- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-16
- Bylos Nr.
- N-62-1520-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 42.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 1 d. nutarties A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. gegužės 8 d. surašė A. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis tą pačią dieną, apie 1.25 val., prie Ekologijos instituto išsikrovimo vietos, Kuršių marių pakrantėje, Ventėje, Šilutės rajone, kartu su K. P., R. P. ir Ž. Š. grįžo iš Kuršių marių valtimi „AMUR“, kurioje rasta žuvis (492 karšiai, 220 perpelių, 3 lydekos, 11 starkių, 2 karosai) buvo su ryškiai matomomis tinklų žymėmis. J. K. atvažiavo automobiliu „UAZ“ be valstybinių numerių ištraukti minėtos valties iš Kuršių marių. A. P. tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-337 patvirtintų Mėgėjiškos žūklės taisyklių (toliau – Taisyklės) 12.2 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos įgaliotas pareigūnas 2009 m. gegužės 19 d. nutarimu pripažino A. P. kaltu už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 87 straipsnio 3 dalyje, padarymą ir, atsižvelgdamas į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę (pažeidimas padarytas grupės asmenų), skyrė 500 Lt baudą.
II.
A. P. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas Institucijos 2009 m. gegužės 19 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Tvirtina, kad jis kartu su R. P., K. P. ir Ž. Š. plaukiojo valtimi Kuršių mariose, nes reikėjo išbandyti valties dugno sandarumą po remonto. Nurodo, kad nuvykus į Preilą, R. P. nusipirko žuvies iš nepažįstamo asmens. Teigia, kad pareigūnai nesiaiškino ir netyrė šių jo nurodytų aplinkybių, todėl nemotyvuotai jam paskyrė nuobaudą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 1 d. nutartimi A. P. skundo netenkino nurodęs, kad jo padarytą pažeidimą įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, tarnybiniai pranešimai, stebėjimo aktas, fotonuotraukos ir kiti byloje esantys įrodymai. Teismas konstatavo, kad Institucija tinkamai kvalifikavo A. P. padarytą veiką pagal ATPK 87 straipsnio 3 dalį ir išsiaiškino visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos mėgėjiškos žūklės įstatymo 2 straipsnio 4 punkte nustatyta, jog mėgėjiška žūklė (mėgėjiška žvejyba) yra žuvų gaudymas mėgėjiškos žūklės įrankiais ir būdais laikantis mėgėjiškai žūklei nustatytos tvarkos, sugautų žuvų laikymas ir gabenimas. Taisyklių 12.2 punkte įtvirtinta, jog draudžiama žvejoti draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais. Teismas nurodė, jog sistemiškai aiškinant teisės aktus, reglamentuojančius mėgėjiškos žūklės tvarką Lietuvoje, ir analizuojant nagrinėjamo pažeidimo padarymo aplinkybes, darytina išvada, kad nepagrįstas A. P. skundo argumentas, jog jis kartu su kitais asmenimis tik plaukiojo valtimi Kuršių mariose. Teismas konstatavo, kad įvertinus pažeidimo padarymo vietą ir laiką, A. P. ir kitų asmenų, buvusių valtyje, žvejybinę aprangą, žuvų išorinius sužalojimus, kurių dydis atitinka Institucijos pareigūnų ištraukto žvejybinio tinklo valo akytumą, laikytina, jog A. P. pažeidimas visiškai įrodytas. Be to, buvo gauta išankstinė informacija apie brakonieriavimą, pažeidimas nustatytas Institucijos pareigūnams tiesiogiai stebint tiek A. P., tiek ir kartu su juo buvusių asmenų veiksmus, t. y. jų išplaukimą į Kuršių marias, sustojimą tarp Preilos ir Nidos, tinklų tikrinimą ir grįžimą į krantą su sugauta žuvimi. Teismui nėra pagrindo netikėti pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotomis A. P. padaryto pažeidimo aplinkybėmis ir stebėjimo akte nurodyta informacija. Teismas pažymėjo, kad A. P. pažeidimą padarė veikdamas grupėje asmenų, kurie yra jo giminaičiai, todėl teismas šių asmenų byloje papildomai neapklausia, nes jie gali būti suinteresuoti bylos baigtimi tiek savo, tiek A. P. byloje ir (ar) siekti padėti išvengti jam administracinės atsakomybės. Be to, kartu su A. P. plaukusių asmenų paaiškinimuose, surašytuose administracinio teisės pažeidimo protokoluose, yra akivaizdūs prieštaravimai dėl išplaukimo ir (ar) plaukiojimo valtimi tikslo. Teismas taip pat papildomai neapklausė J. K., nes šis asmuo kartu su minėtais asmenimis neplaukė valtimi, o protokole esančio jo paaiškinimo pakanka patvirtinti valties gabenimo aplinkybes. Teismas pažymėjo, kad žuvies pirkimas nepagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais. Teismas patikslino Institucijos nutarimą nurodydamas, jog iš A. P. konfiskuojamos sugautos žuvys. Teismas nurodė, kad A. P. paskirta nuobauda nėra per griežta.
III.
Nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 1 d. nutartimi, A. P. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir bylą nutraukti remdamasis iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir išdėstytais skunde Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Be to, nurodo, kad Institucijos pareigūnai nesupažindino jo su byloje esančiais dokumentais. Teigia, kad teismas nepagrįstai neapklausė jo nurodytų asmenų, nesprendė jo, K. P., R. P. ir Ž. Š. bylų sujungimo klausimo. Tvirtina, kad Institucijos pareigūnai yra suinteresuoti bylos baigtimi. Nurodo, kad stebėjimo aktas yra galimai surašytas nepažeidimo padarymo dieną. Teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog jo ir kitų asmenų paaiškinimuose yra prieštaravimų bei netikslumų. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino tai, jog Institucijos pareigūnai negalėjo per žiūronus nakties metu matyti, kaip jis tikrino tinklus, be to, šie pareigūnai, stebėdami daromą pažeidimą, nesulaikė jo pažeidimo darymo vietoje ir nepaėmė tinklų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, nes teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas. Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. P. kaltė, padarius ATPK 87 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, įrodyta, veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai.
ATPK 87 straipsnio 3 dalis įtvirtina administracinę atsakomybę už mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimą, padarytą panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą). A. P. administracinis kaltinimas pareikštas dėl Taisyklių (redakcija, galiojusi administracinio teisės pažeidimo padarymo metu) 12.2 punkto pažeidimo. Minėta nuostata nustato, kad draudžiama žvejoti draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais. Taisyklių 4.5 punktas reglamentuoja, jog draudžiami žvejybos įrankiai yra elektros žūklės prietaisai, ūdos, žeberklai, varžos bei tinkliniai ne mėgėjiškos žūklės įrankiai. Pastarieji įrankiai apibūdinami kaip tralai, traukiamieji, statomieji, plukdomieji bei dreifiniai tinklai, gaudyklės, bradiniai, venteriai ir kiti verslinėje žvejyboje naudojami tinkliniai įrankiai (Taisyklių 4.4 punktas). Taisyklių 4.6 punkte draudžiami žvejybos būdai apibrėžti kaip žūklė, naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar pneumatinius ginklus (išskyrus povandeninės žūklės šautuvus), akvalangus bei kitus autonominius kvėpavimo prietaisus, taip pat žūklė duriamuoju, užkabinamuoju (kai žuvis sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą), smogiamuoju bei kitu ne mėgėjiškos žūklės įrankiu.
A. P. teiginys, kad R. P. nusipirko žuvies iš nepažįstamo asmens, atmestinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolą, tarnybinius pranešimus, stebėjimo aktą, fotonuotraukas ir kitus byloje esančius įrodymus (b. l. 9, 11 – 15, 17, 19 – 21), priėjo teisingą išvadą, jog apeliantas padarė ATPK 87 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą. Pažymėtina, kad Institucijos pareigūnai V. M. ir A. Ž., betarpiškai stebėję daromą pažeidimą, per žiūronus matė, kaip A. P. kartu su kitais asmenimis valtimi išplaukė į Kuršių marias, sustojo tarp Preilos ir Nidos, tikrino tinklus, sutemus pareigūnai išgirdo atvažiavusį automobilį „UAZ“ ir atplaukusią valtį, todėl netrukus asmenys buvo sulaikyti su sugauta žuvimi (b. l. 13 – 14). Teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti tarnybines pareigas vykdžiusių pareigūnų nustatytais faktais. Jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės yra nuoseklios, atitinka byloje nustatytus faktus. Be to, nėra byloje jokių įrodymų, patvirtinančių, jog stebėjimo aktas buvo surašytas atgaline data (b. l. 12). Pabrėžtina, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog Institucijos pareigūnai nesulaikė jų pažeidimo padarymo vietoje ir nepaėmė tinklų, neturi reikšmės kvalifikuojant A. P. padarytą teisės pažeidimą.
A. P. teigia, kad teismas nepagrįstai neapklausė jo nurodytų asmenų, nesprendė jo, K. P., R. P. ir Ž. Š. bylų sujungimo klausimo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė būtinybės apklausti A. P. minimus asmenis, tai savo nutartyje motyvavo. Teisėjų kolegija palaiko tokią argumentaciją ir jų nebekartoja. Dėl administracinių teisės pažeidimų bylų sujungimo pasakytina, kad, esant būtinybei, teismas gali sujungti atitinkamas bylas, pavyzdžiui, siekiant operatyvumo ir teisingumo vykdymo tikslų, tačiau šiuo atveju neiškilo tokios būtinybės. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas motyvuota nutartimi atmetė apelianto prašymą sujungti bylas (b. l. 26).
A. P. nurodo, jog Institucijos pareigūnai nesupažindino jo su byloje esančiais dokumentais. Pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas išnagrinėjo bylą dalyvaujant apeliantui, jis turėjo galimybę susipažinti su visa byla ir teikti savo pastabas, todėl vien galimai padaryti ankstesniame proceso etape pažeidimai šiuo atveju negali būti pagrindu naikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. P. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.