Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė, rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus, ginančio nepilnamečių vaikų interesus, prašymo dėl termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas, gindamas nepilnamečių vaikų interesus, kreipėsi į Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus su prašymu atnaujinti terminą mažametės E. K., gim. 2011 m. vasario 28 d., vardu atsisakyti priimti po jos tėvo K. B. mirties 2020 m. gegužės 14 d. likusį palikimą; išduoti leidimą šio mažamečio vaiko vardu atsisakyti priimti palikimą pagal įstatymą po jo tėvo mirties.

Teismas atsisako priimti pareiškimą kaip neteismingą Plungės apylinkės teismo Plungės rūmams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 576 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

CPK 5 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Įstatymų leidėjas įtvirtino galimybę asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistą terminą atnaujinti. CPK 576 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo paduodamas tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje turi būti atliktas teisinę reikšmę turintis veiksmas – palikimo atsisakymas. Sprendžiant klausimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo palikimui priimti, teisiškai reikšminga aplinkybė yra palikėjo paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta (palikimo atsiradimo vieta). Palikimo atsiradimo vietą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.4 straipsnio nuostatos, numatančios, jog palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta (CK 2.12 straipsnis), o jei asmuo nuolat negyveno vienoje vietoje, palikimo atsiradimo vieta laikoma vieta, kur palikėjas paskutinius 6 mėnesius gyveno, arba ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius 6 mėnesius prieš mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta ar su palikėju gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta).

Susipažinęs su prašymu ir jo priedais, kuriais grindžiamas prašymas, teismas nustatė, jog tikslių duomenų apie paskutinę palikėjo gyvenamąją vietą, jo turimą turtą pareiškėjas teismui nepateikė. Iš Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų civilinės bylos Nr. S2-4118-514/2020 medžiagos (kurioje teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi buvo netenkintas mažametės E. K. mamos I. K. prašymas dėl teismo leidimo nepriimti palikimo nepilnamečio vaiko vardu išdavimo), t. y. Biržų rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. gegužės 15 d. mirties įrašo, matyti, jog K. B. mirė 2020 m. gegužės 14 d. Biržuose. Pareiškėjo pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis nustatyta, kad Biržų rajono savivaldybė 2019 m. sausio 9 d. nuomos sutarties Nr. E31-4 pagrindu nuomojo K. B. butą, es. (duomenys neskelbtini), Biržuose. Taip pat pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus informacijos duomenis, K. B. liko skolingas Fondo biudžetui. Taigi iš teismui pateiktų įrodymų galima daryti išvadą, jog vaiko E. K. tėvo K. B. paskutinė gyvenamoji vieta jo mirties dieną buvo Biržuose. Duomenų apie palikėjo gyvenamąją vietą, jo turimą turtą Plungėje byloje nėra.

Minėta, teisinę reikšmę turintis veiksmas dėl palikimo atsisakymo turi būti atliekamas pagal palikėjo deklaruotą gyvenamąją vietą mirties dienai, ir tai sudaro teisinį pagrindą įpėdiniui kreiptis į notarą pagal palikimo atsiradimo vietą – palikėjo deklaruotą gyvenamąją vietą (CK 2.12 straipsnis, 5.4 straipsnio 3 dalis). Kadangi palikimo atsisakymo veiksmų atlikimas turi būti atliekamas pagal palikėjo deklaruotą gyvenamąją vietą, o palikėjo gyvenamoji vieta mirties dienai buvo Biržuose, notarinio veiksmo atlikimo vieta priskirta Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų veiklos teritorijai, todėl byla neteisminga Plungės apylinkės teismo Plungės rūmams, ir pareiškėjo prašymą priimti teismas atsisako.

Pareiškėjui išaiškinama, kad prašymą dėl termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo pareiškėjas turėtų pateikti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams (Maironio g. 4, Biržai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 290, 291 straipsniais, 580 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, kaip neteismingą Plungės apylinkės teismo Plungės rūmams.

Išaiškinti pareiškėjui, kad su prašymu jis turi teisę kreiptis į Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus (Maironio g. 4, Biržai).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.