- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-19
- Bylos Nr.
- N-63-1041-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Stasys Gagys, Roma Sabina Alimienė (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarties J. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. kovo 28 d. priėmė nutarimą J. S. administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo nustatė, kad J. S., buto (duomenys neskelbtini), savininkė savavališkai be suderinto projekto ir statybos leidimo iškirto du langus (0,5 m x 0,9 m ir 1,2 m x 1,5 m) fasadinėje išorinėje laikančiojoje sienoje, tokiais veiksmais pažeidė Statybos įstatymo 12 ir 23 straipsnius bei STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ IV skyrių ir už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 159 straipsnio 1 dalyje, padarymą jai paskirta 1 500 Lt bauda.
Šalies argumentai
J. S. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Institucijos 2007 m. kovo 28 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
J. S. nurodė, kad 2006 m. gruodžio 21 d. (duomenys neskelbtini) namo 1A/SP korpuso butų savininkų susirinkimas svarstė klausimą dėl senų lango angų atidengimo ir langų įrengimo buvusiose angose. Butų savininkų dauguma susirinkime nutarė neprieštarauti senų lango angų atidengimui ir langų įrengimui buvusiose angose. Paaiškino, kad naujų langų angų neiškirto, o buvo atverta savavališkai ir be suderinto projekto ir statybos leidimo ankstesnių butų (duomenys neskelbtini) savininkų užmūrytos angos. Pažymėjo, kad lango anga, kurios dydis 0,5 m x 0,9 m yra ne skundžiamame nutarime nurodytame bute adresu (duomenys neskelbtini), o kitame bute, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Teigė, kad nutarimą priėmęs pareigūnas nesiaiškino buvusių langų užmūrijimo darbų teisėtumo, todėl neteisėtai atliktų darbų pašalinimas ir grąžinimas į pradinę padėtį negali būti laikomas neteisėtu veiksmu. Manė, kad atlikti darbai prisikirti statybos darbams, kuriems nereikalingas statybos leidimas, t. y. paprastajam remontui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartimi J. S. skundo netenkino.
Teismas nurodė, kad Statybos įstatymo 23 straipsnyje nurodyta, jog statybos leidimą privalu gauti visais atvejais atliekant statybos darbus, išskyrus: 1) nesudėtingų statinių statybą; 2) statinio paprastąjį remontą. STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 7.1 – 7.4 punkte nurodytos statinio statybos rūšys: naujo statinio statyba; statinio rekonstravimas; statinio remontas (kapitalinis bei paprastasis); statinio nugriovimas. Pažymėjo, jog STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 punkte nurodoma, kad rekonstravimo tikslas – iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukuriant jo naują kokybę. Naują kokybę esamas statinys įgauna, kai atliekamas bet kuris iš 9.1 – 9.15 punkte nurodytų statybos darbų, tame tarpe ir kai išorinėje atitvaroje įrengiami nauji (pašalinami esami) fasado (stogo) elementai. Pagal Reglamento 6.7 punktą fasado elementai laikytini langai, durys, balkonai, lodijos, o išorinei atitvarai priskiriamos sienos, besiribojančios su išorine aplinka. Teismas, įvertinęs teisės aktų nuostatas, padarė išvadą, kad langų iškirtimas laikytinas statinio rekonstravimu ir šiems statybos darbams privaloma gauti statybos leidimą. Pabrėžė, kad aplinkybės, jog langų angos nebuvo naujai iškirstos, o buvo tik atvertos senosios langų angos, nepatvirtintos jokiais byloje esančiais įrodymais. Atkreipė dėmesį, jog liudytoja S. K.ė patvirtino, kad langų toje vietoje, kurioje jie iškirsti J. S. , niekada nebuvo, o šie statybos darbai buvo atlikti negavus statybos leidimo. Nurodė, jog ginčo dėl tų aplinkybių, jog pareiškėjos iškirsti langai nėra pažymėti buto (duomenys neskelbtini)techninės apskaitos byloje esančiame plane (sudarytame 1992 m. kovo 25 d.) bei buto esančio (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje esančiame plane (sudarytame 1980 m. rugsėjo 15 d.), nėra. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog langai sienose buvo ne iškirsti, o tik pašalinti neteisėti langų užmūrijimo darbų padariniai, kaip teigia pareiškėja, todėl teismas šiuos skundo motyvus atmetė. Teismas pažymėjo, jog 2007 m. kovo 28 d. nutarimu administracinė nuobauda pareiškėjai paskirta pagrįstai ir teisėtai, laikantis nuobaudos skyrimo taisyklių.
II.
J. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
J. S. pakartoja skundo pirmosios instancijos teismui argumentus, taip pat nurodo, kad liudytojos S. K. parodymai, jog langų toje vietoje niekada nebuvo, vertintini kritiškai, nes prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Pažymi, kad aplinkybę, jog langai buvo įrengti atvertose seniau buvusiose langų angose, bylos teisminio nagrinėjimo metu pripažino ir K. K. . Taigi remiantis STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9.9.4 punktu negalima teigti, kad išorinėje atitvaroje buvo įrengti nauji fasado elementai. Mano, kad šie darbai laikytini paprastojo remonto darbais ir jiems nereikia gauti suderinto projekto ir neprivaloma gauti statybos leidimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 159 straipsnio 1 dalyje (administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusi teisės akto redakcija) numatyta, kad statinio statyba (griovimas) be Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba nesudėtingo statinio statyba be normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas, – užtraukia įspėjimą arba baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų. ATPK 159 straipsnio norma yra blanketinė, nukreipianti į kitą teisės aktą.
Statybos įstatymo (2007 m. sausio 11 d. įstatymo redakcija) 2 straipsnio 13 punkte įtvirtinta, kad statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 punkte yra apibrėžta statinio rekonstrukcijos sąvoka ir nurodoma, jog į statinio rekonstravimą patenka ir tokie statybos darbai, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę: iš esmės keisti statinio fasadų išvaizdą (keičiant apdailą – jos konstrukcijas, medžiagas, įrengiant naujus statinio elementus – balkonus, duris, langus, architektūros detales, keičiant šių statinio elementų matmenis, tipą, išdėstymą ar juos pašalinant).
Byloje esančiu savavališkos statybos aktu (b. l. 22), reikalavimu dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo (b. l. 21), administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 23), fotonuotraukomis (b. l. 42, 46 – 49) nustatyta, jog J. S. , buto (duomenys neskelbtini), savininkė savavališkai be suderinto projekto ir statybos leidimo iškirto du langus (0,5 m x 0,9 m ir 1,2 m x 1,5 m) fasadinėje išorinėje laikančiojoje sienoje. Tokie J. S. atlikti statybos darbai atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje numatytą statinio rekonstravimo sąvoką. Nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, ar langai buvo įrengti naujai, ar jie buvo įrengti anksčiau buvusių langų vietoje, kadangi bet koks langų įrengimas, jų matmenų, tipo, išdėstymo keitimas ar jų pašalinimas, laikomi rekonstrukcijos darbais Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 punkto prasme. Taip pat pažymėtina, jog aplinkybės, ar anksčiau langai buvo pašalinti ir langų angos buvo užmūrytos gavus statybos leidimą ir laikantis suderinto projekto, ar neteisėtai, nėra teisiškai reikšmingos, kadangi šis klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog statybos leidimas statinio statybai privalomas, išskyrus: 1) nesudėtingų statinių statybą; 2) statinio paprastąjį remontą.
Iš bylos medžiagos matyti, jog J. S. teisės aktuose numatyto dokumento – statybos leidimo, neturėjo ir nepateikė, todėl jos atlikti statybos darbai atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje įtvirtintą savavališkos statybos sampratą. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi darytina išvada, kad, J. S. neturėjo teisės atlikti pastato rekonstravimo darbų.
ATPK 30 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30² str. 1 d. numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes; jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Byloje nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl nebuvo pagrindo skirti švelnesnę iš sankcijoje numatytų nuobaudų – įspėjimą. Nesant nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, J. S. pagrįstai paskirta bauda, o jos dydis tinkamai individualizuotas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, yra nurodęs, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leidžia pašalinti visas klaidas, kurios gali būti padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Jei nagrinėjant bylą teisme šio asmens teisės užtikrinamos ir teismas tinkamai išnagrinėja bylą, pirmosios instancijos teismo sprendimas vien tik dėl pažeidimų, galimai padarytų ankstesniame proceso etape, negali būti naikinamas (Administracinių teismų praktika Nr. 4, P. 59, administracinė byla Nr. N12-29-03). Šiuo atveju apeliantė teigia, kad lango anga, kurios dydis 0,5 m x 0,9 m yra ne skundžiamame nutarime nurodytame bute adresu (duomenys neskelbtini), o kitame bute, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad Institucijos nutarime nurodyta, jog J. S. , buto (duomenys neskelbtini) savininkė savavališkai be suderinto projekto ir statybos leidimo iškirto du langus (0,5 m x 0,9 m ir 1,2 m x 1,5 m) fasadinėje išorinėje laikančiojoje sienoje (b. l. 31), taigi iš esmės nėra nurodyta konkretaus butų, kuriuose buvo iškirsti langai adreso, tačiau konstatuotina, jog pažeidimas padarytas iškertant langus namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasadinėje išorinėje laikančiojoje sienoje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks pažeidimo vietos nurodymas pareiškėjos teisių nepažeidė ir nesudaro pagrindo nutarimui panaikinti.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis yra pagrįsta, o jos panaikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
J. S. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.