Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. L. (V. L.) patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, V. L. (V. L.), A. L. (A. L.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Patikslintame pareiškime nurodyta, kad pareiškėjas po savo sutuoktinės V. L. (duomenys neskelbtini) mirties nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų, t. y. įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepriėmė palikimo. Pareiškėjas su palikėja V. L. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Santuokos metu V. L. ir V. L. gimė du vaikai: V. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. L., gim. (duomenys neskelbtini). Būnant santuokoje su V. L., pareiškėjas įsigijo nekilnojamąjį turtą – butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi santuoka tarp pareiškėjo ir V. L. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), o V. L. mirė (duomenys neskelbtini), pirmiau minėtas nekilnojamasis turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Po V. L. mirties pareiškėjas ir jų vaikai nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, nes gerai nežinojo Lietuvos Respublikos įstatymų. Be to, visas pareiškėjo turimas nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), registruotas tik pareiškėjo vardu, todėl pareiškėjas laikė, kad pirmiau nurodytas nekilnojamasis turtas jam priklauso pilna apimtimi. Po savo žmonos mirties pareiškėjas bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), gyvena iki pat šios dienos. Pareiškėjas šį nekilnojamąjį turtą prižiūrėjo visą savo gyvenimą. Daugiau jokio kito turto pareiškėjas neturėjo. Taigi pareiškėjas aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto dalį, t. y. 1/2 dalį priėmė, pradėdamas faktiškai ją valdyti ir su palikėjos turto dalimi elgdamasis, kaip paveldėto turto savininkas. Kadangi pareiškėjas po savo žmonos mirties laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė palikimą.

3. Kaip nurodyta patikslintame pareiškime, aplinkybę, jog pareiškėjo nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo pradėtas faktiškai valdyti, patvirtina tai, jog likusi kita pusė nekilnojamojo turto priklauso pareiškėjui. Natūralu, jog po V. L. mirties pareiškėjas gyveno ir naudojosi ne tik jam priklausiančia 1/2 dalimi vienintelio nekilnojamojo turto, bet naudojo ir valdė visą nekilnojamąjį turtą, nes toks turtas natūroje yra nedalomas. Be to, šiai dienai pareiškėjo gyvenamoji vieta yra deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo gyvenamoji vieta deklaruota šiuo adresu nuo 1993 m. rugsėjo 20 d. iki pat šios dienos. Palikėja mirė (duomenys neskelbtini) Taigi pareiškėjas nuo sutuoktinės mirties iki šios dienos jokios kitos gyvenamosios vietos nepakeitė, jokio kito nekilnojamojo turto neįsigijo. Pareiškėjas nuolatos rūpinosi ir prižiūrėjo jam vienintelį priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teikia 2023 m. gruodžio 3 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymą, iš kurios matyti, kad pareiškėjas už atliekų tvarkymo paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), įsiskolinimo neturi. Pareiškėjas taip pat teikia 2023 m. gruodžio 4 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nemėžio komunalininkas“ pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią už UAB „Nemėžio komunalininkas“ suteiktas komunalines paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), t. y. geriamojo šalto vandens, nuotekų valymo ir kas mėnesį skaičiuojamo daugiabučio namo buto šalto vandens abonentinį mokestį pareiškėjo įsiskolinimas iki 2023 m. spalio 31 d. sudaro 9,58 Eur. Kaip jau minėta, pareiškėjas jokio kito nekilnojamojo turto neturi. Pareiškėjo ir jo sutuoktinės gyvenamoji vieta nuo 1993 m. rugsėjo 20 d. deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Taigi akivaizdu, jog be pareiškėjo daugiau niekas negalėjo mokėti komunalinių mokesčių už aukščiau nurodytą nekilnojamąjį turtą po jo sutuoktinės V. L. mirties, nes pareiškėjas ten nuolatos gyvena ir turtu rūpinasi nuo sutuoktinės mirties iki šios dienos. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir remiantis prie pareiškimo pridėtais dokumentais, galima pagrįstai tvirtinti, kad pareiškėjas nepertraukiamai valdo savo sutuoktinės V. L. turtą, jį prižiūri, remontuoja, moka mokesčius ir atlieka kitus veiksmus, siekiant jos turtą išsaugoti. Pareiškėjo žiniomis, jo vaikai V. L. ir A. L. neprieštarauja pareiškimui. Pareiškėjas kitokia, ne teismo tvarka negali gauti palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų. Daugiau suinteresuotų asmenų, kurie su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nesutiktų, nėra.

5. Suinteresuotiems asmenims V. L. ir A. L. procesiniai dokumentai – patikslintas pareiškimas su priedais ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Suinteresuoti asmenys atsiliepimo į patikslintą pareiškimą nepateikė.

6. Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, šalims ir jų atstovams nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

7. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

8. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo V. L. ir V. L. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), sutuoktinių bendri vaikai – V. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. L., gim. (duomenys neskelbtini) . Iš byloje esančio mirties liudijimo ir VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažymos matyti, kad V. L. (toliau – palikėja) mirė (duomenys neskelbtini) santuokoje. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023 m. lapkričio 6 d. išrašo matyti, kad pareiškėjo V. L. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi turtas įgytas santuokos metu (1996 m. liepos 29 d.), laikytina, kad palikėjai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė pusė viso sutuoktinio V. L. vardu įregistruoto turto (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.117 straipsnio 1 dalis). Pagal VĮ Registrų centro Testamentų registro 2023 m. lapkričio 6 d. išrašą palikėjos vardu įregistruotų testamentų ar palikimo priėmimo faktų nėra.

10. Po palikėjos mirties (duomenys neskelbtini) jos sutuoktinis V. L. toliau liko gyventi minėtame bute, o kartu ir palikėjai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusioje buto dalyje, taigi ir rūpinosi ja, kaip savo turtu. Minėtą aplinkybę patvirtina VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažyma, iš kurios matyti, kad nuo 1993 m. rugsėjo 20 d. iki dabar pareiškėjas savo gyvenamąją vietą deklaruoja adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis pateiktais mokėjimo pranešimais, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2023 m. gruodžio 3 d. raštu dėl duomenų pateikimo ir UAB „Nemėžio komunalininkas“ 2023 m. gruodžio 4 d. atsakymu į prašymą dėl duomenų pateikimo nustatyta, kad pareiškėjas moka mokesčius už teikiamą šaltą geriamąjį vandenį, nuotekų valymo paslaugas ir atliekų tvarkymo paslaugas butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kurio 1/2 dalis nuosavybės teise priklausė palikėjai (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.117 straipsnio 1 dalis).

11. Teismo vertinimu, byloje pakanka duomenų, daryti išvadai, kad pareiškėjas V. L. rūpinosi turtu, kuris liko po jo sutuoktinės V. L. mirties. Pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad V. L. priėmė palikimą po sutuoktinės V. L. mirties, faktiškai pradėdama turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

12. Atkreiptinas dėmesys, kad bylose, kuriose sprendžiama dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, teismas nenustatinėja palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies) ir teismo sprendime nenurodo konkretaus turto kaip palikto palikimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. L. (V. L.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) palikimą, atsiradusį po sutuoktinės V. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė faktiniu valdymu nuo pat palikimo atsiradimo momento.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.