Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2005-12-06 · Civilinė byla Nr. 2A-331

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2005-12-06
Bylos Nr.
2A-331
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiunas, Audrone Jarackaite, Maryte Mitkuviene
Ieškovas
R. S.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Raseiniu skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Raseiniu skyriaus ir valstybes, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Raseiniu skyriui ir valstybes
Trečiasis asmuo
A. K.
Kategorijos
  • 16.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civiline byla Nr. 2A-331/2005Procesinio sprendimo kategorija 16.2.1; 16.2.4
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2005 m. gruodžio 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkes ir pranešejos Marytes Mitkuvienes,kolegijos teiseju: Audrones Jarackaites ir Kazio Kailiuno,sekretoriaujant Ernestai Jevaitytei,dalyvaujant ieškovui R. S. ,ieškovo atstovui adv. Dariui Cikanaviciui,

atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Raseiniu skyriaus atstovei Ritai Nekrošienei,

atsakovo valstybes imones Raseiniu mišku uredija ir treciojo asmens A. K. atstovui adv. Albertui Kucinskui,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo civiline byla pagal atsakovu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Raseiniu skyriaus ir valstybes imones Raseiniu mišku uredijos apeliacinius skundus del Šiauliu apygardos teismo 2005 m. birželio 3 d. sprendimo civilineje byloje Nr. 2-68-194/2005 pagal ieškovo R. S. ieškini atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Raseiniu skyriui ir valstybes imonei Raseiniu mišku uredijai, tretysis asmuo A. K. , del turtines ir neturtines žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

Ieškovas R. S. kreipesi su ieškiniu i teisma ir, vadovaudamasis CK 6.263 straipsnio antraja dalimi, 6.264 ir 6.283 straipsniais praše priteisti iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Raseiniu skyriaus (toliau tekste – VSDFV Raseiniu skyrius) 1805,12 Lt, o iš buvusio darbdavio – VI Raseiniu mišku uredijos praše priteisti:

1. neturtines žalos atlyginima - 87 000 Lt;

2. materialini žalos atlyginima- už gydymui panaudotus vaistus, kurie jam kainavo 575, 67 Lt;

3. telefoniniu pokalbiu išlaidas - nuo 2002 m. liepos 1 d. - iki 2002 m. gruodžio 31 d., iš viso 385,54 Lt;

4. negautas pajamas už laikotarpi nuo 2002 m. rugsejo 18 d. iki 2003 m. kovo 18 d. - 1833,90 Lt;

5. priteisti pravažiavimo išlaidas pagal keliones bilietus – iš viso: 103,30 Lt;

6. 10 000 Lt už suteiktas paslaugas UAB ,,Stasys ir Draugai” pagal pridetas sutartis bei kasos pajamu kvitus bei priteisti visas bylinejimosi ir advokato atstovavimo išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovas nurode, kad 2002 m. gegužes 20 d. jam dirbant pagal darbo sutarti VI Raseiniu mišku uredijos bokštinio krano mašinistu - sargu ivyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu ieškovui buvo padarytas sunkus kuno sužalojimas sukeles realu pavoju gyvybei. Del traumos jis tapo antros grupes invalidu, o po to - trecios grupes invalidu. Ieškovas yra ribotai darbingas ir neteko penkiasdešimt procentu profesinio darbingumo. Nors jis buvo socialiai draustas, taciau VSDFV Raseiniu skyrius prieme sprendima pripažinti nelaiminga atsitikima darbe nedraudiminiu ivykiu, nes Raseiniu ligonineje po 2 val. po ivykusio nelaimingo atsitikimo, buvo paimtas R. S. kraujo tyrimas, kuriame rasta 0,73 promiles alkoholio. Ieškovo teigimu, jis absoliutus abstinentas ir visiškai niekada nevartoja alkoholio. Nelaimingo atsitikimo metu buvo visiškai blaivus, ka nustate ir gydytojai, kurie teike pirmine medicinos pagalba. Ieškovas mano, kad del nelaimingo atsitikimo darbe yra kaltas darbdavys - VI Raseiniu mišku uredija, nes netinkamai organizavo darbus, pažeide darbu saugos reikalavimus. Todel, ieškovo nuomone, darbdavys privalo atlyginti materialine patirta žala, tureta del gydymosi išlaidu ir gebejimo aprupinti šeima praradimo, taip pat neturtine žala del patirtu fiziniu bei dvasiniu jo išgyvenimu, del paskleistu tikroves neatitinkanciu žiniu del ieškovo neblaivumo. Darbdavys gera valia žalai atlyginti skyre tik 2000 Lt.

Atsakovas VI Raseiniu mišku uredija su ieškiniu nesutiko ir praše ji atmesti kaip nepagrista. Atsakovo nuomone, neturtine žala, nesietina su ieškovo sužalojimu. Prašomos priteisti neturtines žalos dydis neatitinka protingumo ir teisingumo principams. Del nelaimingo atsitikimo darbe kaltas pats nukentejusysis del savo didelio neatsargumo. Tarp nelaimingo atsitikimo pasekmiu ir darbdavio nurodyto netinkamo darbo organizavimo - nera priežastinio ryšio, ka patvirtina nutarimas, kuriuo atsisakyta kelti baudžiamaja byla. Be to, nera negautu pajamu irodymo ir visos kitos ieškovo prašomos priteisti išlaidos yra teisiškai nepagristos.

Atsakovas VSDFV Raseiniu skyrius su ieškiniu nesutiko ir praše ji atmesti. Atsakovo teigimu, socialines išmokos R. S. už nedarbingumo laikotarpi nemoketinos, nes ieškovas nelaimingo atsitikimo darbe buvo neblaivus ir jam netaikomas Ligos ir motinystes socialinio draudimo istatymas (15 str.).

Tretysis asmuo A. K. su ieškiniu nesutiko ir praše ji atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Šiauliu apygardos teismas 2005 m. kovo 31 d. sprendimu ieškini patenkino iš dalies:

priteise R. S. iš VI Raseiniu mišku uredijos neturtines žalos atlyginima del sveikatos sužalojimo 50000 Lt;

priteise R. S. iš VSDFV Raseiniu skyriaus negautas pajamas už nedarbingumo laikotarpi nuo 2002 m. gegužes 20 d. iki 2002 m rugsejo 17 d. Iš viso: 1805,12 Lt;

priteise R. S. iš VI Raseiniu mišku uredija 573,67 Lt gydymui panaudotu vaistu išlaidu ir 2292,91 Lt del sveikatai padarytos žalos atlyginimo netekus 50 procentu profesinio darbingumo už laikotarpi nuo 2002 m. rugsejo 18 d iki 2003 m. kovo 18 d.;

likusioje dalyje R. S. ieškinio reikalavimus teismas atmete.

Teismas del neturtines žalos atlyginimo nustate, kad atsakovo VI Raseiniu mišku uredijos argumentai, kad ši ieškovo žala nesiejama su nelaimingu atsitikimu darbe yra nepagristi, todel atmestini. R. S. gydymosi išlaidos ir patirtas fizinis skausmas bei dvasiniai išgyvenimai yra tik šio darbdavio nesukurtu, neužtikrintu saugiu darbo salygu paseka, todel teismas nuomone, kad butent šis atsakovas privalo atlyginti prašoma neturtine žala (CK 6.250 str. 2d.). Ta patvirtina Lietuvos Teisingumo Ministerijos Lietuvos Teismo Ekspertizes Centro Ekspertizes aktas Nr. 2003-01-08 Nr. ll-4243. Teismui nera privalomas ir šiuo atveju neturi irodymu galios tardymo organu nutarimas - nutraukti byla (CPK 185 str. l d. ir 2 d.). Teismo nuomone, pagal tokias nesaugias darbo salygas ir darbdavio toleruojama šiu darbu organizavima, R. S. elgesi tinkamai ir apdairiai, kiek leido tokios darbdavio nustatytos darbu organizavimo salygos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustate, jog R. S. pragyvenimo šaltinis šiuo metu yra jo gaunama socialine išmoka - invalidumo pensija, kuri šiuo metu yra tik 217,93 Lt. Netektos jo darbines pajamos per tris paskutinius metus yra - 23890 Lt (atlygio vidurkis - 663,60 Lt X 12 — 7963 Lt). Netekti sudaro negalejimas dirbti darbo pagal turima kvalifikacija, o ieškovas turi spec. vidurini išsilavinima, yra jauno amžiaus-42 metu ir turi neatstatomai sužalota sveikata. Nustatant neturtines žalos dydi atsižvelgtina ir i atsakovo VI Raseiniu mišku uredijos ekonomine- finansine padeti, jos paskirta ir išmoketa R. S. ne ginco tvarka pašalpa, i tai, kad, siekdamas išvengti galimu tolesniu žalingu pasekmiu, šis darbdavys visumoje atsisake miško krovos darbu savo veikloje, nes neišgali šiems darbams užtikrinti visiškai saugiu darbo salygu pagal šiu dienu reikalavimus. Minetos aplinkybes leme teismo nustatyta neturtines žalos dydi- 50 000 Lt.

Teismas, del kitu ieškinio reikalavimu - atlyginti kitas patirtas materialines išlaidas, nustate, kad nedarbingumo socialine pašalpa R. S. yra neapmoketa už nedarbingumo pažymejime nurodyta laika – nuo 2002 m. gegužes 20 d. iki 2002 m. rugsejo 17 d., iš viso 1805,12 Lt. Priešingai nei teigia VSDFV Raseiniu skyrius, nelaimingo atsitikimo metu R. S. buvo blaivus. Be to, ir galimas ieškovo neblaivumas šiuo konkreciu atveju nebuvo nelaimingo atsitikimo priežastis. Todel, teismo nuomone, yra pagrindas ieškovui priteisti negautas pajamas už nedarbingumo pažymejime nurodyta laika, nes ieškinys šioje dalyje laikytinas irodytu (CPK 178 str., 185 str.). Šios negautos pajamos už nedarbingumo laika priteistinos iš VSDFV Raseiniu skyriaus, nes jam istatymas deleguoja teise atmoketi už nedarbingumo laikotarpi, kai darbuotojas atlieka darbo sutartimi sulygta darba ir šio darbinio proceso metu buvo sužalotas.

Teismas, del kitu materialiniu išlaidu priteisimo iš darbdavio, nustate, kad yra pagristos ir irodytomis ieškovo nurodytos 2002 m. lapkricio ir gruodžio men. bei 2003m. sausio men. turetos jo išlaidos pagal receptus ir apmokejimo kvitus už vaistus. Kvitais yra irodytas apmokejimas už vaistus ir didesnei, nei prašoma suma, taciau teismas negali išeiti už ieškinio ribu ir laiko pagrista reikalavima priteisti to laiko išlaidas už nupirktus vaistus sumoje 573,67 Lt (CPK 178 str., 197 str. CK 6.283 str. 4 d.). Del šio nelaimingo atsikimo darbe ivykusio R. S. sužalojimo yra kaltas buves darbdavys - VI Raseiniu mišku uredija, todel iš jo priteistinos šios prašomos realiai patirtos išlaidos vaistams (CK 6.283 str. 4d.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustate, kad ieškovas buvo apdraustas pagal Nelaimingu atsitikimu darbe ir profesiniu ligu istatyma. Nuostoliai negautu pajamu forma priteistini, kiek ju nedengia socialinio draudimo išmokos- t.y. invalidumo pensija (CK 6.290 str. 1 d.). Ieškovas gauna tik invalidumo pensija. Jo atlygio vidurkis iki sužalojimo buvo 663,60 Lt. R. S. išmoketa invalidumo pensija yra tokia:

2002 m. rugsejo men. - 151,61 Lt pensija (jo atlygio vidurkis iki sužalojimo - 663,60 Lt). Tai negautos pajamos butu - 663,60 Lt - 151,61 Lt, kas sudaro: 511,99 Lt;

2002 m. spalio men. – 366,78 Lt pensija. Tai negautos pajamos - 663,60 Lt - 366,78 Lt sudaro: 296,82 Lt;

2002 m. lapkricio men. - 366,78 Lt pensija. Tai negautos pamos sudaro: 296,82 Lt;

2002 m. gruodžio men. - 366,78 Lt pensija. Tai negautos pajamos sudaro: 296,82 Lt;

2003 m. sausio men. - 366,78 Lt pensija. Tai negautos pajamos sudaro: 296,82 Lt;

2003 m. vasario men. - 366,78 Lt. pensija. Tai negautos pajamos sudaro: 296,82 Lt;

2003 m. kovo men. - 366,78 Lt pensija. Tai negautos pajamos sudaro: 296,82 Lt.

Iš viso negautos pajamos už ieškovo nurodyta laikotarpi sudaro 2292,91 Lt.

Teismo teigimu, už R. S. sveikatos sužalojima yra atsakingas asmuo - buves darbdavys VI Raseiniu mišku uredija, todel ji privalo atlyginti šia žala už ieškovo prašoma laikotarpi (CK 6.283 str. l d. 6.263 str. 2 d.). Ieškovas ieškinyje aritmetiškai neteisingai nurode šios žalos skaiciuote, todel ji patikslintina teismo. Tai nelaikytina išejimu už ieškinio ribu.

Šalies argumentai

Ieškovo prašomos priteisti telefono pokalbiu išlaidos, bei pravažiavimo išlaidos yra neirodytos, nes nera irodymu, kad jos turetos butent del R. S. sveikatos sužalojimo ir kaip jos susije su sveikatos gražinimu ). Teismo teigimu, taip pat neirodytos yra ir ieškovo nerealios konsultavimo išlaidos už paslaugas UAB ,,Stasys ir Draugai”. Nera irodymu, kaip šios didžiulemis sumomis apmoketos paslaugos yra susije su sveikatos atstatymo problema. Todel šioje dalyje ieškinys, kaip nepagristas ir neirodytas teismo atmestas (CPK 178 str.).

Atsakovas VSDFV Raseiniu skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiauliu apygardos teismo 2005 m. birželio 3 d. sprendima dalyje del priteisimo iš VSDFV Raseiniu skyriaus 1805,12 Lt negautu pajamu už nedarbingumo laikotarpi nuo 2002 m. gegužes 20 d. iki 2002 m. rugsejo 17 d., 50 Lt bylinejimosi išlaidu, 54 Lt žyminio mokescio ir priimti nauja sprendima toje dalyje. Apeliantas skunda motyvuoja tuo, kad:

1. VSDFV Raseiniu skyrius tirdamas 2002 m. gegužes 20 d. ivykusi nelaiminga atsitikima darbe vadovavosi kitu instituciju aktais (2002 m. gegužes 21 d. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktu Nr. 01 ir jo priedais, Teismo medicinos ekspertizes aktu Nr. 2316), kuriuose nurodyta, jog R. S. kraujyje rasta 0,74 promiles etilo alkoholio. Pagal Nelaimingu atsitikimu darbe ir profesiniu ligu socialinio draudimo istatymo 7.1 punkta ir Nelaimingu atsitikimu darbe ir profesiniu ligu pripažinimo draudiminiais ivykiais tvarkos 6.1 punkta draudiminiais ivykiais nepripažistami nelaimingi atsitikimai, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie ivyko del to, kad nukentejes buvo apsvaiges nuo alkoholio;

2. nepagristas teismo teiginys, jog ieškovo neblaivumas nebuvo nelaimingo ivykio priežastis. Net ir nedidelis girtumas lemia budrumo susilpnejima. Ieškovas budamas neblaivus pažeide VI Raseiniu mišku uredijos 1996 m. spalio 25 d. kroviniu kabinetojo darbu saugos instrukcija Nr. 79;

3. VSDFV Raseiniu skyriaus sprendimai (2002 m. liepos 16 d. Nr. 1 ir 2002 m. spalio 16 d. Nr. 3), kurias nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas nedraudiminiu ivykiu yra teiseti, nes nei jie, nei kitu instituciju aktai, kuriais buvo vadovaujamasi priimant šiuos sprendimus, nebuvo užgincyti administracines teisenos tvarka arba panaikinti;

4. medicinines ekspertizes aktai, kuriais buvo nustatytas ieškovo girtumas, ir kuriuos nepagristai atmete teismas, yra objektyvesnis, tikslesnis irodymas girtumui nustatyti nei preliminari A.Rudoko išvada ir liudytoju parodymai;

R. S. gydyti naudotu medikamentu sudetyje etilo alkoholio nebuvo ir jie negalejo salygoti alkoholio atsiradima kraujyje;

6. teismas nepagristai konstatavo, kad i tyrimui skirta megintuveli butent VŠI Raseiniu ligonineje pateko surogato, motyvuodamas tuo, jog ligonineje lankesi pašaliniai asmenys. Nera draudimo ligoninei organizuoti lankymo Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose.

Šalies argumentai

Atsakovas VI Raseiniu mišku uredija apeliaciniu skundu prašo Šiauliu apygardos teismo 2005 m. birželio 2 d. sprendima panaikinti ir pareikšta ieškini VI Raseiniu mišku uredijos atžvilgiu atmesti kaip nepagrista bei priteisti apelianto naudai patirtas bylinejimosi išlaidas. Apeliantas skunda motyvuoja tuo, kad:

1. laikydamas irodytu fakta, kad ieškovas R. S. buvo blaivus ivykio metu, teismas turejo spresti ir likusios žalos atlyginimo klausimus pagal Socialinio draudimo istatyma ir jame pateiktas žalos apskaiciavimo taisykles. CK 6.283 straipsnio ketvirtoji dalis šiuo atveju netaikytina (CK 6.283 str. 1 d.). Teismas nepagristai beveik visa žalos atlyginimo prievole perkele darbdaviui ir nukrypo nuo Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojamos praktikos (2003 m. gruodžio 18 d. nutartis c.b. Nr. 3K-7-1115). Be to, neatsižvelge i ieškovui darbdavio skirta pašalpa 2000 Lt gydymo išlaidoms kompensuoti;

2. neturtine žala atlyginama tik istatymu nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d., CK 6.263 str. 2 d.), taciau šiuo atveju taikytinas Socialinio draudimo istatymas tokios žalos atlyginimo galimybes nenumato (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartis c.b. Nr. 3K-3-31/2004);

3. teismas netinkamai, nevisapusiškai, pažeisdamas CPK 265 straipsni, ivertino byloje surinktus irodymus. Teismas turejo pašalinti prieštaravimus tarp specialisto V.Vasiliausko parodymu ir ekspertizes išvadu. VI Raseiniu mišku uredija pagal ekspertizes išvadas gali buti atsakinga tik už viena nurodyta pažeidima – specialiu priemoniu stropams atkabinti nenaudojima. Taciau tokiu priemoniu nebuvo ir VI Raseiniu mišku uredija negalejo ju naudoti;

4. VI Raseiniu mišku uredijos darbu saugos pažeidimai sudare tik neigiamu pasekmiu kilimo galimybe, bet tiesiogiai neitakojo paties nelaimingo atsitikimo. Ieškovas pats pažeide VI Raseiniu mišku uredijos ,,Medienos pakrovimo i pusvagonius darbu technologijos” 12 punkta, kas sukele nelaiminga atsitikima;

5. teismas nepagristai nurode VI Raseiniu mišku uredija kaip atsakinga už ieškovo garbes ir orumo ižeidima del paskleistu žiniu apie ieškovo neblaivuma;

6. teismas nustatydamas neturtines žalos dydi turejo atsižvelgti i tai, jog ieškovui nera padaryta dideles turtines žalos;

7. teismas neteisingai paskirste bylinejimosi išlaidas, pažeisdamas CPK 93 straipsnio antraja dali.

Atsiliepimas

Ieškovas R. S. atsiliepimais i apeliacinius skundus prašo apeliaciniu skundu netenkinti ir palikti galioti Šiauliu apygardos teismo 2005 m. birželio 3 d. sprendima nepakeista, motyvuodamas tuo, kad:

1. nelaimingo ivykio metu ieškovas buvo blaivus, nes niekada nevartoja alkoholio. Tai patvirtinta byloje esancias irodymais. Pagal 2002 m. rugsejo 25 d. Raseiniu rajono savivaldybes VI Raseiniu pirmines sveikatos priežiuros centro rašta Nr. 170 ieškovui teikiant pirmaja pagalba ir leidžiant medikamentus dezinfekcijai buvo naudojamas 70º spiritas. Pats atsakovo atstovas teismo posedžiuose pripažino, kad ieškovas nelaimingo atsitikimo metu buvo blaivus;

2. VI Raseiniu mišku uredija nenugincijo tos aplinkybes, kad atsakovas VI Raseiniu mišku uredija paskleide ieškovo garbe ir oruma žeminancias ir tikroves neatitinkancias žinias del tariamo ieškovo neblaivumo, taip pat nepaneige išvados, kad darbo saugos taisykliu nesilaikymas tiesiogiai salygojo nelaiminga atsitikima. Darbdavio kalte šiuo atveju preziumuojama (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 1997 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 2 3 p.). Darbo vadovas V.Maciulaitis buvo nubaustas drausmine tvarka, kas patvirtina, jog darbdavys pripažino savo kalte.

Atsakovas VI Raseiniu mišku uredija atsiliepimu i VSDFV Raseiniu skyriaus apeliacini skunda su jo argumentais sutinka tik iš dalies, motyvuodamas tuo, kad:

1. teismas nepagristai nusprende, jog tarp R. S. neblaivumo ir žalos atsiradimo nebuvo priežastinio ryšio. Jei teismas laikytu, kad ieškovo neblaivumas nelaimingo ivykio metu nustatytas, šia aplinkybe reiketu vertinti kaip atsakovo dideli neatsarguma, nes ieškovas pažeide darbu saugos instrukcija, jis žinojo, jog dirbo darba, itraukta i pavojingu darbu saraša, o eksperto T.Dejaus išvada vertintina kritiškai del paties eksperto išreikšta abejone del savo išvados;

2. nepagristas apelianto VSDFV Raseiniu skyriaus argumentas, kad jo sprendimai, kurias nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas nedraudiminiu ivykiu yra teiseti, nes nei jie, nei kitu instituciju aktai, kuriais buvo vadovaujamasi priimant šiuos sprendimus, nebuvo užgincyti administracines teisenos tvarka arba panaikinti. Teisiniai santykiai del žalos atlyginimo savo prigimtimi yra civiliniai.

Atsakovas VSDFV Raseiniu skyrius atsiliepimu i VI Raseiniu mišku uredijos apeliacini skunda nurodo, kad VSDFV Raseiniu skyriaus nuomone išreikšta jo apeliaciniame skunde.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovo VSDFV Raseiniu skyriaus apeliacinis skundas tenkintinas.

Atsakovo valstybes imones Raseiniu mišku uredijos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Del atsakovo VSDFV Raseiniu skyriaus apeliacinio skundo

Atsakovas nagrinejamoje byloje apeliaciniu skundu gincija, kad nelaimingo atsitikimo darbe metu ieškovas R. S. buvo blaivus.

Apeliacines instancijos teismo nuomone, Šiauliu apygardos teismas nepagristai nusprende, kad ieškovas nelaimingo atsitikimo metu buvo blaivus. Byloje esantys irodymai 2002 m. gegužes 21 d. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas Nr. 01 ir jo priedai, Teismo medicinos ekspertizes aktas Nr. 2316 patvirtina, kad R. S. kraujyje ivykus nelaimingam atsitikimui rasta 0,74 promiles etilo alkoholio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1996 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 92 patvirtintu Transporto priemoniu vairuotoju ir kitu asmenu neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo busenos nustatymo tvarkos 1.1 punktu neblaivumas (girtumas) – asmens, vartojusio alkoholi, busena, kai yra klinikiniu neblaivumo požymiu, o alkoholio koncentracija biologinese organizmo terpese – kraujyje, šlapime, seilese ar kituose organizmo skysciuose viršija 0,4 promiles. Pastaruoju atveju tirtame ieškovo R. S. kraujyje nustatyta alkoholio koncentracija viršijo 0,4 promiles, todel konstatuotina, kad nelaimingo atsitikimo metu ieškovas buvo neblaivus.

Ieškovo neblaivumo faktas nebuvo paneigtas kitais byloje esanciais irodymais. Abejotina irodomaja galia turi A.Rudoko pirmine apžiuros išvada del ieškovo blaivumo. Esant kraujyje nedideliam etilo alkoholio kiekiui, koks buvo nustatytas ieškovo kraujyje – 0,74 promiles, ieškovui kenciant del patirtu sužalojimu, vien tik asmens apžiura nera pakankama ivertinti ar atsakovas blaivus (jo kraujyje nera etilo alkoholio arba kraujyje esantis etilo alkoholio kiekis neviršija 0,4 promiles). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1996 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 92 patvirtintu Transporto priemoniu vairuotoju ir kitu asmenu neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo busenos nustatymo tvarkos 1.1 punkte nurodytu neblaivumo apibrežimu, neblaivumas, kaip asmens busena, gali buti konstatuojamas tik ištyrus asmens organizmo skyscius, kas pirmines apžiuros metu padaryta nebuvo.

Byloje paaiškinimus davusiu liudytoju parodymai del ieškovo kaip asmens nelinkusio vartoti alkoholio taip pat nepaneigia R. S. neblaivumo fakto. Pirma, liudytoju parodymai nelaikytini turinciais didesne irodomaja galia nei oficialios tyrimu išvados. Antra, ieškovo vengimo vartoti alkoholio konstatavimas, nepaneigia to fakto, kad alkoholi ieškovas vartojo prieš ivykstant nelaimingam atsitikimui.

R. S. kraujo tyrimu išvadu rezulatatai nebuvo paneigti ir kitais byloje esanciais irodymais. Nelaikytinos pagristomis teismo prielaidos, jog i tyrimams paimta R. S. krauja buvo ipilta surogato. Asmenu lankymasis VŠI Raseiniu ligonine mineto fakto neirodo. Taip pat byloje nera irodymu, patvitinanciu, kad etilo alkoholis galejo atsirasti del naudotu medikamantu. Minetos aplinkybes nepatvirtina jokie byloje esantys irodymai.

Nagrinejamuoju atveju ieškovo blaivumo ar neblaivumo fakto nustatymas svarbus konstatuojant ivyki draudiminiu arba nedraudiminiu. Todel nustatant ar nelaimingas atsitikimas darbe buvo draudiminis ivykis nera reikšminga pirmosios instancijos teismo išvada, kad net ir esant ieškovui neblaiviam, mineta aplinkybe nebuvo nelaimingo atsitikimo priežastimi. Vadovaujantis nelaimingo atsitikimo darbe metu - 2002 m. gegužes 20 d. galiojusiu teises aktu: Nelaimingu atsitikimu darbe ir profesiniu ligu socialinio draudimo istatymo 7 straipsnio 1 punktu ir Nelaimingu atsitikimu darbe ir profesiniu ligu pripažinimo draudiminiais ivykiais tvarkos 6.1 punktu draudiminiais ivykiais nepripažistami nelaimingi atsitikimai, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie ivyko del to, jog nukentejes buvo apsvaiges nuo alkoholio - neblaivus.

Nelaimingu atsitikimu darbe ir profesiniu socialinio draudimo istatymo paskirtis – nustatyti nelaimingu atsitikimu darbe socialinio draudimo santykius (šio istatymo 1 str.), o ne reglamentuoti atsakomybe už žala. Nagrinejamuoju atveju nera nustatinejamas priežastinis ryšys tarp asmens neblaivumo ir nelaimingo atsitikimo, o nedraudiminis ivykis konstatuotinas tik nustacius nukentejusiojo neblaivuma nelaimingo ivykio metu. Todel nustacius, kad ieškovas nelaimingo atsitikimo darbe metu buvo neblaivus, pastarasis ivykis nelaikytinas draudiminiu. Tuo paciu ieškovo reikalavimas jam priteisti iš atsakovo VSDFV Raseiniu skyriaus negautas pajamas už nedarbingumo laikotarpi netenkintinas.

Del nurodytu aplinkybiu, pirmosios instancijos teismo nutartis keistinas – nutarties dalis, kuria ieškovui R. S. iš atsakovo VSDFV Raseiniu skyriaus priteistos negautos pajamos už nedarbingumo laikotarpi nuo 2002 m. gegužes 20 d. iki 2002 m rugsejo 17 d. (iš viso: 1805,12 Lt) naikintina, o ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Del atsakovo VI Raseiniu mišku uredijos apeliacinio skundo

Nera pagristas atsakovo VI Raseiniu mišku uredijos apeliacinio skundo argumentas, jog darbdavio veiksmai neitakojo paties nelaimingo atsitikimo kilimo. Darbuotoju saugos ir sveikatos istatymo (redakcija, galiojusi nelaimingo atsitikimo metu) 13 straipsnyje numatyta, kad darbdavio pareiga yra užtikrinti darbuotoju sauga ir sveikata visais su darbu susijusiais aspektais. Leidimas darbuotojui R. S. dirbti ilgiau negu nustatytas darbo laikas, nenaudojant butinu apsaugos priemoniu, teiseju kolegijos nuomone, buvo pagrindinis veiksnys salygojes nelaimingo atsitikimo kilima.

Darbuotoju saugos ir sveikatos istatymo 77 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbdavys, kuris savo veikimu arba neveikimu pažeide darbuotoju saugos ir sveikatos teises aktus ir tuo neužtikrino saugiu ir sveiku darbo salygu, atsako istatymu nustatyta tvarka, o šio straipsnio 2 dalyje – kad darbdavys neatsako už darbuotoju saugos ir sveikatos reikalavimu neužtikrinima arba darbdavio atsakomybe už tai gali buti sumažinta, jeigu ištyrus nelaiminga atsitikima darbe <...> nustatoma, kad tai ivyko susikloscius neiprastoms ar nenumatytoms aplinkybems, kuriu darbdavys negalejo kontroliuoti, arba del atsitikimu, kuriu padariniu nebuvo galima išvengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemones. Atsižvelgiant i šias aplinkybes, darytina išvada, kad darbdavys, nesant istatyme numatytu jo atsakomybe eliminuojanciu salygu, istatymu nustatyta tvarka atsako ir už del nelaimingo atsitikimo darbe, kuris nepripažintas draudiminiu ivykiu, atsiradusia žala. CK tiesiogiai nesieja žalos atlyginimo su draudiminiais ar nedraudiminiais ivykiais, numatytais Nelaimingu atsitikimu darbe ir profesiniu ligu socialinio draudimo istatyme. Del to CK 6.284 straipsni ir jo 4 dali aiškinant sistemiškai darytina išvada, kad šis CK straipsnis gali buti taikomas ir tais atvejais, kai, esant nustatytoms darbdavio atsakomybes salygoms, nukentejes asmuo buvo apdraustas nuo nelaimingu atsitikimu darbe Nelaimingu atsitikimu darbe ir profesiniu ligu socialinio draudimo istatymo nustatyta tvarka, taciau nelaimingas atsitikimas darbe nepripažintas draudiminiu ivykiu. Tokia istatymu leidejo valia patvirtina ir tai, kad 2003 m. lapkricio 11 d. istatymu Nr. IX-1819 pakeisto ir nauja redakcija išdestyto Nelaimingu atsitikimu darbe ir profesiniu ligu socialinio draudimo istatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ištyrus nelaiminga atsitikima darbe <...> jis nepripažistamas draudiminiu ivykiu, sužalotam ar susirgusiam profesine liga asmeniui ir (ar) jo šeimos nariams žala atlyginama CK nustatyta tvarka. Vadovaujantis tuo, kas nurodyta, konstatuotina, kad nagrinejamoje byloje pirmosios instancijos teismas reikalavima del žalos atlyginimo pagristai sprende taikydamas deliktine atsakomybe reglamentuojancias CK normas.

Teiseju kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagristai priteise R. S. iš VSDFV Raseiniu skyriaus negautas pajamas už nedarbingumo laikotarpi nuo 2002 m. gegužes 20 d. iki 2002 m rugsejo 17 d. iš viso: 1805,12 Lt. Atsižvelgiant i tai, jog nelaimingas atsitikimas darbe nelaikytinas draudiminiu, i darbdavio kaltes laipsni mineta suma priteistina iš darbdavio - VI Raseiniu mišku uredija. Taciau priteisiant mineta suma, kaip turtines žalos atlyginima, ieškovo naudai, atsižvelgtina i tai, jog darbdavys gera valia ieškovui R. S. jau yra sumokejes 2000 Lt. Todel, teiseju kolegijos nuomone, mineta – 1805,12 Lt suma iš atsakovo VI Raseiniu mišku uredija nepriteistina.

Neturtine žala - asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinei žalai atsirasti yra butinos visos bendrosios civilines atsakomybes salygos, tai: neteiseti veiksmai (neteisetas neveikimas), žala ar nuostoliai, priežastinis ryšys tarp neteisetos veikos ir atsiradusios žalos bei kalte kaip civilines atsakomybes salyga. Nelaikytinas pagristu apelianto VI Raseiniu mišku uredija argumentas, kad neturtine žala atlyginama tik istatymu nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d., CK 6.263 str. 2 d.), o šiuo atveju taikytinas Socialinio draudimo istatymas tokios žalos atlyginimo galimybes nenumato. Pagal CK 6.250 straipsnio antraja dali neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai. Pagal CK 6.283 straipsnio pirmaja dali fizinio asmens suluošinimo ar kito jo sveikatos sužalojimo atveju už žala atsakingas asmuo privalo atlyginti nukentejusiam asmeniui visus šio patirtus nuostolius ir neturtine žala. Todel nagrinejamuoju atveju ieškovui atlygintina ir jo del darbdavio kaltes patirta neturtine žala.

Ieškovas praše priteisti neturtines žalos atlyginima – 87000 Lt. Pirmosios instancijos teismas ieškovo R. S. naudai priteise 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Šiauliu apygardos teismas prašomos priteisti neturtines žalos dydi nustate, atsižvelgdamas i tai, jog R. S. del nelaimingo atsitikimo neteko gebejimo dirbti darbo pagal turima kvalifikacija, o ieškovas turi spec. vidurini išsilavinima, yra jauno amžiaus - 42 metu ir turi neatstatomai sužalota sveikata. Be to, paskleistos žinios del ieškovo neblaivumo darbo metu suteike R. S. psichiniu kanciu, kadangi jis yra visiškas abstinentas.

Vienas iš pagrindiniu ieškovo argumentu, del kuriu jam turetu buti priteistas neturtines žalos atlyginimas - paskleistos žinios del ieškovo neblaivumo darbo metu suteike R. S. psichiniu kanciu, kadangi jis yra visiškas abstinentas. Irodymais byloje paneigus R. S. blaivumo nelaimingo atstikimo metu fakta, teiseju kolegijos nuomone, priteistinos ieškovui neturtines žalos dydis mažintinas. Nagrinejamuoju atveju atsakovas VI Raseiniu mišku uredija negali buti atsakingas už minetas ieškovo psichines kancias. Bylos irodymais nustatyta, kad R. S. darbo metu buvo neblaivus. Todel pirmosios instancijos teismo priteistos neturtines žalos dydis mažintinas iki 20000 Lt.

Atsižvelgiant i nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo 2005 m. birželio 3 d. sprendimas iš dalies keistinas, nustatant, kad:

priteistas R. S. iš VI ,,Raseiniu mišku uredija“ 50000 Lt neturtines žalos atlyginimas mažintinas iki 20000 Lt;

panaikintinos sprendimo dalys, kuriomis iš VSDFV Raseiniu skyriaus priteista R. S. 1805,12 Lt negautu pajamu už nedarbingumo laikotarpi nuo 2002 m. gegužes 20 d. iki 2002 m. rugsejo 17 d., 50 Lt bylinejimosi išlaidu, bei priteista valstybei 54 Lt žyminio mokescio ir, ieškinys dalyje del 1805,12 Lt negautu pajamu už nedarbingumo laikotarpi priteisimo iš VSDFV Raseiniu skyriaus atmestinas;

priteistos iš VI ,,Raseiniu mišku uredija“ R. S. 2560 Lt bylinejimosi išlaidos sumažintinos iki 1860 Lt, iskaitant 360 Lt ekspertizes išlaidas ir 1500 Lt išlaidas advokato pagalbai, ir priteista valstybei 1586 Lt žyminio mokescio suma mažintina iki 686 Lt.

Likusi sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiauliu apygardos teismo 2005 m. birželio 3 d. sprendima iš dalies pakeisti:

priteista R. S. iš VI ,,Raseiniu mišku uredija“ 50000 Lt neturtines žalos atlyginima sumažinti iki 20000 Lt;

panaikinti sprendimo dalis, kuriomis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Raseiniu skyriaus priteista R. S. 1805,12 Lt negautu pajamu už nedarbingumo laikotarpi nuo 2002 m. gegužes 20 d. iki 2002 m. rugsejo 17 d., 50 Lt bylinejimosi išlaidu, bei priteista valstybei 54 Lt žyminio mokescio ir, ieškini dalyje del 1805,12 Lt negautu pajamu už nedarbingumo laikotarpi priteisimo iš Raseiniu skyriaus atmesti;

priteistas iš VI ,,Raseiniu mišku uredija“ R. S. 2560 Lt bylinejimosi išlaidas sumažinti iki 1860 Lt , iskaitant 360 Lt ekspertizes išlaidas ir 1500 Lt išlaidas advokato pagalbai, ir priteista valstybei 1586 Lt žyminio mokescio suma sumažinti iki 686 Lt.

Likusia sprendimo dali palikti nepakeista.

Kolegijos pirmininke Maryte MitkuvieneTeisejai Audrone JarackaiteKazys Kailiunas