- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-01
- Bylos Nr.
- 2S-9-275/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Virginija Volskienė, Henrichas Jaglinskis
- Pareiškėjas
- I. R.
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Fausta Vitkienė Procesinio sprendimo kategorija 129.1.; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. vasario 1 d.,
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. R. skundą dėl antstolio Dariaus Stakeliūno patvarkymo dėl skolininko paieškos paskelbimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas I. R. kreipėsi į teismą patikslintu skundu prašydamas pripažinti antstolio Dariaus Stakeliūno procesinius veiksmus surašant 2010-01-07 patvarkymą dėl jo paieškos paskelbimo ir pateikimo vykdyti Vilniaus apskrities VPK VTV ETPPS paieškos grupei neteisėtais ir antstolio 2010-01-07 patvarkymą panaikinti. Prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, nes apie skundžiamą veiksmą sužinojo tik 2010-06-01.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010-07-09 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo I. R. skundą dėl antstolio Dariaus Stakeliūno patvarkymo dėl paieškos paskelbimo panaikinimo. Teismas nurodė, kad pagal CPK 512 str. nuostatas skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas skundžia antstolio Dariaus Stakeliūno 2010-01-07 patvarkymą Nr. 32-1999/2009 dėl I. R. paieškos paskelbimo, kuris buvo priimtas vykdomojoje byloje Nr. 32-1999/2009 (skolininkas - I. R., išieškotoja – G. P. ). Pareiškėjas prašo atnaujinti terminą skundui paduoti, nes apie skundžiamą veiksmą sužinojo tik 2010-06-01, o patvarkymo priėmimo datą sužinojo tik 2010-06-22. Teismas motyvavo, kad dvidešimties dienų terminas skundui dėl antstolio veiksmų paduoti galėtų būti atnaujintas, jeigu praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau pareiškėjas praleido ir devyniasdešimties dienų terminą, skaičiuojamą nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, kuris baigėsi 2010-04-07 ir negali būti atnaujintas, nes yra naikinamasis (CK 1.117 str. 6 d.). Pasibaigus CPK 512 str. nustatytam devyniasdešimties dienų terminui nuo skundžiamo antstolio veiksmo atlikimo, suinteresuotas asmuo iš viso netenka teisės paduoti teismui skundą dėl antstolio veiksmų. Tokia CPK 512 str. aiškinimo ir taikymo nuostata yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2007-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2007).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Pareiškėjas I. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2010-07-09 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, priimti skundą nagrinėjimui. Taip pat pripažinti terminą skundui paduoti nepraleistu. Nurodo, kad teismas pažeidė imperatyvias procesines teisės normas, nesilaikė CPK 78 str. nuostatų dėl procesinių terminų atnaujinimo, iškreipė CPK 512 str. prasmę, nesilaikė CPK 78 str. 5 d., ir 137 str. 3d. nuostatų, klaidingai interpretavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Teismas nepagrįstai laikė, kad taikytinas tik CPK 512 str. numatytas terminas skundui paduoti, o CPK 78 str. nuostatos netaikytinos. Tokia teismo pozicija neteisinga, nes nesivadovauta teisės normų sisteminio aiškinimo principu bei bendros ir specialios normos santykio aiškinimo taisykle. Antstolio procesinė veiklą reglamentuoja CPK, Antstolių įstatymas ir kiti norminiai aktai. Civilinis kodeksas antstolio veiklą reglamentuoja tiek kiek tai susieta su jo turtinėmis teisėmis. Pareiškėjas jokių turtinių reikalavimų skundu dėl antstolio veiksmų neteikė, ginčijo jo procesinių veiksmų teisėtumą. Be to, ir teismas sutiko, kad ginčas nagrinėtinas ne dėl materialinės teisės, o ypatingąja teisena. Teismas priėmė nemotyvuotą nutartį. Teismas taikydamas CPK 137 str. 2 d. l p., nesivadovavo CPK 137 str. 3 d. ir, atsisakydamas priimti pareiškimą, nenurodė į kurią instituciją ar teismą reikia kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme, arba kaip pašalinti aplinkybes kliudančias apginti pažeistą teisę. Teismo taikytas naikinamasis terminas užkerta kelia ginti pažeistą teisė, o vengimas aiškiai nurodyti kaip apginti pažeistą teisę, iš esmės pažeidžia konstitucinę teisę į teisminę gynybą, ir paneigia pareiškėjo galimybes apsiginti nuo neteisėtų antstolio veiksmų apie kuriuos pareiškėjas objektyviai, būtent dėl antstolio kaltės, nežinojo ir žinoti negalėjo daugiau nei 90 dienų nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Antstolis pareiškėjui jokių dokumentų registruotu paštu nesiuntė, jokių dokumentų neteikė, viešai jokių įpareigojimų neskelbė, jokių raginimų vykdyti kokia nors teismo nutartį net nesiuntė pareiškėjui. Tad tuo sąmoningai siekė sudaryti situacija, kad jo veiksmų negalima būtu apskusti. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamas yra ne vien antstolio veiksmas neteisėtai paskelbiant pareiškėjui paiešką, bet jo surašytas aktas – 2010-01-07 dienos patvarkymas dėl paieškos. CPK 512 str. taikytinas tik dėl antstolio veiksmų, o antstolio priimtam aktui nuginčyti minėta norma apribojimų nenustato. Teismas neteisingai traktavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir 2007-04-19 dienos nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2007. Minėta civilinė byla ir joje nustatytos faktinės aplinkybės yra kitokios negu nagrinėjama byla. Be to, minėta nutartis priešingai nei teigė teismas nenustatė absoliučios taisyklės taikyti būtent tokias teisines pasekmes, kaip minėtoje byloje, taikant CPK 512 str. Lietuvos Aukščiausias Teismas nustato sąlygas šios normos taikymui ir teismo pareigą vertinti svarbias šios normos taikymui aplinkybes: ne tik ar pareiškėjas žinojo ir galėjo žinoti apie skundžiančią antstolio veiksmą; bet ir ar toks CPK 512 str. taikymas nepažeis konstitucinės pareiškėjo teisės į visuotinai pripažintas teises į teisminę gynybą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
Atskirojo skundo argumentus, kad apeliantas nepraleido CPK 512 str. numatytų terminų skundui pateikti bei kitus su šio straipsnio taikymu susijusius skundo aspektus teisėjų kolegija vertina nepagrįstais dėl šių motyvų. Pagal CPK 5 str. 1 d., teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka, todėl ji priklauso nuo teisės kreiptis į teismą prielaidų buvimo ir tinkamo šios teisės įgyvendinimo sąlygų įvykdymo. Tokios sąlygos ir prielaidos numatytos CPK 137 str. 2 d. CPK 137 str. 2 d. 1 p. numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį (skundą), jeigu jis nenagrinėtinas teisme.
Skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminus ir sąlygas reglamentuojantis CPK 512 str. nustato 20 dienų terminą skundams dėl antstolių veiksmų paduoti, kuris skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti. Be to, minėta norma numato, kad skundas dėl antstolio veiksmų negali būti paduotas vėliau kaip 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Tokia normos konstrukcija reiškia, kad nustatytas 20 dienų terminas skaičiuojamas nuo dienos, kai asmuo sužinojo apie skundžiamą veiksmą ir jis gali būti atnaujinamas, jeigu praleistas dėl svarbių priežasčių. Tačiau 90 dienų terminas yra naikinamasis ir jis negali būti atnaujinamas, o skaičiuojamas šis terminas nuo skundžiamo antstolio veiksmo atlikimo dienos. Tai reiškia, kad praleidus nustatytą 90 dienų terminą, nebegalima paduoti skundo dėl antstolio veiksmų. Tokiu teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjas siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą bei sudrausminti asmenis vykdymo procese.
Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad antstolis Darius Stakeliūnas 2010-01-07 priėmė patvarkymą dėl I. R. paieškos paskelbimo (b.l. 17). Antstolis patvarkyme nurodė, kad skolininkas vengia vykdyti teismo įpareigojimą, jo gyvenamojoje vietoje ir darbovietėje rasti nepavyko. Antstolio priimtomis priemonėmis skolininko buvimo vietos nustatyti nepavyko. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pažymi, kad nei CPK 620-621 str., nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nėra numatyta, jog antstolio priimtas patvarkymas dėl skolininko paieškos paskelbimo turi būti siunčiamas skolininkui, kadangi, kaip jau minėta, skolininko buvimo vieta nėra žinoma. Skundą dėl antstolio veiksmo pareiškėjas padavė teismui 2010-06-02 (b.l. 1-2), t.y. žymiai daugiau nei 90 dienų po skundžiamo 2010-01-07 antstolio patvarkymo priėmimo. Todėl jo atžvilgiu taikytinas 90 dienų naikinamasis terminas skundui dėl antstolio veiksmų paduoti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas padavė skundą teismui, praleidęs įstatymo nustatytą naikinamąjį 90 dienų terminą. Kadangi teismas šią aplinkybę nustatė iki pareiškėjo skundo priėmimo teisme, todėl visiškai pagrįstai atsisakė priimti skundą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p., 512 str.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsisakymas priimti skundą minėtu pagrindu neatima iš pareiškėjo teisės kreiptis į teismą dėl, jo nuomone, antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (CPK 510 str. 4 d.), jei tokia žala pareiškėjui buvo padaryta. Taip išsprendus klausimą teisėjų kolegija nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, ar buvo antstolio neteisėtas neveikimas ar netinkamas veikimas, ar jis buvo tęstinis ir ar gali padaryti žalos bei ar buvo padaryti skolininko paieškos skelbimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, nes tai reikštų išankstinę nuomonę dėl galimų kitoje byloje nustatinėtinų aplinkybių.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą nutartį. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.