Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, sekretoriaujant Olgai Fadejevai, dalyvaujant ieškovės (duomenys neskelbtini) atstovei J. D., atsakovės A. B. atstovui advokato padėjėjui K. K., trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) atstovei S. A., nedalyvaujant atsakovei A. B., tretiesiems asmenims V. S., A. Š. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei A. B., tretiesiems asmenims (duomenys neskelbtini), V. S., A. Š. S. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretieji asmenys V. S. ir A. Š. S. į teismo posėdį neatvyko.

Ieškinys patenkintas iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pagal gautą skundą 2015-06-10 atliko faktinių aplinkybių patikrinimą (duomenys neskelbtini), ir nustatė, jog atsakovė A. B. šioje teritorijoje savavališkai pastatė nuotekų šalinimo tinklus su nuotekų valymo įrenginiu. Dėl šių aplinkybių ieškovas 2015-06-11 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-150611-00074, kuriame nurodė atsakovės atliktų darbų mastą – nuotekų tinklai su nuotekų valymo įrenginiu, diametras 100 mm, ilgis 45 m., nutiesti nuo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) iki tvenkinio. Prie akto pridėtas atsakovės A. B. rašytinis paaiškinimas, kuriame ši paaiškino, jog gavusi iš UAB (duomenys neskelbtini) atsakymą, atsakovė įsirengė šiuolaikišką nuotekų vamzdyną su valymo įrenginiais. 2015-06-11 ieškovas surašė privalomąjį nurodymą atsakovei pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuo įpareigojo ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 11 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius. 2015 m. gruodžio 22 d. ieškovas surašė aktą, kuriuo konstatavo, jog šių inspekcijos įpareigojimų atsakovė neįvykdė. Taip pat atsakovei dėl šių aplinkybių 2015-06-19 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATP-00-150619-00063 ir surašytas administracinis nurodymas (sumokėti už pažeidimą 72 EUR). Atsakovė 2015-06-01 šį administracinį nurodymą įvykdė ir sumokėjo jai paskirtą 72 EUR baudą. 2016-02-01 ieškovas pateikė teismui ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Atsakovė su pateiktu ieškiniu nesutinka, motyvuojant tuo, kad nusipirko statinį su atlikta savavališka statyba, ji tik pakeitė seną, nekokybišką nuotekų valymo įrenginį į naujesnį, ir taip atsakovė įgyvendino būtinojo reikalingumo-savigynos teisę, išvengė didesnės žalos aplinkai, nes nuotekos sunkėsi per gruntą link tvenkinio ir darė didelę žalą aplinkai, o šio statinio nugriovimas būtų neproporcingas siekiamiems tikslams, nes nuotekų tinklas atsakovės butui yra būtinas normaliam gyvenimui. Pažymėtina, kad abi šalys iš esmės nurodė ir neprieštaravo, kad yra galimybė savavališkai pastatytą statinį įteisinti per papildomai suteiktą terminą, o būtent ieškovo atstovė paliko šį klausimą spręsti teismui, nurodydama protingą 6 mėnesių terminą per kurį galima įteisinti šias statybas, o atsakovės atstovas patvirtino, kad jo atstovaujamoji daro viską, jog statinys – nuotekų tinklas su nuotekų valymo įrenginiu būtų įteisintas, t.y. atsakovė norėtų įteisinti savavališkos statybos padarinius, nes šis statinys atsakovės butui yra būtinas.

LR Statybų įstatymo 2 str. 71 p. nurodo, jog savavališka statyba yra statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

LR Statybų įstatymo 20 str. 1 d. 6 p. nurodo, jog naujo nesudėtingo statinio statybai reikalingas supaprastintas statybos projektas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, o pagal 23 str. 1 d. 4 p. reikia turėti rašytinius įgalioto valstybės tarnautojo pritarimus. Pagal LR Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymą Nr. D1-826 patvirtintą STR 1.07.01:2010 reglamento 33 punktą, kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiantį dokumentą privaloma turėti rašytinį žemės sklypo savininko sutikimą.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus ieškovo įrodymus, atsakovės ir jos atstovo pateiktus dokumentus, išklausęs šalių paaiškinimų daro išvadą, kad ieškinys dėl savavališkos statybos yra įrodytas pilnai. Tiek atsakovė atsiliepime į ieškinį, tiek jos atstovas teisme, yra pripažinę, kad ieškinyje minimi statybos darbai (įrengti nuotekų šalinimo tinklai su nuotekų valymo įrenginiai) buvo atlikti pažeidžiant įstatymų reikalavimus, o konkrečiai nebuvo rašytinių žemės sklypų savininkų sutikimo dėl naujo nesudėtingo statinio statybos. Byloje šalys neginčijo, jog nuotekų šalinimo tinklas su nuotekų valymo įrenginiu priskirtinas prie nesudėtingų statinių. Atsakovė teismui nurodė, jog šie savavališkai pastatyti statiniai buvo įrengti ankstesnio buto savininko ir atsakovė šį savavališką statinį tik pertvarkė, įrengiant naują nuotekų šalinimo įrangą, t.y. pakeitė nuotekų valymo įrenginį į naujesnį. Dėl šių aplinkybių-savavališkos statybos atsakovei buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATP-00-150619-00063 ir administracinis nurodymas. Atsakovė sutiko su ATP protokolu ir sumokėjo administraciniame nurodyme nurodyto dydžio baudą, t.y. sutiko su administraciniame protokole surašytu administraciniu pažeidimu, jog A. B. neturėdama statybą leidžiančio dokumento savavališkai įrengė nuotekų tinklus su nuotekų valymo įrenginiu adresu (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, kad per nurodytą terminą nesumokėjus šios baudos pagal administracinį nurodymą, administracinis nurodymas būtų laikomas negaliojančiu ir administracinio teisės pažeidimo protokolas būtų siunčiamas institucijai, įgaliotai nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą ir sprendžiamas ginčas dėl pažeidimo, tačiau šiuo atveju pažeidėjai A. B. sumokėjus baudą ir neginčijus šio ATP protokolo, laikoma, kad būtent atsakovė A. B. padarė administracinį pažeidimą, o ne atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytas asmuo – V. Š., t.y. buvęs buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. Asmeniui sumokėjus baudą pagal administracinį nurodymą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena baigiama ir iš esmės laikoma, kad būtent atsakovė padarė šį pažeidimą (LR ATPK 260¹ str.). Pažymėtina, kad ir pačiame ATP protokole pažymėta, jog atsakovė A. B. nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis. Teismui taip pat yra pateiktas atsakovės rašytinis paaiškinimas, kuriame ji nurodė dėl ko savavališkai įrengė šį nuotekų vamzdyną su valymo įrenginiais, t.y. nes gavo UAB „Vilniaus vandenys“ atsakymą, jog nėra numatyta lėšų (duomenys neskelbtini), prijungimo prie centralizuotų nuotekų tinklų. Byloje nėra patikimų-nekeliančių abejonių įrodymų, jog realiai šį administracinį pažeidimą ir savavališką statybos galėjo įvykdyti kitas asmuo, o ne atsakovė, tuo labiau aukščiau išvardintų bylos įrodymų visuma, pačios atsakovės sutikimas su administracinio teisės pažeidimo protokolu, jos rašytinis paaiškinimas patvirtina, kad būtent atsakovė yra atsakinga už šią savavališką statybą ir būtent ji padarė šį pažeidimą. Pažymėtina, kad teismas, vertindamas atsakovės argumentus, pažymi, kad statybos pažeidimai-savavališka statyba taip pat yra užfiksuoti įstatymų nustatyta tvarka – atlikti patikrinimai, surašyti savavališkos statybos aktai, pateikti reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius. Šių dokumentų atsakovė savalaikiai neginčijo ir kaip jau pažymėta, pritarė pažeidimo faktui, todėl atsakovės atstovo išsakyti argumentai bylai esant teisme dėl neva kito asmens kaltumo (kito asmens atliktų savavališko darbų) laikyti nesavalaikiais ir nepagrindžiančiais atsakovės argumentų, todėl šie atsakovės argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti.

LR CK 4.103 str. reglamentuoja, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ir pan.) yra draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas, statomas savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius, nustato įstatymai. Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju atsakovė taip pat atsiliepime ginasi LR CK 6.253 str. 8 d. pagrindu, t.y. jog šiuo nagrinėjamu atveju civilinė atsakomybė jos atžvilgiu neturi būti taikoma, nes buvo savigyna, siekiant išvengti didesnės žalos aplinkai. Teismas su tokiais atsakovės argumentais nesutinka. LR CK 6.253 str. 8 d. yra numatyta, kad savigyna – tai asmens veiksmai, kuriais jis teisėtai priverstinai įgyvendina savo teisę, kai neįmanoma laiku gauti kompetentingų valstybės institucijų pagalbos, o nesiėmus savigynos priemonių teisės įgyvendinimas taptų negalimas arba iš esmės pasunkėtų. Asmuo, panaudojęs savigyną neteisėtai ar be pakankamo pagrindo, privalo atlyginti padarytą žalą. Pažymėtina, kad aplinkybes dėl savigynos ir būtinojo reikalingumo turi įrodyti atsakovė. Šiuo nagrinėjamu atveju nėra byloje jokių įrodymų (LR CPK 178 str.), kad atsakovė norėdama atlikti nesavavališką statybą-išvengti didesnės žalos aplinkai ar dėl būtinojo reikalingumo būtų ieškojusi žemės sklypų savininkų ir prašiusi jų leidimo atlikti statybos darbus-nesudėtingo statinio atžvilgiu, teismui nepateikta jokių įrodymų, jog kitiems žemės savininkams būtų siunčiami kokie nors rašytiniai pranešimai-prašymai ir atsakovei būtų atsakyta, teismui nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovė kreipėsi į kokias nors institucijas ir iš jų negalėjo gauti pagalbos dėl susidariusios situacijos. Bylos duomenimis atsakovė jokių aktyvių veiksmų neatliko, išskyrus kreipimąsi į UAB (duomenys neskelbtini). Vien atsakovės kreipimasis į uždarąją akcinę bendrovę (duomenys neskelbtini) ir gautas neigiamas atsakymas nėra pagrindas atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės, sutikti su jos tariama teise savavališkai statyti statinius, nesilaikant įstatyme nurodytų reikalavimų, neprašant žemės sklypo savininkų rašytinių sutikimų, nes tokios statybos gali žeisti ir kitų asmenų teises ir interesus. Teismas pažymi, kad galioja principas „iš neteisės negali kilti teisė“, kuris šiuo nagrinėjamu turi būti taikomas, nes atsakovė iš esmės byloje nepateikė teismui jokių įrodymų, jog ji būtų aktyviai siekusi atlikti statybas įstatymo nustatyta tvarka ir tik dėl akivaizdžių kliūčių (kurių neįmanoma laiku pašalinti) negalėjo tai padaryti, o buvo būtina šiuos darbus atlikti, t.y. nebuvo įmanoma laiku gauti kompetentingų valstybės institucijų pagalbos. Bylos duomenimis į valstybės institucijas atsakovė nesikreipė. Todėl laikoma, kad ir šie atsakovės argumentai dėl LR CK 6.253 str. nuostatų taikymo yra nepagrįsti.

LR CK 4.103 str. 3 d. yra nurodyta, jog Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Statybų įstatymo 28 str. yra nustatyta, kad Savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. nurodo, jog Teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti asmenį, kuriam surašytas privalomasis nurodymas nugriauti statinį (išardyti jo dalį) ar jo nenugriauti (neardyti), atsižvelgia į savavališkos statybos padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą, t.y. teismas saistomas ne tik ieškinio dalyku, bet ir pareigos tirti visas pažeidimui turėjusias įtakos aplinkybes bei nustatyti tokį padarinių šalinimo būdą, kurį atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus bei statybos normatyvinių dokumentų ir kitus reikalavimus, taikyti yra optimaliausias.

Atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad atsakovė šiuo metu aktyviais veiksmais siekia įteisinti šias ginčo savavališkas statybas, kad šie savavališkai pastatyti statiniai yra būtini turimai nuosavybei naudoti, tokius nesudėtingus statinius – nuotekų tinklus turėti, kadangi atsakovė su savo sutuoktiniu bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), gyvena nuolatinai. Byloje nėra duomenų, kad šiuo atveju tretieji asmenys kategoriškai atsisakytų išduoti rašytinius sutikimus dėl šių statinių ir, kad tokie statiniai akivaizdžiai pažeistų jų teises, todėl daroma išvada, kad atsakovės atliktos savavališkos statybos padariniai gali būti pašalinti ne tik duodant įpareigojimą nugriauti savavališkai pastatytą statinį, tačiau vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais ginčo atveju galima taikyti alternatyvų pažeistos teisės gynybos būdą – leisti atsakovei teisės aktų nustatyta tvarka per 6 mėnesius parengti projektinę dokumentaciją ir gauti tinkamą statybą leidžiantį dokumentą. Parinkdamas terminą, teismas atsižvelgė į protingumo kriterijų, į tai, kad reikalingi savavališkai statybai įteisinti veiksmai yra susiję ne vien tik su atsakovės norais, bet ir nuo jos valios nepriklausančių kitų asmenų veiksmų. Be to ieškovo atstovė teismo posėdžio metu taip pat teismui nurodė, kad 6 mėnesių terminas šiuo atveju yra protingas ir jam ieškovas neprieštarautų. Siekiant sudaryti realias galimybės atsakovei įteisinti statybą yra pasirinktas toks terminas.

Dėl išdėstyto pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies ir atsakovei leistina teisės aktų nustatyta tvarka per 6 mėnesių terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą šiam statiniui. Per nustatytą terminą atsakovei neįteisinus savavališkos statybos, atsakovė įpareigotina savo lėšomis per tris mėnesius pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Už šioje byloje pareikštą neturtinį ieškinio reikalavimą mokėtinas 41 EUR žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ieškovas nuo žyminio mokesčio atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Iš esmės patenkinus ieškinį, nurodytas žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Valstybė taip pat patyrė 10,90 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl ši suma priteistina iš atsakovės valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), iš viso valstybės naudai priteistina iš atsakovės A. B. 51,90 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 42, 185, 268 str. straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti atsakovei A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 6 (šešių) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos gauti statybą leidžiantį dokumentą teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsakovei A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) per 6 (šešių) mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, negavus statybą leidžiančio dokumento, ji įpareigojama savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), bei šalia šio žemės sklypo esančioje valstybinėje žemėje, pastatytus nuotekų tinklus su nuotekų valymo įrenginiu ir sutvarkyti statybvietę.

Jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nebus įvykdytas, leisti (duomenys neskelbtini) (j.a.k. (duomenys neskelbtini)) pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), bei šalia šio žemės sklypo esančioje valstybinėje žemėje, pastatytus nuotekų tinklus su nuotekų valymo įrenginiu ir sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovės.

Priteisti iš atsakovės A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 51,90 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, sumokant šias bylinėjimosi išlaidas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.