Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio pro­ceso tvarka išnagrinėjo J. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013-07-04 nutarimo J. B. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

J. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiš­ki­namos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuos­tatos rei­ka­lau­ja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įver­tintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (parei­gū­nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo pa­da­rytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauk­tinas admi­nis­tracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas tur­tinis nuos­to­lis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šioje byloje teismas paminėtų įstatymo nuostatų nesilaikė.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas J. B. administracinio teisės pažeidimo bylą ir nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, netin­ka­mai įvertino surinktų įrodymų pakankamumą, jų logiškumą, įrodymų šaltinių patikimumą. Pri­im­da­mas sprendimą dėl J. B. kaltės padarius ATPK 50³ str. numatytą ad­mi­nistracinį teisės pa­žei­dimą, apylinkės rėmėsi tik rašytiniais liudytojų V. A., N. M., J. Ž. V. paaiš­ki­ni­mais, (duomenys neskelbtini) Gyventojų valdybos narių susirinkimo 2013-05-13 protokolu, ku­riame užfiksuotas suoliuko nugriovimo faktas, ir (duomenys neskelbtini) butų bendrijos pareiškimu. J. B. nuo pat pradžių savo kaltę neigė.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, pats posėdyje neapklausdamas rašytinius pa­aiškinimus tik pareigūnams davusių liudytojų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (Lie­tuvos vyriausiojo admi­nistracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-881/2009), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti ap­klausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuo­met, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia. Lietuvos vyriausiasis ad­ministracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti pri­ly­gi­nami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Be to, apylinkės teismas tinkamai neiš­tyrė ir nepatikrino J. B. nurodytos aplinkybės apie tai, kad pažeidimo padarymo dieną jis dirbo kitame mieste.

Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios ins­tan­cijos teis­mas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso ša­lių paaiš­ki­ni­mus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus, eksperto išvadas, susipažinti su ra­šy­tiniais įro­dymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duo­menų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Tik išnaudojus visas teisines priemones galima priimti sprendimą dėl asmens kaltumo ar nekaltumo.

Vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d., pirmosios instancijos teismui, nagrinė­jan­čiam admi­nis­tracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visa­pu­siš­kai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pa­žei­di­mų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o tei­sin­gumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teismas pri­va­lo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo galios, išdėstyti argumentus, kodėl vienais įrodymais re­mia­si, o kitus atmeta.

Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų reikšmingų by­los ap­lin­kybių, nepašalino byloje iškilusių prieštaravimų, nesurinko visų neabejotinai administra­ci­nėn at­sa­komybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Apylinkės teismas pažeidė admi­nis­tra­ci­nių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Dėl pa­mi­nė­tų procesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiamas nu­tarimas negali būti laikomas teisėtu.

Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 str. 3 d., todėl pats negali paša­lin­ti apylinkės teismo padarytų trūkumų. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Kauno apylinkės nu­ta­ri­mas yra nai­kinamas, J. B. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios ins­tan­cijos teis­mui nagrinėti iš naujo.

Esant tokioms aplinkybėms, kiti apeliacinio skundo motyvai ir papildomai pateikti duo­me­nys yra nevertinami, kad tai nedarytų įtakos bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau į juos turi būti atsižvelgta iš naujo nagrinėjant bylą. Kadangi apeliantas prašė nutarimą pa­naikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

J. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Kauno apylinkės teismo 2013-07-04 nutarimą panaikinti ir J. B. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teis­mui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.