- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-12
- Bylos Nr.
- 1A-41-366/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Nuteistasis
- E. M.
- Advokatai
- Arnoldas Šukaitis
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Ciesiūno ir Valdo Petro Meidaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal E. M. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme: prie Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktos dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir E. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 4 mėnesiams.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi ir BPK 140 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. balandžio 28 d., 13.27 val., iki 2024 m. balandžio 30 d., 08.43 val., (dvi dienas).
Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta E. M. baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, paskirta E. M. baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, ir konfiskuoti iš E. M. nusikalstamos veikos padarymo įrankio, automobilio „VW Golf“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) piniginį ekvivalentą – 1 240 Eur valstybės naudai.
Išaiškinta nuteistajam, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (1 240 Eur) ne vėliau kaip per tris dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jis turi sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 6610. Sumokėjus įmoką tai patvirtinančius dokumentus pateikti į teismo raštinę. Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, teismo nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi teisę kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. E. M. nuteistas už tai, kad 2024 m. balandžio 28 d., apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, būdamas neblaivus vairavo automobilį „VW Golf“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą A. N. vardu, o pagal 2024 m. balandžio 23 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, priklausantį I. J., įvažiavo į H. M. priklausančiame namo kieme augančius krūmus, juos nulaužė, iš eismo įvykio vietos pasišalino ir po eismo įvykio vartojo alkoholį iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam 2024 m. balandžio 28 d., 13.48 val., alkotesteriu nustatytas 2,50 promilių neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu prašoma pakeisti skundžiamą nuosprendį ir paskirti alternatyvią bausmę arba sutrumpinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
2.1. Atkreipiamas dėmesys, kad apeliantus turi 4 mėnesių sūnų bei sugyventinę sergančią epilepsiją. Šeimoje dirba vienas, kad išlaikyti nuomojamą būtą ir šeimą. Palikti vienų negali, kadangi, kaip minėjo, sugyventinė serga epilepsija, artimųjų ji neturi ir priežiūros reikia tiek jai, tiek vaikui. Viena ji, atsižvelgiant į sveikatos būklę ir pasikartojančius priepuolius, fiziškai nesusitvarkys.
3. Teismo posėdyje nuteistojo E. M. gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Nagrinėjamu atveju nuteistasis E. M. neginčija kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su paskirta bausme ir prašo skirti alternatyvią bausmę arba sutrumpinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę.
7. Jau minėta, kad E. M. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Įstatymo leidėjas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatė baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.
8. 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojus BK pakeitimams, priimtiems 2024 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. XIV-2573 yra pagrindas peržiūrėti pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę. Naujoji BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį, t. y. panaikinta bausmės vidurkio taisyklė. Minėto straipsnio 4 dalis numato, jog jei kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą teismas, esant šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms, skiria ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, išskyrus atvejus, kai straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.
9. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nuteistajam E. M. laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir kt. (BK 54 straipsnio 2 dalis).
10. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad E. M. anksčiau šešis kartų teistas už tyčinius nusikaltimus, dauguma teistumų už nesunkių ir apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys) padarymą, teistumai neišnykę, šiuo nuosprendžiu vėl teisiamas už vieno baigto, tyčinio, nesunkaus nusikaltimo padarymą ir BK 27 straipsnio prasme jis yra recidyvistas. Paskutiniu nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikęs, naują nusikaltimą padarė būdamas lygtinai paleistas iš kalėjimo. Teismas pastebėjo, kad kaltinamasis nusprendė vairuoti prieš tai suvartojęs nemažą kiekį alkoholio, tuo sukeldamas pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Vairuodamas, padarė eismo įvykį, iš įvykio vietos pasišalino ir toliau vartojo alkoholį. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoją kaltinamąjį, rodo, jog jo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, jis iš savo klaidų nepasimokė ir ankstesni teistumai neturėjo jam teigiamo poveikio ir bausmės tikslų nepasiekė. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuo paleidimo iš kalėjimo (2023 m. liepos 4 d.) iki nusikalstamos veikos padarymo (2024 m. balandžio 28 d.) jis nebuvo padaręs administracinių nusižengimų, byloje nėra duomenų, kad būtų įrašytas į psichiatro ar priklausomybės ligų kabinėtų įskaitą. Nusiskundimų dėl jo elgesio pagal gyvenamąją vietą nebuvo gauta. Kaltinamasis nuo 2024 m. spalio 30 d. dirba, turi sugyventinę, su kuria, jų abiejų teigimu, augina mažametį vaiką. Skundžiamu nuosprendžiu E. M. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu mažesnę nei straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis (BK 50 straipsnis, 54 straipsnio 1, 2 dalys). Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 4 mėnesiams.
11. Pastebėtina, jog 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 27 straipsnio pakeitimas, priimtas 2024 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. XIV-2573. Naujoji BK 27 straipsnio 1 dalies redakcija numato, jog „Teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.“ Tai reiškia, kad nelieka savaiminio asmens pripažinimo recidyvistu, teismas turi motyvuoti tokį sprendimą.
12. Skundžiamame nuosprendyje nustatyta E. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nurodant, kad anksčiau šešis kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumai neišnykę, be to, nauja tyčinė nusikalstama veika padaryta neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir esant lygtinai paleistam iš kalėjimo. Kaip matyti iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre esančių duomenų E. M. teistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, 180 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 metams, 2023 m. liepos 4 d. paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2 kalėjimo Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2 kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos 2023 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu“ atlikus 1/3 dalį bausmės lygtinai prieš 2 metus 13 dienų, bausmės neatlikęs, teistumai neišnykę. Teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau pateikta sprendžia, kad pagal naujai įsigaliojusį BK 27 straipsnio pakeitimą, nuteistasis E. M. laikytinas recidyvistu, kuris būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumui neišnykus ar jo nepanaikinus įstatymu nustatyta tvarka, vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą.
13. Sutinkamai su pirmosios instancijos teismo išvada, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo E. M. už padarytą nusikalstamą veiką skirti straipsnio sankcijoje numatytų baudos ar arešto bausmių ir, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti tik paskyrus E. M. terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 50 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, švelnesnės bausmės nagrinėjamu atveju yra nepakankamos daryti teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui ir neužtikrintų bausmės tikslų: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikaltusį asmenį; atimti ar apriboti galimybę asmeniui daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad skirdamas nuteistajam E. M. bausmę pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Nuteistajam paskirta bausmė yra proporcinga tiek jo padarytam nusikaltimui, tiek jo asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį, todėl paskirti švelnesnę ar alternatyvią bausmę ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.
14. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad šeimoje apeliantas dirba vienas, turi 4 mėnesių sūnų bei sugyventinę sergančią epilepsiją, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos, be to žinomos ir nusikalstamos veikos darymo metu, todėl jos neatsirado staiga ir negali būti laikomos išskirtinėmis ar esminėmis aplinkybėmis, kurios sudarytų pagrindą skirti alternatyvią bausmę ar sutrumpinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
15. Panevėžio apygardos teisme 2025 m. kovo 3 d. buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) pažyma dėl šioje byloje patirtų teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad teikiant teisinę pagalbą nuteistajam E. M., buvo patirtos 154,17 eurų dydžio išlaidos.
16. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, jog apeliaciniame procese nuteistojo E. M. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas (nuteistasis neturėjo pasirinkimo teisės ir negalėjo atsisakyti advokato), pripažįsta, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistojo prieštarautų teisingumo principui. Todėl VGTPT prašymas priteisti teisinės pagalbos išlaidas netenkintinas.
17. Apibendrinant tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje priimtas Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. lapkričio 25 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nuteistojo E. M. argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo E. M. apeliacinį skundą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti iš E. M. teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidas atmesti.
Nutartis neskundžiama.