalavimų, susijusių su turtu, sumokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (b.l. 3-5).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 15 d. nutartimi (b.l. 11-12) ieškovės I. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu nutarė laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Teismas pažymėjo, kad 2011-12-01 nutartimi teismas buvo įpareigojęs pareiškėją pašalinti ieškinio trūkumus per 7 dienų terminą: 1) pateikti įrodymus apie Civilinio kodekso 3.55 str. 1 d. nurodytų sąlygų buvimą; 2) nurodyti žinomus kreditorius ir jiems esant, pateikti įrodymus, kad kreditoriams pranešta apie bylos iškėlimą; 3) pateikti motyvuotą prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei įrodymus, įrodančius žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Nutartimi išaiškintos prašymo trūkumų neištaisymo pasekmės.
Šalies argumentai
Pareiškėja pateikė vientisą patikslintą prašymą, kuriuo prašo patvirtinti sutuoktinių I. B. ir J. B. gyvenimą skyrium (separaciją) nuo 2004 m. ir nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu. Teigė, kad kreditorių neturi, pateikė 139,00 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo kvitą, nurodydama, jog už reikalavimus dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe mokamas tokio dydžio žyminis mokestis, kadangi nereikalaujama papildomos turtinės naudos (b.l. 18-20).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 15 d. nutartimi nutarė laikyti I. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (b.l. 11-12). Teismas išaiškino, kad CK 3.75 str., CPK 381 str. nustato, jog ginčo teisena yra nagrinėjami ieškiniai dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos), o ypatingąja teisena – vieno sutuoktinio prareiškimai dėl santuokos nutraukimo. Įstatymas nenumato galimybės vienu metu nagrinėti reikalavimus dėl separacijos ir santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu, kadangi, separacija yra viena iš sąlygų sutuoktiniui kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu. Nesant Civilinio kodekso 3.55 str. 1 d. nurodytų sąlygų, sutuoktinis neturi teisės reikšti teismui tokį prašymą. Kadangi pareiškėja nepateikė jokių įrodymų apie Civilinio kodekso 3.55 str. 1 d. nurodytų sąlygų buvimą, tačiau pareiškė vieną iš reikalavimų: patvirtinti sutuoktinių gyvenimą skyrium nuo 2004 m. spalio 10 d., teismas nurodė, jog buvo pašalinta tik dalis pareiškimo trūkumų, todėl pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.). Teismas pareiškėjai išaiškino, jog iš jos neatimama teisė kreiptis į teismą iš naujo, tinkamai paruošus procesinį dokumentą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė I. B. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti pareiškimą ir priedus(b.l. 14). Apeliantė nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 15 d. nutartyje nurodė dokumentų grąžinimo pagrindą, jog ieškinio reikalavimas dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) nagrinėjamas ginčo teisena, o reikalavimas dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu ypatinga teisena, todėl įstatymas nenumato galimybės pastarųjų reikalavimų vienu metu nagrinėti, kadangi, separacija yra viena iš sąlygų sutuoktiniui kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu. Apeliantės nuomone, civilinio proceso normos dispozityvios ir nedraudžia asmenims šiuos reikalavimus sujungti vienoje byloje. Taip pat pažymėjo, kad reikalavimas dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu po separacijos patvirtinimo žyminiu mokesčiu neapmokestinimas (CPK 83 str. 1 d. 12 p.). Sutuoktiniai I. B. ir J. B. pagal faktą nuo 2004 m. spalio 10 d. gyvena skyrium, kartu netvarko bendro ūkio ir nesuinteresuoti tęsti bendrą gyvenimą, todėl pirmu reikalavimu teismo prašoma patvirtinti sutuoktinių gyvenimą skyrium (CK 3.73 str. 1 d.). CK teismui nedraudžia patvirtinti anksčiau susiklosčiusius faktinius santykius dėl gyvenimo skyrium. Nuosekliai antru reikalavimu prašoma nutraukti santuoką 3.55 str. 1 d. 1 p., kad nereikėtų papildomai kreiptis į teismą. Mano, kad antro reikalavimo ir kitų reikalavimų išsprendimas toje pačioje byloje suderinamas su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Patikrinęs atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad jis yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 337 str. 1 p.).
Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti, ir jos įgyvendinimas susijęs su tam tikrais reikalavimais, tokiais kurie nustatyti kituose teisės aktuose, šiuo atveju tai reikalavimai, keliami teismui teikiamiems procesiniams dokumentams, numatyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse, ir atskiri reikalavimai, keliami prašymui dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu, numatyti 3.55 ir 3.56 straipsniuose.
Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apylinkės teismo nutarties motyvais ir padarytomis išvadomis. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas numato, kad pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalinus procesinio dokumento trūkumų, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d., 138 str.). Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 1 d. nutartimi buvo įpareigojęs pareiškėją per 7 dienų nuo teismo nutarties įteikimo dienos pašalinti nurodytus ieškinio trūkumus, t. y. pateikti įrodymus apie Civilinio kodekso 3.55 str. 1 d. nurodytų sąlygų buvimą; nurodyti žinomus kreditorius ir jiems esant, pateikti įrodymus, kad kreditoriams pranešta apie bylos iškėlimą; pateikti motyvuotą prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei įrodymus, įrodančius žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą (b.l. 6). Pareiškėja, 2011 m. gruodžio 12 d. pateikdama patikslintą prašymą, pašalino tik dalį teismo nurodytų trūkumų: nurodė, kad kreditorių neturi, sumokėjo 139,00 Lt dydžio žyminį mokestį, tačiau nepateikė įrodymų apie tai, kad egzistuoja CK 3.55 str. 1 d. nurodytos sąlygos.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 3.55 straipsnio 1 dalį separacija yra viena iš sąlygų sutuoktiniui kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu, o pareiškėja tuo pačiu prašymu reiškia ir reikalavimą patvirtinti sutuoktinių gyvenimą skyrium nuo 2004 m. spalio 10 d., kuris nagrinėtinas ginčo teisena, o ne ypatingąja teisena, kaip vieno sutuoktinio prareiškimas dėl santuokos nutraukimo, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog neištaisyti ieškinio trūkumai kliudo bylą nagrinėti teisme. Be to, pabrėžtina, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas atsisakyti priimti ieškinį, suinteresuotam asmeniui neužkertamas kelias vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendrąja tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Kauno miesto apylinkės teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, todėl naikinti nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto aplinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.