- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-22
- Bylos Nr.
- e2YT-5767-1115/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01522-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Indrė Savkinienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. M.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos respublikos Finansų ministerijos, I. M., J. M., R. M.
- Kategorijos
sekretoriaujant Patricijai Lauraitytei, vertėjaujant Erikai Tunčikienei, Alicijai Stančinskai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. (V. M.) patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos respublikos Finansų ministerijos, I. M., J. M., R. M. (R. M.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, kuriuo prašo: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. M. priėmė atsiradusį palikimą po savo prosenelės, H. N., mirusios 1996 m. sausio 5 d., mirties pradėdamas jį faktiškai valdyti; 2) nustatyti, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tam, kad V. M. galėtų įgyvendinti savo, kaip paveldėtojo teises ir pareigas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 1996 m. sausio 5 d. mirė pareiškėjo V. M. prosenelė H. N.. H. N. 1931 m. rugsėjo 17 d. susituokė su J. N. (J. N.) (J. N. mirė 1974 m. liepos 2 d.), o 1944 m. balandžio 1 d. jiems gimė dukra A. N.. Pastaroji 1963 m. rugsėjo 14 d. susituokė su I. M. (I. M.), jų santuoka buvo nutraukta 1976 m. balandžio 13 d. Pareiškėjo seneliai (A. ir I. M.) 1964 m. kovo 24 d. susilaukė dukters I. M. - pareiškėjo V. M. motinos. Pareiškėjo senelė, A. M., mirė 1986 m. rugsėjo 14 d. 2021 m. balandžio 23 d. VĮ Registrų centro duomenimis, H. N. nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, nėra įregistruota. Pareiškėjo turimais duomenimis, tokia situacija susiklostė dėl prosenelės H. N. neišprusimo, teisinių procedūrų neišmanymo. Prosenelė H. N. visą gyvenimą gyveno kaime, nemokėjo valstybinės lietuvių kalbos. Tačiau faktiškai H. N. nuosavybės teise turto turėjo. Paberžės seniūnas G. G. 2010 m. spalio 26 d. VĮ Registrų centrui teikė pažymą, kad H. N. vardu nuosavybės teise įregistruotas gyvenamasis namas, plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), bendras plotas 39,96 kv. m, esantis (duomenys neskelbtini) Taip pat pareiškėjas prisimena, kaip, būdamas dar vaikas, su šeima padėdavo prosenelei šienauti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau ir į šį žemės sklypą nuosavybės teisės įregistruotos nėra. Dar daugiau - sklypas apskritai nėra suformuotas ir VĮ „Registrų centras“ įregistruotas kaip nekilnojamojo turto objektas. 1992 m. rugsėjo 14 d. buvo parengta turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Garažo, buto, namo techninės apskaitos byla Nr. (duomenys neskelbtini), o 1992 m. spalio 20 d. ŽŪB ,,Anovilis“ ir H. N. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pirkėja H. N. įsigijo butą mediniame name, kurio bendras plotas 39,36 kv. m. Šiame bute pareiškėjo prosenelė H. N., kaip 1997 m. balandžio 24 d. Vilniaus notarų biurui skirtoje pažymoje pažymėjo Paberžės seniūnas, iki mirties gyveno viena. 1997 m. balandžio 24 d. Paberžės seniūno pažymoje taip pat nurodyta, kad po H. N. mirties atsiradusį palikimą priėmė anūkas V. M., gim. 1985 m. H. N. sudarė testamentą, kuriuo nurodė sekantį patvarkymą dėl savo turto, ,,H. N. a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini) šiuo testamentu savo mirties atveju darau tokį patvirtinimą: Gyvenamą butą, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su ūkio pastatais ir visą kitą savo turtą, kuris priklausys man mirties dieną, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, aš palieku pagal šį testamentą anūkui M. V., gim, 1985 m. spalio 7 d., gyv. (duomenys neskelbtini)“. Testamento pasirašymo faktą 2010 m. spalio 26 d. Vilniuas r. 1-ajam notarų biurui patvirtino Paberžės seniūnas G. G. Seniūno pažymoje taip pat pažymėta, kad testamentas keistas ar anuliuotas nebuvo. Kadangi mirusios H. N. turto paveldėtojas (pagal testamentą) pareiškėjas V. M. tuo metu buvo nepilnametis, pareiškėjo motina I. M. (H. N. anūkė) dėl sūnaus V. M. palikimo priėmimo į notarą nei per 6 mėn. nei vėlesniais laikotarpiais nesikreipė. Tačiau po prosenelės mirties turtas buvo prižiūrimas ir naudojamas. Pareiškėjas negali paaiškinti, kodėl jo motina - suinteresuotas asmuo I. M., atstovaudama tuo metu dar nepilnamečio pareiškėjo interesus, nesikreipė į notarą, kad galėtų pareiškėjo vardu priimti palikimą, tikėtina, kad tokia situacija susiklostė dėl suinteresuoto asmens I. M. teisinių reikalavimų neišmanymo. Pažymėjo, kad nei įrašų apie H. N. palikimo priėmimą, nei apie jo atsisakymą nėra įregistruota. Iki 2021 m. birželio 10 d. dėl po H. N. mirties likusio palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad po prosenelės mirties pareiškėjas šiltuoju metų laiku (nuo 1996 m. balandžio mėn.) su šeima būdavo prosenelės bute, tvarkėsi lauke, prižiūrėjo aplinką, sodą, tvarkėsi bute. Nuolat bute pareiškėjas ir šeima negyveno. Taip pat pareiškėjas su šeimos nariais prižiūrėjo ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), jį šienavo. Pareiškėjo motina (kadangi pareiškėjas tuo metu buvo nepilnametis), I. M., atstovaudama ir veikdama kaip sūnaus nuosavybės teise priklausančio buto savininkė, butą žodinės panaudos sutarties pagrindu buvo perleidusi laikinam naudojimui šeimos draugams - apie 5 metų laikotarpiui jame gyveno K. ir J. S. Kada buvo sudaryta žodinė panaudos sutartis pareiškėjas tiksliai neprisimena, tačiau tai galėjo būti atlikta apie 2005 m., nes šie asmenys gyveno apie 5 metus, o išsikraustė maždaug 2010 m. Pagal susitarimą gyventojai finansinės naudos nei pareiškėjui nei jo šeimai už naudojimąsi butu neteikė, tačiau prižiūrėjo butą ir atlikdavo smulkius remonto darbus. Tokiu būdu buvo siekiama užtikrinti, kad butas ir jam priklausantys ūkio pastatai būtų prižiūrimi. Po K. ir J. S. išsikraustymo, maždaug 2010 m., pats pareiškėjas atliko turto remonto darbus: buvo atliktas sienos kapitalinis remontas ir jos segmentas buvo sumūrytas naujai, kadangi senoji siena buvo supuvusi. Taip pat seni mediniai langai liko pakeisti į naujus plastikinius, atlikti kiti nežymūs remonto darbai. Tačiau dėl lėšų stygiaus remonto darbai buto viduje užbaigti nebuvo. Faktinį turto naudojimą taip pat patvirtina sode atliekami darbai - obuolių nurinkimas, o ankstesniu metu - daržo prižiūrėjimas - šie darbai buvo atliekami kasmet nepertraukiamai nuo prosenelės mirties.
3. Teisme gautas valstybės įmonės „Turto bankas“ atsiliepimas, kuriuo prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės „Turto banko“ atstovui nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teisme taip pat buvo gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atsiliepimas, kuriame inspekcija pažymėjo, jog nėra pradėjusi paveldėjimo veiksmų po H. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 1996 m. sausio 5 d., mirties. Teismui įvertinus visus byloje esančius duomenis ir manant, jog yra pagrindas pareiškimą tenkinti, inspekcija neprieštarauja V. M. pareiškimui dėl juridinio fakto nustatymo ir prašo sprendimą šioje byloje priimti savo nuožiūra inspekcijos atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo V. M. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog pareiškimas turėtų būti tenkinamas, kadangi faktiškai turtas po prosenelės mirties buvo prižiūrimas ir tvarkomas. Pažymėjo, kad nei giminaičiams nei kaimo gyventojams nei seniūnijai nekilo ir nekyla abejonių, kad minėtas turtas priklauso jos sūnui. Taip pat nurodė, kad praleido terminą palikimui priimti, nes nežinojo, kad tai reikia padaryti per tam tikrą terminą.
6. 2021 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdžio metu pareiškėjas V. M. parodė, kad po prosenelės mirties pareiškėjo mama jo vardu priėmė palikimą faktiniu valdymu. Nurodė, kad kai mirė prosenelė pirmiausia buvo sutvarkytas butas, t. y. buvo atsikratyta nereikalingais daiktais, kažkuriuos daiktus buvo nuspręsta pasiimti. Pažymėjo, kad nebuvo poreikio tame bute gyventi, nes turėjo savo namą, taigi minėtą butą užrakino. Periodiškai lankėsi tame bute, nes reikėjo jį prižiūrėti, pakūrenti krosnį. Pažymėjo, kad yra ir daržas, kurį prižiūrėdavo, taip pat buvo tvartas, kuriame po prosenelės mirties laikė savo gyvulius. Nurodė, kad visa tai vyko jau pirmais mėnesiais po prosenelės mirties. Vėlesniais laikais jau pats pareiškėjas darė remontus: pakeitė langus, dalį sienos ir nuolat reikėjo tvarkytis – šienauti, nurinkti obuolius. Pažymėjo, kad apie penkerius metus minėtame bute gyveno du broliai žodinės sutarties pagrindu ir jie prižiūrėjo tą butą. Nurodė, kad butą prižiūri iki šiol. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad buvo mylimiausias prosenelės proanūkis, todėl ji nusprendė testamentu palikti pareiškėjui tą butą. Pareiškėjas nurodė, kad nuolat gyveno tai pas prosenelę tai savo name, buvo kaip viena šeima. Pažymėjo, kad nors pareiškėjas ir buvo mažo amžiaus, tačiau jis suvokė, kad tas butas yra jo, tik nežinojo, kaip tai reikia įteisinti. Taip pat visi šeimoje visada kalbėjo, kad minėtas butas testamentu yra paliekamas pareiškėjui. Teismo posėdžio metu pareiškėjas parodė, jog turi brolį ir seserų, todėl teismas pažymėjo, kad suinteresuotais asmenimis į bylą turėtų būti įtraukti pareiškėjo brolis bei seserys, taip pat, turėtų būti patikslinta, kaip pareiškėjas priėmė palikimą – pagal testamentą ar pagal įstatymą bei nutarė atidėti bylos nagrinėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
7. 2021 m. gruodžio 9 d. teismo posėdyje pareiškėjo atstovė nurodė, kad pareiškėjas tikslina savo poziciją ir teigia, kad yra įpėdinis pagal testamentą. Testamentą jis laiko oficialiu testamentu, įvertinus tai, kad Notarinių veiksmų atlikimo įstatymas, galiojęs nuo 1995 metų birželio 3 d. numatė teisę seniūnams tvirtinti testamentus. Taigi nepaisant to, kad civilinis kodeksas tokios teisės nenumato, pareiškėjas laikosi pozicijos, kad tokius įgaliojimus seniūnams suteikė minėtas įstatymas. Dėl visų kitų aplinkybių paaiškino, kad jas jau išdėstė ir palaiko pilna apimtimi.
8. 2021 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio metu liudytoja G. M. nurodė, kad pareiškėjas yra jos sūnėnas. Paaiškino, kad po pareiškėjo prosenelės mirties jam buvo apie 11 metų. Po prosenelės mirties pareiškėjas kartu su motina prižiūrėjo namą, tvarkėsi. Po to pareiškėjas naujino namą, statė sieną iš plytų, prižiūrėjo sodą, įstatė naujus langus ir dabar nuolat atvažiuoja ir prižiūri tą namą tik jis. Nurodė, kad ji gyvena netoliese ir viską mato, kad būtent pareiškėjas tvarko ir prižiūri minėtą namą. Kai mirė pareiškėjo prosenelė ir pareiškėjui buvo 11 metų, pareiškėjas tuo metu gyveno šalia su broliu, seserimis, prižiūrėjo tą namą. Liudytoja pažymėjo, kad mano, jog pareiškėjo prosenelė skolų neturėjo. Taip pat, kad jai žinoma, jog pareiškėjas turi brolį ir seseris. Nurodė, kad tuo metu, kai prosenelė mirė, brolis ir seserys ten taip pat buvo, tačiau prosenelė pareiškėją labiau mylėjo ir surašė testamentą.
9. 2021 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio metu liudytoja Z. J. paaiškino, kad ji yra kaimynė, gyvena arčiausiai pareiškėjo mirusios prosenelės namo. Pažymėjo, kad pareiškėjo prosenelė „aprašė“ turtą V. M.. Nurodė, kad po prosenelės likusiame name buvo ir gyveno V. M. ir jo mama. Po pareiškėjo prosenelės mirties tą namą prižiūrėjo V. M. ir jo mama. Pažymėjo, kad V. M. pakeitė minėtam namui langus, padarė remontą, sutvarkė pečių. Iš karto po prosenelės mirties V. M. ir jo mama ateidavo ir prižiūrėdavo tą namą – t. y. kūreno pečių, tvarkėsi, darė remontą. Jos nuomone, palikimą po pareiškėjo prosenelės mirties priėmė V. M. mama, nes tuo metu V. M. buvo mažas. Pažymėjo, kad jai nebuvo žinoma, kad pareiškėjo prosenelė turėtų skolų.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Vienas iš palikimo priėmimo būdų yra faktinis pradėjimas paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
11. Paveldėti galima pagal testamentą ir pagal įstatymą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis, 5.2 straipsnio 1 dalis).
12. Testamentai gali būti oficialieji ir asmeniniai (CK 5.27 straipsnis).
13. Asmeninis testamentas - tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas. Asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kokia kalba. Testamento sudarymo datos ir vietos nenurodymas daro testamentą negaliojantį tik tuo atveju, jeigu testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais būdais arba jos nėra aiškios iš kitų aplinkybių (CK 5.30 straipsnio 1 dalis). Oficialusis testamentas – tai testamentai, kurie sudaryti raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinti notaro arba Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno atitinkamoje valstybėje (CK 5.28 straipsnio 1 dalis).
14. Kadangi pareiškėjo prosenelė mirė 1996 m. sausio 5 d., t. y. dar iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos Civiliniam kodeksui, patvirtintam 2000 m. liepos 18 d. įstatymu (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII- 1864, 38 str. 1 d.), todėl nagrinėjant šį pareiškimą bus taikomas ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, patvirtinto 1964 m. liepos 7 d. įstatymu, nuostatos.
15. Pagal CK, patvirtinto 1964 m. liepos 7 d. įstatymu (galiojusio palikimo atsiradimo metu) 587 straipsnio nuostatas įpėdinis turi priimti palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą arba paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nagrinėjamu atveju palikimo atsiradimo diena yra H. N. mirties diena, t. y. 1996 m. sausio 5 d.
Žemesnės instancijos teismas
16. Taigi palikimas turėjo būti priimtas per 6 mėnesius nuo šios datos (1964 m. CK 587 straipsnis).
17. Byloje esantis pateiktas Testamentų registro išrašas patvirtina, kad nėra įregistruotų H. N. sudarytų testamentų bei jo palikimo priėmimo (atsisakymo) faktų. Iš byloje pateiktos VĮ Registrų centro pažymos apie H. N. nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus nurodyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje H. N. nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus neįregistruota. Tačiau byloje esantys Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Paberžės seniūnijos 2010 m. spalio 26 d. pažyma, 1997 m. balandžio 24 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Paberžės seniūnijos pažymėjimas, 1992 m. spalio 20 d. pirkimo pardavimo – sutartis patvirtina, kad H. N. nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas – 39.96 kv. m gyvenamasis namas su ūkio pastatais, esantis (duomenys neskelbtini)
18. Byloje esantys santuokos, gimimo, mirties liudijimai bei kiti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad H. N. 1931 m. rugsėjo 17 d. susituokė su J. N.. J. N. mirė 1974 m. liepos 2 d., o 1944 m. balandžio 1 d. jiems gimė dukra A. N.. Pastaroji 1963 m. rugsėjo 14 d. susituokė su I. M., jų santuoka buvo nutraukta 1976 m. balandžio 13 d. Pareiškėjo seneliai (Ana ir I. M.) 1964 m. kovo 24 d. susilaukė dukters I. M. - pareiškėjo V. M. motinos. Pareiškėjo senelė, A. M., mirė 1986 m. rugsėjo 14 d. Pareiškėjo prosenelė H. N. mirė 1996 m. sausio 5 d. Taip pat byloje nustatyta, kad pareiškėjas turi ir brolį R. M. bei seseris J. M. ir A. M..
19. Kaip matyti iš byloje esančio notarės D. J. pateiktos informacijos, po H. N. mirties iki 2021 m. birželio 10 d. dėl palikimo priėmimo į Vilniaus rajono savivaldybės 8-ąjį notaro biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, paveldėjimo liudijimas neišduotas.
20. Patikslintu pareiškimu pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M. priėmė po savo prosenelės H. N., mirusios 1996 m. sausio 5 d., mirties atsiradusį palikimą pradėdamas palikimą sudarantį turtą faktiškai valdyti. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė išreiškė poziciją, jog pareiškėjas laikosi nuostatos, kad pareiškėjas yra įpėdinis pagal testamentą. Nurodė, kad testamentą jis laiko oficialiu testamentu, įvertinus tai, kad Notarinių veiksmų atlikimo įstatymas, galiojęs nuo 1995 metų birželio 3 d. numatė teisę seniūnams tvirtinti testamentus.
21. Byloje esančio 1995 m. rugpjūčio 18 d. testamento turinyje numatyta: „Aš, H. N. a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), šiuo testamentu savo mirties atveju darau tokį patvirtinimą: Gyvenamą butą, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su ūkio pastatais ir visą kitą savo turtą, kuris priklausys man mirties dieną, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, aš palieku pagal šį testamentą anūkui M. V., gim, 1985 m. spalio 7 d., gyv. (duomenys neskelbtini)“ .
22. Pažymėtina, kad CK 5.28 straipsnio 6 dalies 6 punkte nustatyta, kad oficialiems testamentams prilyginami testatoriaus gyvenamosios vietos seniūnų patvirtinti testamentai.
23. Šiuo atveju testamentas buvo patvirtintas Vilniaus rajono, Paberžės seniūnijos seniūno G. G.. Taigi sutiktina su pareiškėjo pozicija, kad pareiškėjas V. M. yra H. N. įpėdinis pagal testamentą.
24. Bylos duomenimis nustatyta, kad mirus pareiškėjo prosenelei H. N. pareiškėjas buvo nepilnametis.
25. Nepilnametis vaikas neturi visiško civilinio veiksnumo, t. y. savo veiksmais visa apimtimi negali įgyti civilinių teisių ir sukurti civilinių pareigų (CK 2.5 straipsnis), todėl vaiką iki pilnametystės prižiūri tėvai (CK 3.155 straipsnis), ir veikia kaip vaiko įstatyminiai atstovai. Tėvų priežiūra visais atvejais turi būti orientuota į vaiko teisių įgyvendinimą ir įgyvendinta taip, kad nepažeistų įstatymuose nustatytų vaiko teisių, užtikrintų vaiko, negalinčio visa apimtimi įgyvendinti savo teisių dėl amžiaus, interesų apsaugą. Taigi nepilnamečio įpėdinio teisę kreiptis į notarą dėl paveldėjimo privalo įgyvendinti jo įstatyminis atstovas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad jeigu susiklosto situacija, kad nepilnamečio įpėdinio vardu nesikreipta į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais atstovas ar globėjas priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
26. Nors dėl palikimo priėmimo vaiko vardu pareiškėjo motina nesikreipė per įstatymo nustatytą terminą, nes nežinojo, kad tai reikia padaryti per tam tikrą terminą, tačiau ji, vaiko vardu priėmė palikimą faktiniu valdymu.
27. Pareiškėjas nurodė, kad 1996 m. sausio 5 d. mirus jo prosenelei H. N. pareiškėjas šiltuoju metų laiku (nuo 1996 m. balandžio mėn.) su šeima būdavo prosenelės bute, tvarkėsi lauke, prižiūrėjo aplinką, sodą, tvarkėsi bute. Nuolat bute pareiškėjas ir šeima negyveno. Taip pat pareiškėjas su šeimos nariais prižiūrėjo ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., jį šienavo. Maždaug 2010 m. pats pareiškėjas atliko turto remonto darbus: buvo atliktas sienos kapitalinis remontas ir jos segmentas buvo sumūrytas naujai, kadangi senoji siena buvo supuvusi. Taip pat seni mediniai langai buvo pakeisti į naujus plastikinius, atlikti kiti nežymūs remonto darbai. Taip pat buvo atliekami darbai sode - obuolių nurinkimas, o ankstesniu metu - daržo prižiūrėjimas - šie darbai buvo atliekami kasmet nepertraukiamai nuo prosenelės mirties.
28. Teismo posėdžio metu liudytojos G. M. ir Z. J. taip pat paliudijo, kad būtent pareiškėjas (kartu su mama bei pats atskirai) prižiūrėjo minėtą namą, atliko remontą, pakeitė langus, tvarkėsi name, jame būdavo bei kitais veiksmais rūpinosi minėtu turtu.
29. Kadangi tiek palikėjos mirties momentu buvęs nepilnametis įpėdinis V. M. tiek ir I. M., kaip pareiškėjo įstatyminė atstovė, faktiškai nuo palikimo atsiradimo naudojosi paveldimu turtu, laikytina, kad palikimą pareiškėjas, atstovaujamas motinos, priėmė faktiškai pradėjęs turtą valdyti.
Žemesnės instancijos teismas
30. Byloje nėra gautų pareiškėjo brolio ir seserų atsiliepimų.
31. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas, nustatyta tvarka ir terminu pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės „Turto banko“ atstovui nedalyvaujant.
32. Teisme taip pat buvo gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atsiliepimas, kuriame inspekcija pažymėjo, jog nėra pradėjusi paveldėjimo veiksmų po H. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 1996 m. sausio 5 d., mirties. Teismui įvertinus visus byloje esančius duomenis ir manant, jog yra pagrindas pareiškimą tenkinti, inspekcija neprieštarauja V. M. pareiškimui dėl juridinio fakto nustatymo ir prašo sprendimą šioje byloje priimti savo nuožiūra inspekcijos atstovui nedalyvaujant.
33. Suinteresuotas asmuo V. M. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog pareiškimas turėtų būti tenkinamas, kadangi faktiškai turtas po prosenelės mirties buvo prižiūrimas ir tvarkomas. Pažymėjo, kad nei giminaičiams nei kaimo gyventojams nei seniūnijai nekilo ir nekyla abejonių, kad minėtas turtas priklauso jos sūnui.
34. Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjas V. M., tuo metu kartu su savo motina – įstatymine atstove per 6 mėnesius po savo prosenelės H. N., mirusios 1996 m. sausio 5 d., mirties pradėjo naudotis jai priklausančiu turtu, jį prižiūrėjo, tvarkė, juo rūpinosi, t. y. faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą.
35. Kadangi pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis), t. y. konstatuotina, kad V. M. priėmė palikimą po prosenelės H. N. mirties pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, 1964 m. CK 587 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M. (V. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė po savo prosenelės H. N., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 1996 m. sausio 5 d., mirties atsiradusį palikimą pradėdamas palikimą sudarantį turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.