Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, sekretoriaujant I. Ž., I. M., dalyvaujant prokurorui Giedriui Jasulaičiui, kaltinamajam T. G., jo gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui, nedalyvaujant nukentėjusiajam A. K., nedalyvaujant Panevėžio teritorinės ligonių kasos atstovui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vykdantis individualią veiklą, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (11 nusikalstamų veikų) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta galutinė subendrinta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje bei būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.;

2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta galutinė subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje bei būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., neatlygintinai išdirbti 150 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu ir skirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje bei būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., neatlygintinai išdirbti 150 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

3) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir T. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi paskirtoji bausmė subendrinta iš dalies sudedant su 2015 m. rugsėjo 10 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir T. G. nubaustas galutine bausme – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal 2015 m. rugsėjo 10 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį. Panevėžio apygardos teismas 2015 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu pakeitė Panevėžio miesto apylinkės 2015 m. lapkričio 2 d. nuosprendį ir paskyrė T. G. galutinę bausmę - laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams.

5) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir skirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,-

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 236 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. G. 2021 m. balandžio 10 d., apie 20.00 val., bendrabučio kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą A. K. atžvilgiu: tyčia sudavė 3 smūgius kumščiu į veidą, o nukentėjusiajam A. K. išbėgus iš kambario į bendro naudojimo koridorių, sudavė dar 3 smūgius į veidą. Dėl to A. K. nugriuvus ant grindų, gulinčiam nukentėjusiajam T. G. sudavė 3 smūgius kumščiu į veidą, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, paakyje ir dešinio skruosto srityje, muštines žaizdas lūpų gleivinėse, viršutinio žandikaulio dešinės pusės žandinio ančio vidinės sienelės ir akytkaulio celių lūžius, taip nesunkiai sutrikdė A. K. sveikatą.

T. G., būdamas iš anksto įspėtas BK 236 straipsnį dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, 2021 m. balandžio 13 d. V. I. - Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus (tai yra įstaigos, turinčios teisę pradėti ir atlikti ikiteisminį tyrimą, vyresniajai tyrėjai) pranešė protokolu – pareiškimu, surašytu 2021 m. balandžio 13 d., nuo 14.55 val. iki 14:59 val., pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, kad 2021 m. balandžio 10 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo 4 aukšto koridoriuje A. K. be priežasties sudavė smūgį kumščiu į kairę akį, dėl ko jis nugriuvo ant grindų ir jam gulint sudavė smūgį į dešinį šoną, tokiais veiksmais jam sukeldamas fizinį skausmą, dėl ko A. K. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, po to tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis pradėto ikiteisminio tyrimo metu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašytinai įspėtas pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje 2021 m. balandžio 13 d., nuo 15.09 val. iki 15.35 val. davė analogiškus melagingus parodymus apie neva A. K. padarytą nusikaltimą.

Iš papildomos T. G. apklausos protokolo matyti, kad savo anksčiau duotus parodymus prisimena, papildomai nori pasakyti, kad po to, kai policijos pareigūnai jį sulaikė dėl A. K. sumušimo, jie jį nuvežė į namus, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Jis tada į namus nėjo, o pėsčiomis išėjo atgal pas R. L.. Kiek tada buvo valandų neatsimena, bet galėjo būti, apie 20.00-21.00 val. Pas R. L. jis gėrė toliau alų kartu su juo ir maždaug po valandos ar dviejų išėjo į savo namus. Sekančią dieną jis vėl vartojo alkoholį ir kai ėjo į namus, prie laiptinės nugriuvo ir trenkėsi į laiptų pakopą bei prasikirto kairį antakį, tai buvo 2021 m. balandžio 11 d., po pietų, tikslaus laiko neatsimena. Jis tada išsikvietė greitąją pagalbą ir jį nuvežė į Priėmimo skyrių, kur susiuvo antakį. Ligoninėje nurodė, kad griuvo prie namo laiptinės ir taip susižalojo, kadangi jis vis dar pyko ant A. K., kad šis iškvietė policiją, nusprendė pats parašyti pareiškimą ant A. K. ir šį apkaltinti jo sužalojimu. Kodėl taip sugalvojo, dabar paaiškinti negali, mano, kad būdamas neblaivus pasielgė neteisingai ir neapgalvotai. Nors jam pareigūnai išaiškino gresiančią atsakomybę dėl melagingų parodymų davimo, jis suprato, bet vis tiek parašė melagingą pareiškimą ir davė melagingus parodymus šioje ikiteisminio tyrimo byloje. Labai gailisi dėl tokio savo neteisingo poelgio (1 t., b. l. 181-184).

T. G. 2021 m. balandžio 13 d. pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 187-193).

A. K. 2021 m. gegužės 6 d. įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, atlikta įtariamojo apklausa, surašytas įtariamojo apklausos protokolas (2 t. b. l. 22-27).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka bei nuosprendžio priėmimo metu patikrinus duomenis, teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo.

Kaltinamajame akte dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 236 straipsnio 1 dalyje, padarytas rašymo apsirikimas (klaida), nurodant, kad „dėl ko A. K. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo“, iš objektyvių bylos duomenų matyti, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, todėl šis rašymo apsirikimas ištaisytinas nuosprendyje.

BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika; 2) žalingi padariniai – žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių, t. y. nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas turi būti dėsningas, ne atsitiktinis kaltininko veikos padarinys. Nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Abiem atvejais kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali nesunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą, tačiau tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: veikos padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, prieš nusikaltimą ir po jo padarymo.

T. G., panaudojo fizinį smurtą A. K. atžvilgiu: tyčia sudavė 3 smūgius kumščiu į veidą, nukentėjusiajam A. K. išbėgus iš kambario į bendro naudojimo koridorių, sudavė dar 3 smūgius į veidą dėl ko A. K. nugriuvo ant grindų ir gulinčiam nukentėjusiajam, jis sudavė 3 smūgius kumščiu į veidą, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, paakyje ir dešinio skruosto srityje, muštines žaizdas lūpų gleivinėse, viršutinio žandikaulio dešinės pusės žandinio ančio vidinės sienelės ir akytkaulio celių lūžius, taip nesunkiai sutrikdė A. K. sveikatą. Tai patvirtina ir jau aptarta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus Specialisto išvada Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) kurioje konstatuota, kad sužalojimai A. K. padaryti ne mažiau šešių bukų trauminių poveikių pasekoje, tai nurodo sužalojimų kiekis ir jų lokalizacija. A. K. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl viršutinio žandikaulio dešinės pusės žandinio ančio ir akytkaulio celių sienelių lūžių jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Teismas vertindamas kaltinamojo tyčią pažymi, kad kaltinamasis iš esmės be jokios aiškios priežasties būdamas R. L. bute, pradėjo mušti į svečius nekviestą atėjusį nukentėjusįjį, be kita ko nenutraukė savo nusikalstamos veikos iš karto po pirmo smūgio, o tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus toliau naudojo fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį, taip padarydamas jam nustatytus sužalojimus, todėl iš bylos objektyvių duomenų matyti, kad T. G. veikė tiesiogine tyčia.

T. G. savo kaltę pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, davė parodymus, kuriuose nurodė, kad susiginčijus su atėjusiu pas R. L. visai girtu jam nepažįstamu žmogumi, kurio pavardė pasirodo yra A. K., sudavė kumščiu jam į veidą kelis kartus kambaryje ir kelis kartus koridoriuje. Parodymus patvirtino nukentėjusiojo A. K. parodymai, kad jam nuėjus pas R. L. į svečius, pas jį buvęs nepažįstamas jam asmuo sudavė kumščiu ne mažiau trijų smūgių į veidą kambaryje ir ne mažiau trijų smūgių į veidą jam pargriuvus koridoriuje. Nutraukė smurtą kaimynas A. P., kuris galėjo matyti įvykį. Atvykę pareigūnai nustatė jo girtumą ir liepė kitą dieną išsiblaivius ateiti ir parašyti pareiškimą. Kitą dieną A. P. pamatęs labai baisiai atrodantį jo veidą, paragino kviesti Greitąją pagalbą. Kaltinamojo T. G. bei nukentėjusiojo A. K. parodymus patvirtina liudytojų R. L., A. P. parodymai, kad A. K. buvo T. G. sumuštas kambaryje bei bendrabučio bendrajame koridoriuje, kad T. G. jam sudavė kumščiu kelis smūgius į veidą. Policijos pareigūnas J. P. patvirtino, kad buvo iškvietimas į bendrabutį (duomenys neskelbtini) dėl žmogaus sumušimo. Nurodė, kad nuvykus, rado įtariamąjį asmenį pas draugą kambaryje. Įtariamasis pasisakė, kad sudavė į veidą A. K.. Įtariamajam nustatė 2 promilių girtumą, o nukentėjusiajam – 4 promiles, todėl iš jo neėmė pareiškimo. Įtariamąjį sulaikė, tačiau pagal budinčiojo nurodymą, įtariamąjį nuvežė į namus.

Taip pat, kita bylos rašytinė medžiaga: įvykio vietos apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolai, specialisto išvada dėl sužalojimo aplinkybių ir sunkumo bei kit., patvirtina, kad T. G. 2021 m. balandžio 10 d., apie 20.00 val., bendrabučio kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą A. K. atžvilgiu: tyčia sudavė 3 smūgius kumščiu į veidą, nukentėjusiajam A. K. išbėgus iš kambario į bendro naudojimo koridorių, sudavė dar 3 smūgius į veidą. Dėl to A. K. nugriuvus ant grindų, T. G. gulinčiam nukentėjusiajam sudavė dar 3 smūgius kumščiu į veidą, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, paakyje ir dešinio skruosto srityje, muštines žaizdas lūpų gleivinėse, viršutinio žandikaulio dešinės pusės žandinio ančio vidinės sienelės ir akytkaulio celių lūžius, taip nesunkiai sutrikdė A. K. sveikatą. Kaip jau minėta, tokie kaltinamojo atlikti veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

BK 236 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

T. G., reaguojant į jo pateiktą pranešimą-pareiškimą, 2021 m. balandžio 13 d. pripažintas nukentėjusiuoju. A. K. 2021 m. gegužės 6 d. įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, atlikta įtariamojo apklausa, surašytas įtariamojo apklausos protokolas, be kita ko, apklausti liudytojai, rinkta kita ikiteisminiam tyrimui reikšminga medžiaga – t.y. buvo inicijuotas ikiteisminis procesas ir atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai. Aptartų bylos įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis T. G., būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą ir po to ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą ir davė melagingus parodymus apie tariamai A. K.padarytą nuskalstamą veiką, nes iš T. G. parodymų ikiteisminio tyrimo metu bei teisme matyti, kad jis savo kaltę pripažino visiškai, pripažino, kad davė melagingus parodymus, paaiškino tokio elgesio priežastį – norėjo pagerinti savo poziciją dėl A. K. sumušimo, nes žinojo, kad pastarasis pateikė pareiškimą policijai. T. G. dėl to išreiškė nuoširdų gailėjimąsi. Byloje surinktų įrodymų visuma (tiek paties kaltinamojo parodymais, tiek rašytine bylos medžiaga: T. G. protokolu – pareiškimu, liudytojo (nukentėjusiojo) apklausų protokolais) patvirtinta, kad T. G., būdamas iš anksto įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, 2021 m. balandžio 13 d. V. I. - Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus, tai yra, įstaigos turinčios teisę pradėti ir atlikti ikiteisminį tyrimą, vyresniajai tyrėjai, pranešė protokolu – pareiškimu, surašytu 2021 m. balandžio 13 d. ir pasirašytu, apie žinomai nebūtą nusikaltimą, kad 2021 m. balandžio 10 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo 4 aukšto koridoriuje A. K. be priežasties sudavė smūgį kumščiu į kairę akį, dėl ko jis nugriuvo ant grindų ir jam gulint, sudavė smūgį į dešinį šoną, tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą. Dėl to A. K. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, po to tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis pradėto ikiteisminio tyrimo metu byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje, 2021 m. balandžio 13 d., nuo 15.09 val. iki 15.35 val., davė analogiškus melagingus parodymus, apie neva A. K. padarytą nusikaltimą. Pastaroji veika atitinka melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą tęsinį ir neįvardijama, kaip atskira nusikalstama veika pagal BK 235 str. 1 d., todėl kaltinamojo atlikti veiksmai visumoje teisingai kvalifikuoti pagal BK 236 straipsnio 1 dalį (KEISTA: 2004 07 05 įstatymu Nr. IX-2314 (nuo 2004 07 13) (Žin., 2004, Nr. 108-4030) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-307-648/2016).

Kaltinamojo T. G. atsakomybę lengvina, kad kaltinamasis prisipažino padaręs abi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, teismas pripažįsta, kad kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą, tai yra, atlygino Panevėžio teritorinei ligonių kasai A. K. gydymo išlaidas (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). T. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl abiejų padarytų veikų teismas pripažįsta faktą, kad naują nusikalstamą veiką jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą, t. y. būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe epizode dėl nusikalstamos veikos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo esminės įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nes jo girtumas betarpiškai po įvykio buvo nustatytas objektyviais veiksmais, taip pat pats kaltinamasis teisme parodė, kad nebūtų padaręs tokios veikos, jei būtų buvęs blaivas.

Skirdamas bausmes kaltinamajam T. G., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais bei atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui ir individualizavimui (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam T. G., už nusikalstamos veikos numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymą, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, į dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam T. G., už nusikalstamos veikos numatytos BK 236 straipsnio 1 dalyje padarymą, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Nustatyta, jog kaltinamasis padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas, priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis), praeityje Lietuvos Respublikoje teistas (2 t., b. l. 29-40), recidyvistas, atlikęs laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, administracine tvarka 1 metų laikotarpyje nebaustas (2 t., b. l. 133-134), Priklausomybės ligų ir psichikos sveikatos centro apskaitose neįrašytas (2 t., b. l. 139, 142), todėl teismas išnagrinėjęs visas aplinkybes, prokuroro poziciją, daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį - laisvės atėmimą artimą vidutinės trukmės, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, padarytų veikų sunkumą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, nes iš esmės melagingas asmens įskundimas yra tiesiogiai susijęs su prieš kelias dienas atliktais smurtiniais veiksmais prieš tą melagingai įskustą asmenį, tikintis pagerinti savo teisinę padėtį.

Įvertinus tai, kad byla baigiama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka bei tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš pateiktų duomenų matyti, kad kaltinamojo asmenybė nėra teigiama, o tai rodo didesnį kaltinamojo asmenybės pavojingumą, jo padaryta veika nėra atsitiktinio pobūdžio, jis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms (čia nevertinama, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose yra nagrinėjama baudžiamoji byla pagal BK 140 str. 2 d., kurioje T. G. yra kaltinamasis, nes byla neišnagrinėta, nuosprendis nėra priimtas ir įsiteisėjęs).

Tačiau teismas privalo vertinti ir kitas gynėjo nurodytas aplinkybes, kad yra kaltinamojo atsakomybę lengvinančios dvi aplinkybės, kad kaltinamasis vykdantis individualią veiklą (3 t., b. l. 18-19), turintis šeimą, išlaikantis mažamečius vaikus. Teismas įsitikinęs, kad kaltinamasis stengiasi pakeisti gyvenimo būdą: pradėjo dirbti, gauna pajamas, turi ir išlaiko šeimą, iki veiklos pradėjimo buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, savo noru atlygino padarytą žalą Panevėžio teritorinei ligonių kasai. Nukentėjusysis A. K. civilinio ieškinio nepareiškė. Pažymėtina ir tai, kad jis yra teistas tik už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams.

Atsižvelgdamas į išvardintus pagrindus bei vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus šiuo atveju pasiekti, kaltinamajam taikant BK 75 str. 2 d., 4 d. nuostatas ir subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant nustatytam laikui, taikant atitinkamas tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones, draudimus, įpareigojimus (BK 67 str. 2 d. 9 p., 75 str. 5 d.).

Civilinis ieškovas Panevėžio teritorinė ligonių kasa regreso tvarka pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo asmens T. G. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytą 139,57 Eur žalą (1 t., b. l. 61-66). T. G. teismui pateikė mokėjimo nurodymą, kuriame matyti, kad žala Panevėžio teritorinei ligonių kasai yra atlyginta (3 t. b. l. 23). Dėl šios priežasties pareikštas civilinis ieškinys atmetamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 135 straipsnio 1 dalimi, 136 straipsnio 1 dalimi, 139 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 161-163) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 166-168), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.

BPK 105 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą, todėl iš kaltinamojo valstybei priteistinos 5,70 Eur išlaidų, teismo patirtų dėl teismo šaukimų bei procesinių dokumentų siuntimo (BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, 236 straipsnio 1 dalyje, bei jam skirti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį – 9 (devynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už atskirus nusikaltimus pagal BK 138 str. 1 d. ir 236 str. 1 d. paskirtas bausmės subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir T. G. skirti subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, T. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 10 punktu, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, skirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per 8 (aštuonis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, taip pat, visą bausmės atidėjimo laikotarpį tęsti darbą (veiklą) arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį).

Nuosprendžio vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo jį vykdančioje institucijoje dienos.

T. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, po to panaikinti.

Civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos regreso tvarka pareikštą civilinį ieškinį dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos 139,57 Eur žalos priteisimo atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo T. G. 5,70 Eur proceso išlaidų, patirtų dėl teismo šaukimų bei procesinių dokumentų siuntimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).