Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1794,33 Eur nuostolių atlyginimo ir šešių procentų procesines palūkanas. Anot ieškovo, jis su draudėja sudarė buto (duomenys neskelbtini) draudimo sutartį. Ieškovas atlygino draudėjai 801,62 Eur žalą dėl 2021 m. sausio 23 d. užlieto jos buto. Draudėja nesutiko su tokia draudimo išmoka ir pateikė ieškovui ekspertinį apžiūros aktą, kuriuo nustatyta, kad apliejimo metu padaryta žala sudaro 4623,40 Eur be PVM. Atsižvelgdamas į šį aktą, ieškovas išmokėjo draudėjai papildomą 3821,78 Eur išmoką. Nustačius, kad aukščiau esančio buto savininkų civilinė atsakomybė įvykio metu buvo apdrausta atsakovo bendrovėje, atsakovui buvo pateiktos pretenzijos kompensuoti ieškovo išmokėtas išmokas, tačiau atsakovas atlygino tik dalį išmokų, liko nekompensavęs 1794,33 Eur.

Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Anot atsakovo, ieškovas žalos administravimą vykdė atmestinai ir neprofesionaliai, t. y. rėmėsi tik draudėjos pateikta pasamdyto eksperto išvada, ir žinodamas, kad reikš reikalavimą atsakovui, neatliko jokių papildomų žalos administravimo veiksmų, kurie leistų įsitikinti žalos faktu ir dydžiu. Atsakovo teigimu, ieškovas nenustatė ir neįrodė vandens šildytuvo ir elektros instaliacijos sugadinimo faktų ir vertės-kainų.

Ieškovas su draudėja 2020 m. balandžio 21 d. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį Nr. GJELT 3165885, kuria apdraustas draudėjos butas (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 22 d. iki 2021 m. balandžio 21 d. Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad galiojant draudimo apsaugai, 2021 m. sausio 23 d. buvo užlietas draudėjos butas ir jame buvęs turtas ir kad dėl šio įvykio ieškovas draudėjai išmokėjo 801,62 Eur ir 3821,78 Eur išmokų. Kadangi užpylimas įvyko iš virš draudėjos buto esančio buto, kurio savininko civilinė atsakomybė įvykio metu buvo apdrausta atsakovo bendrovėje, atsakovui buvo pateiktos pretenzijos kompensuoti ieškovo išmokėtas išmokas. Atsakovas išmokėjo ieškovui 801,62 Eur išmoką, o pagal kitą pretenziją kompensavo ne 3821,78 Eur, bet tik 2027,45 Eur, nurodydamas, kad 1794,33 Eur suma yra nesusijusi su nagrinėjamu įvykiu: dėl elektros darbų – nepateikti matavimai, nėra defektacijos akto, dėl dujinio katilo – nėra defektacijos akto, nenustatytas gedimas, markė ir modelis.

Iš ieškovo pateikto 2021 m. vasario 3 d. turto apžiūros akto matyti, kad ieškovas, atlikęs užlietų patalpų apžiūrą nustatė, kad „apžiūros metu matosi supiltos lubos, sienos, tikriausiai elektros instaliacija“, dėl elektros instaliacijos pažymėjo, kad yra „atjungta elektra“. Apžiūros akte taip pat nurodyta, kad neveikia orkaitė, šaldytuvas ir vandens šildytuvas ir kad jiems reikalinga atlikti defektaciją. Iš turto žalos įvertinimo skaičiuoklės matyti, kad ieškovas apskaičiavo žalos atlyginimą tik dėl lubų ir sienų, jos pagrindu išmokėjo draudėjai 801,62 Eur draudimo išmoką. Draudėjai nesutikus su tokio dydžio išmoka, ji pateikė ieškovui ekspertinį apžiūros aktą, kuriame nustatyta, kad padaryta žala sudaro 4623,40 Eur be PVM. Iš ekspertinio apžiūros akto matyti, kad apžiūrėję ginčo objekto patalpas, ekspertai konstatavo, kad nustatytas patalpų pablogėjimo faktas dėl užliejimo vandeniu iš viršaus, dėl kurio, be kita ko, nukentėjo patalpų Nr. 32-1, Nr. 32-3, Nr. 32-4 elektros instaliacija (kabeliai, rozetės, jungikliai) – sulieta vandeniu; šildymo katilas, esantis patalpoje Nr. 32-4, po apliejimo neveikia. Kadangi nustatytas patalpų pablogėjimo faktas, ekspertai defektų šalinimui sudarė lokalines sąmatas, kuriose nurodyta, kad elektros laidų instaliacijos keitimo kaina sudaro 599,95 Eur be PVM (akto 3.5 lentelė), sieninio dujinio katilo demontavimas ir naujo sumontavimas – 136,53 Eur be PVM (3.6 lentelė), sieninis dujinis katilas – 1057,85 Eur be PVM (3.6 lentelė). Atsakovui, gavus ieškovo pretenzijas ir išanalizavus reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, kilo klausimų dėl dujinio katilo ir elektros instaliacijų sugadinimų fakto nustatymo. Ieškovas el. laišku atsakė: „įsivėlusi klaida dėl dujinio katilo ekspertinėje nuomonėje (sąmatoje). Apžiūros metu fiksuotas vandens šildytuvo neveikimas. Tačiau nesame atlikę daikto defektacijos. Sprendimą priėmėme vadovaudamiesi užliejimo mastu. Išmoka gali pasikeisti į mažesnę pusę. Nes dujinių katilų kainos yra didesnės nei vandens šildytuvų (boilerių). Dėl užliejimo elektra patalpoje buvo atjungta. Deja neturime atliktų varžos matavimų ar defektinio akto, kuriame būtų nurodyti išsamesni elektros instaliacijos gedimai.“. Šių faktinių aplinkybių kontekste, teismas sutinka su atsakovo atsikirtimais, kad ieškovas, vertindamas žalos dydį, rėmėsi tik draudėjos pateikta ekspertų išvada ir neatliko (netinkamai atliko) žalos administravimo veiksmų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškovas pripažino, kad nėra atlikęs vandens šildytuvo ir (ar) elektros instaliacijos defektacijos bei varžos matavimų dėl elektros instaliacijos gedimų, nėra nustatęs vandens šildytuvo gamintojo ir modelio. Be to, posėdžio metu apklausti ekspertai patvirtino, kad jie varžos matavimų elektros laiduose neatliko, elektros laidų sugadinimo netyrė, nurodė, kad elektra bute buvo atjungta, neatsimena, ar jie mėgino (ar buvo įmanoma) įjungti elektrą, vandens šildytuvo gedimą nustatė jo nejungdami, o tik apžiūrėdami.

Pabrėžtina, kad Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta draudiko pareiga tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dedant reikiamas pastangas. Taigi įstatyme nustatyta draudiko pareiga tinkamai administruoti draudžiamąjį įvykį. Nagrinėjimu atveju pakankamai akivaizdu (to iš esmės neneigia ir pats ieškovas), kad ieškovas šios pareigos neįvykdė (ją vykdė netinkamai), nes papildomos draudimo išmokos dydį nustatė remdamasis tik draudėjos pateiktu ekspertiniu apžiūros aktu. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovui pakankamai anksti buvo žinoma apie būtinybę atlikti vandens šildytuvo ir elektros instaliacijos sugadinimų (jeigu tokių iš tikrųjų buvo) tyrimus, nustatyti jų priežastis. Kadangi vandens šildytuvo ir laidų būklė nebuvo tikrinama (ar jie veikė, jeigu jie iš tikrųjų neveikė, tai dėl kokių priežasčių), tai teismas sutinka su atsakovo atsikirtimais, kad ieškovas neįrodė ne tik ginčo žalos masto-dydžio (be kita ko, vandens šildytuvo gamybos metų, gamintojo, modelio, jo būklės-nusidėvėjimo), bet ir žalos fakto kaip tokio. Remdamasis šiais motyvais, teismas sprendžia, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai atsisakė atlyginti 1794,33 Eur draudimo išmoką, todėl ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas-neįrodytas (CPK 12, 178 straipsniai). Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja (CPK 265 straipsnis).

Priimant sprendimą, kuriuo ieškinys atmetamas, valstybei iš ieškovo priteisiama 73,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Ši suma įmokėtina į atitinkamą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, j. a. k. 110057869, 73,20 Eur (septyniasdešimt tris eurus 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.