Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas, I3-3398-644/2022

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-07-05
Bylos Nr.: I3-3398-644/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00275-2022-4
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.

Teisėjas: Audrius Grauželis (pirm.)
Pareiškėjas: M. J.
Atsakovas: Pravieniškių pataisos namams, Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija

Kategorijos

21.2Tarnybinės nuobaudos
22.7Kiti su valstybės tarnyba susiję klausimai
55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai

Administracinė byla Nr. I3-3398-644/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00275-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 22.7; 55.1.3. (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 5 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis,sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,dalyvaujant pareiškėjui M. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. J. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK) direktoriaus 2022 m. sausio 7 d. įsakymą Nr. P-9 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Resocializacijos skyriaus vyriausiajam specialistui M. J.“.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu skundą (1 t. b. l. 1-8) palaikė ir nurodė, kad tarnybinė nuobauda – papeikimas, jam skirta nepagrįstai, atlikto tarnybinio patikrinimo metu neįvertinus visų aplinkybių, kurios nurodytos 2021-12-22 Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 36-70 (toliau – ir Išvada).

Pareiškėjas paaiškino, kad vadovaujantis Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2021 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 2-2266 „Dėl nuteistojo A. V. trumpalaikės išvykos už pataisos įstaigos teritorijos ribų“ (toliau – ir 2021-10-28 įsakymas dėl išvykos), jis, Resocializacijos skyriaus vyriausiasis specialistas V. J. ir Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas O. V. 2021-10-28 apie 15.00 valandą lydėjo nuteistąjį A. V. už įstaigos ribų į tėvo laidotuves, adresu (duomenys neskelbtini), S. V.. Atvykus į bažnyčią, A. V. buvo duoti griežti nurodymai dėl jo elgesio visų laidotuvių metu. Buvo patikrintos patalpos, į kurias bus atlydėtas suimtasis (nuteistasis) ir įsitikinta, kad nėra pabėgimui paruoštų vietų. Pareiškėjas įspėjo bažnyčioje buvusius asmenis, kad draudžiama suimtajam (nuteistajam) perduoti bet kokius daiktus ir nustatė sąlygas, kokiu būdu bus galima bendrauti su suimtuoju (nuteistuoju). Nuvykus į laidojimo vietą kapinėse, mirusiojo laidojimo liturgijos metu nuteistasis ėmė elgtis neadekvačiai, prie kapo nualpo ir parkrito. Davus pauostyti amoniako, atsigavęs ir atsistojęs, staigiais judesiais mosikavosi rankomis, nesiorientavo aplinkoje, nevykdė nurodymų nevartoti necenzūrinių žodžių, nusiraminti ir netrukdyti laidojimo procesui, nekreipė dėmesio ir į brolių, seserų bei kitų artimųjų paraginimus nusiraminti, atsistoti nuo karsto ir leisti palaidoti savo tėvą. Tada V. J. priėjęs prie nuteistojo paėmė už antrankių, kurie jam buvo nuolat uždėti ir bandė jį nusivesti į tarnybinį automobilį, bet aplinkiniai romų tautybės žmonės (apie 200 žmonių) neleido pareigūnui išsivesti, užstodami nuo jo nuteistąjį. Todėl, kreipdamasis į susirinkusiuosius bei, siekdamas išvengti sumaišties, pareiškėjas išvedė A. V. iš laidojimo vietos. Pareiškėjui bendraujant su būriu artimųjų ir uždarius palydos automobilio duris, pro kurias buvo įlaipintas nuteistasis, nuteistasis staigiais rankų judesiais griebė O. V. už striukės prie gerklės ir traukė į save, todėl V. J. bei O. V. įstūmė besipriešinantį A. V. į automobilyje esančią kamerą ir uždarė jos duris. Parvykus į įstaigą, nuteistajam A. V. neblaivumas faktiškai nebuvo nustatytas, nes šis atsisakė būti patikrintas. Visas įvykis buvo filmuotas vaizdo registratoriumi Nr. 10, kurį turėjo jaunesnysis specialistas O. V..

Pareiškėjas nesutinka su Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota aplinkybe, kad jis pažeidė teisės aktų reikalavimus, nes trumpalaikės išvykos metu nenaudojo vaizdo registratoriaus, kadangi jokiomis spec. priemonėmis nebuvo apginkluotas, tame tarpe ir vaizdo registratoriumi. Pareiškėjo teigimu, 2021-10-28 įsakyme dėl išvykos nurodyta, jog nuteistąjį reikia lydėti su antrankiais, tačiau dėl vaizdo registratoriaus imperatyvaus naudojimo nebuvo numatyta. Pažymėjo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 „Dėl laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ (toliau - ir Instrukcija) 99 punkte nurodoma, kad suimtąjį (nuteistąjį) lydintis pareigūnas privalo su savimi turėti jam išduotas specialiąsias priemones (vaizdo registratorių - pagal poreikį). Todėl atsižvelgiant į tai, kad laidotuvių procesijoje buvo daug romų tautybės asmenų, kurių privatumą saugo Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, vaizdo registratorių panaudojo pareigūnas O. V., kuriam jis buvo išduotas ir tik esant būtinam poreikiui, t. y., kai nuteistasis A. V. elgėsi neadekvačiai bei nevykdė teisėtų pareigūno nurodymų.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad visiškai nepagrįstai jam inkriminuota, jog jis pažeidė teisės aktų reikalavimus, nes, būdamas palydos vyresniuoju, netinkamai atliko pavestas pareigas. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2021-10-28 įsakymu dėl išvykos jis nebuvo paskirtas palydos vyresniuoju, todėl neturėjo jokio teisinio pagrindo daryti tai, ko, pagal teisės aktus, jam nebuvo priskirta, t. y. vykdyti palydos vyresniojo pareigas.

Pareiškėjo teigimu, nuteistajam pradėjus elgtis neadekvačiai, padėtis buvo kontroliuojama, t. y., buvo įjungtas O. V. išduotas vaizdo registratorius bei laikomasi saugaus atstumo tam, kad išvengti dalies asmenų agresijos. Pareiškėjas paaiškino, kad susidariusios situacijos metu policijos nekvietė, nes nenorėjo, jog būtų paaštrintas ir taip neprognozuojamas romų tautybės asmenų elgesys, kas galėjo sudaryti pavojų pareigūnų sveikatai, ar net gyvybei, be to ir policijos atvykimo laiko klausimas, todėl pastiprinimui buvo pasitelkti aktyvūs piliečiai, ir to pilnai pakako, jokių kitų pajėgų, policijos, tiesiog nebereikėjo.

Pareiškėjas pažymėjo, kad kviesti pastiprinimą toje situacijoje nebuvo jo prerogatyva. Be to, trys pareigūnai lydėjo vieną nuteistąjį ir buvo pajėgūs su jo agresija susitvarkyti patys, kas ir buvo padaryta. Nuteistasis, nors ir priešindamasis, net naudodamas fizinę jėgą, buvo sutramdytas, įsodintas į palydos automobilį ir parvežtas atgal į Įstaigą. Todėl kategoriškai neigia, kad yra pažeidęs Saugaus elgesio taisyklių 9-10 punktus. Pareiškėjo nuomone, konkrečioje situacijoje, kai nuteistasis pradėjo demonstruoti agresiją, iš pareigūnų veiksmų adekvati prievarta buvo panaudota. Pirmiausia buvo naudojama psichinė prievarta, t. y. nuteistasis buvo drausminamas žodžiu, jam buvo nurodoma nustoti taip elgtis, patvirtinant, jog priešingu atveju jo išvyka bus nutraukta. Tačiau esant nepakankamam psichinės prievartos poveikiui, nuteistajam ir toliau elgiantis neadekvačiai, buvo panaudota fizinė jėga jį vedant ir prievarta sodinant į konvojavimo automobilį. Panaudojant fizinę jėgą besipriešinantis nuteistasis buvo įsodintas į tarnybinį transportą. Situacija buvo suvaldyta nenaudojant specialiųjų priemonių ir šaunamojo ginklo, nes tam nebuvo būtino poreikio, neeskaluojant didesnio konflikto ir pasekmių.

Apibendrindamas pareiškėjas nurodė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nenustatyta pakankamų, objektyvių ir neabejotinų duomenų, patvirtinančių jo neteisėtus ar netinkamus veiksmus bei jų teisinį pagrindimą (kvalifikavimą). Tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikęs asmuo, jokių konkrečių aptariamų pažeidimo faktų, realių pasekmių, kurios kilo dėl šių pažeidimų, nenurodė ir įrodymų nesurinko. Išvada pareiškėjo atžvilgiu laikytina vienpusiška, neobjektyvi ir nepagrįsta objektyvių aplinkybių įvertinimu, todėl nepatvirtina tarnybinio nusižengimo sudėties. Nenustačius, kad padaryta neteisėta veika, t. y. nesant neteisėtos veikos tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių, o tuo pačiu pareigūno kaltės, kilusių neigiamų pasekmių, tarnybinė atsakomybė ir tarnybinio nusižengimo konstatavimas negalimas.

Atsiliepimas

Atsakovas Pravieniškių pataisos namai - atviroji kolonija atsiliepimu (1 t., b. l. 15-25) su skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir nurodė, kad Įstaigoje 2021-10-28 buvo gautas Įstaigos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto V. L. 2021-10-28 tarnybinis pranešimas Nr. 43-19183, kuriame nurodyta, kad 2021-10-28 apie 12.00 val. pagal direktoriaus įsakymą Nr. 2-2266 į tėvo laidotuves į S. V. buvo išleistas nuteistasis A. V. bei į trumpalaikę išvyką lydėjo keturi Įstaigos pareigūnai, t. y. pareiškėjas (palydos vyresnysis) ir Įstaigos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesnieji specialistai D. B. (vairuotojas), V. J. (konvojuotojas) bei O. V. (konvojuotojas). 2021-10-28 apie 16.44 val., išvykstant iš laidotuvių, Resocializacijos skyriaus vyriausiasis specialistas M. J. informavo, kad nuteistasis A. V. yra galimai apsvaigęs. 2021-10-29 l. e. Įstaigos direktoriaus pareigas G. Š. rezoliucija pavedė Įstaigos Tyrimų skyriui atlikti tarnybinį patikrinimą ir pateikti išvadą.

Atlikus tarnybinį patikrinimą nustatyta, kad atvykus į paskirties vietą M. J. bei V. J. nenaudojo vaizdo registratoriaus, galimai nepatikrino patalpų, į kurias bus atlydėtas nuteistasis A. V., neįvertino situacijos ar asmenys, su kuriais bendraus atlydėtas nuteistasis, nėra akivaizdžiai apsvaigę, agresyviai nusiteikę. Taip pat galimai neįspėjo laidotuvėse dalyvaujančių romų tautybės asmenų, kad draudžiama perduoti nuteistajam A. V. bet kokius daiktus ir nenustatė sąlygų, kokiu būdu bus galima bendrauti su nuteistuoju. Taip pat minimi pareigūnai visiškai nekontroliavo padėties S. V. kapinėse ir dėl nuteistojo galimo apsvaigimo bei jo agresyvaus elgesio nenutraukė trumpalaikės išvykos. Nuteistasis visą laidojimo procesą buvo lydimas už parankių galimai romų tautybės asmenų, ko pasekoje visą laidojimo procesą ir nuteistojo elgesį reguliavo (kontroliavo) romų tautybės asmenys. Taip pat nustatyta, kad nuteistąjį A. V., sodinant į Įstaigos transportą, vykstant iš S. V. kapinių, aukščiau minimi pareigūnai nesukontroliavo padėties, ko pasekoje galimai romų tautybės vyras be jokio leidimo įlipo į Įstaigos transportą, o pareigūnai nedavė jokio nurodymo išlipti iš transporto priemonės.

Iš vaizdo įrašų apžiūros nustatyta, kad 2021-10-28 apie 15:54 val. lydimas nuteistasis akivaizdžiai buvo apsvaigęs, minėto asmens kalba buvo nerišli, nuteistasis sunkiai orientavosi aplinkoje, svyravo į šonus, atrodė mieguistas. Apie galimą nuteistojo A. V. apsvaigimą, Įstaigos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas V. L. sužinojo tik 2021-10-28 16.44 val., t. y. praėjus beveik valandai laiko nuo nuteistojo A. V. akivaizdaus apsvaigimo. Tačiau M. J., kaip palydos vyresnysis, nepriėmė sprendimo nutraukti trumpalaikės išvykos. Iš vaizdo įrašų nustatyta, kad nuteistasis A. V. savo tėvo laidojimo metu elgėsi visiškai neadekvačiai, grasino pareigūnams, kad jo elgesys bus netinkamas bei grasino, kad žalosis. Tačiau pareigūnai, girdėdami ir matydami neprognozuojamą nuteistojo elgesį, toliau tęsė trumpalaikę išvyką ir apie tokį nuteistojo elgesį iš karto neinformavo V. L.. Taip pat iš vaizdo įrašų nustatyta, kad pareiškėjas M. J. bei V. J. ir O. V. visiškai nekontroliavo nuteistojo elgesio, t. y. minimi pareigūnai netinkamai vykdė nuteistojo A. V. priežiūrą jo trumpalaikės išvykos metu.

Atlikus tarnybinį patikrinimą konstatuota, jog M. J. pažeidė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021-04-26 įsakymu Nr. V-135 patvirtintų Saugaus elgesio taisyklių 19 punkto reikalavimus, t. y. lydėjimo Įstaigos teritorijos viduje metu privaloma naudoti vaizdo registratorių ir Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021-02-03 įsakymu Nr. V-43 „Dėl tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 5.5 papunktį, kuriame reglamentuojama, kad vaizdo registratoriai privalomai naudojami bendraujant su suimtaisiais (nuteistaisiais). Taip pat pažeidė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. V-88 „Dėl laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ 97 punktą, kuriame nurodyta, kad pataisos pareigūnams su suimtuoju (nuteistuoju) atvykus į paskirties vietą, palydos vyresnysis patikrina patalpas, į kurias bus atlydėtas suimtasis (nuteistasis), įvertindamas, ar nėra pabėgimui paruoštų vietų ir t. t. palydos vyresnysis įvertina situaciją, ar asmenys, su kuriais bendraus atlydėtas suimtasis (nuteistasis), nėra akivaizdžiai apsvaigę, agresyviai nusiteikę, įspėja šiuos asmenis, kad draudžiama suimtajam (nuteistajam) perduoti bet kokius daiktus, ir nustato sąlygas, kokiu būdu bus galima bendrauti su suimtuoju (nuteistuoju). Palydos vyresnysis perspėja, kad pažeidus nustatytą tvarką, suimtasis (nuteistasis) nedelsiant bus palydėtas iki automobilio ir grąžintas į įstaigą. Palydos vyresnysis, įsitikinęs, kad atvesti suimtąjį (nuteistąjį) pakankamai saugu, nurodo palydai kartu su suimtuoju (nuteistuoju) ateiti į paskirties vietą. Minimas pareigūnas pažeidė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. T-101 dėl saugaus elgesio taisyklių patvirtinimo 9 punktą, kuriame nurodyta, kad sulaukus grasinimų ar pasireiškus suimtojo (nuteistojo) prižiūrimojo fizinei agresijai, darbuotojai turi kviesti pagalbą, naudoti vaizdo registratorių ir atsitraukti saugiu atstumu. <...> Pataisos pareigūnai, tarnaujantys Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, įvertinę situaciją, gali panaudoti prievartą (fizinę, psichinę) ir specialiąsias priemones, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatyme. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. T-101 dėl saugaus elgesio taisyklių patvirtinimo 10 punktą, kuriame nurodyta, kad netikėtai susidūrus ar atsiradus tiesioginiam kontaktui su galimai neblaiviais ir/ar apsvaigusiais bei agresyviai besielgiančiais suimtaisiais (nuteistaisiais), prižiūrimaisiais, darbuotojas turi naudoti vaizdo registratorių bei nedelsiant kviesti pastiprinimą. Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos 2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1387 11 straipsnio 3 dalies 2 punktą, kuriame nurodyta, kad prievartą pataisos pareigūnai turi teisę naudoti kai asmuo nevykdo Kalėjimų departamento, pataisos įstaigos arba tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimų ar nurodymų (siekdamas priversti asmenį paklusti), taip pat sulaikydami asmenis (jeigu jie priešinasi).

Atsiliepimas

Atsakovo teigimu, pareiškėjas turėjo visas galimybes atlikti savo pareigas tinkamai, tačiau jų neatliko. Įvertinus visą tarnybinio patikrinimo metu surinktą dokumentinę medžiagą bei įvertinus tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo veikoje buvo jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl jam pagrįstai bei teisėtai turi būti taikoma tarnybinė atsakomybė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirojoje kolonijoje 2021 m. spalio 28 d. buvo gautas Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto V. L. 2021-10-28 tarnybinis pranešimas Nr. 43-19183, kuriame nurodyta, kad 2021-10-28 apie 12.00 val. pagal direktoriaus įsakymą Nr. 2-2266 į tėvo laidotuves į S. V. buvo išleistas nuteistasis A. V. bei į trumpalaikę išvyką lydėjo keturi pareigūnai, t. y. Resocializacijos skyriaus vyriausiasis specialistas M. J. (palydos vyresnysis), Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesnieji specialistai D. B. (vairuotojas), V. J. (konvojuotojas) bei O. V. (konvojuotojas). 2021-10-28 apie 16.44 val. išvykstant iš laidotuvių, Resocializacijos skyriaus vyriausiasis specialistas M. J. informavo, kad nuteistasis A. V. yra galimai apsvaigęs. 2021 m. spalio 29 d. l. e. Pravieniškių PN - AK direktoriaus pareigas G. Š. rezoliucija pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą ir pateikti išvadą.

Pravieniškių PN-AK laikinai einantis direktoriaus pareigas 2021-12-22 patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 36-70 „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Resocializacijos skyriaus vyriausiojo specialisto M. J. ir Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniųjų specialistų V. J. ir O. V. galimų tarnybinių nusižengimų“ (toliau - Išvada) (1 t., b. l. 26-61).

Išvadoje konstatuota, kad Resocializacijos skyriaus vyriausiasis specialistas M. J. pažeidė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021-04-26 įsakymu Nr. V-135 patvirtintų Saugaus elgesio taisyklių 19 punkto reikalavimus, t. y. lydėjimo Įstaigos teritorijos viduje metu privaloma naudoti vaizdo registratorių ir Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021-02-03 įsakymu Nr. V-43 „Dėl tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 5.5 papunktį, kuriame reglamentuojama, kad vaizdo registratoriai privalomai naudojami bendraujant su suimtaisiais (nuteistaisiais). Taip pat pažeidė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. V-88 „Dėl laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ 97 punktą, kuriame nurodyta, kad pataisos pareigūnams su suimtuoju (nuteistuoju) atvykus į paskirties vietą, palydos vyresnysis patikrina patalpas, į kurias bus atlydėtas suimtasis (nuteistasis), įvertindamas, ar nėra pabėgimui paruoštų vietų ir t. t. palydos vyresnysis įvertina situaciją, ar asmenys, su kuriais bendraus atlydėtas suimtasis (nuteistasis), nėra akivaizdžiai apsvaigę, agresyviai nusiteikę, įspėja šiuos asmenis, kad draudžiama suimtajam (nuteistajam) perduoti bet kokius daiktus ir nustato sąlygas, kokiu būdu bus galima bendrauti su suimtuoju (nuteistuoju). Palydos vyresnysis perspėja, kad pažeidus nustatytą tvarką, suimtasis (nuteistasis) nedelsiant bus palydėtas iki automobilio ir grąžintas į įstaigą. Palydos vyresnysis, įsitikinęs, kad atvesti suimtąjį (nuteistąjį) pakankamai saugu, nurodo palydai kartu su suimtuoju (nuteistuoju) ateiti į paskirties vietą. Minimas pareigūnas pažeidė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. T-101 dėl saugaus elgesio taisyklių patvirtinimo 9 punktą, kuriame nurodyta, kad sulaukus grasinimų ar pasireiškus suimtojo (nuteistojo) prižiūrimojo fizinei agresijai, darbuotojai turi kviesti pagalbą, naudoti vaizdo registratorių ir atsitraukti saugiu atstumu. <...> Pataisos pareigūnai, tarnaujantys Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, įvertinę situaciją, gali panaudoti prievartą (fizinę, psichinę) ir specialiąsias priemones, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatyme. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. T-101 dėl saugaus elgesio taisyklių patvirtinimo 10 punktą, kuriame nurodyta, kad netikėtai susidūrus ar atsiradus tiesioginiam kontaktui su galimai neblaiviais ir/ar apsvaigusiais bei agresyviai besielgiančiais suimtaisiais (nuteistaisiais), prižiūrimaisiais, darbuotojas turi naudoti vaizdo registratorių bei nedelsiant kviesti pastiprinimą. Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos 2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1387 11 straipsnio 3 dalies 2 punktą, kuriame nurodyta, kad prievartą pataisos pareigūnai turi teisę naudoti kai asmuo nevykdo Kalėjimų departamento, pataisos įstaigos arba tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimų ar nurodymų (siekdamas priversti asmenį paklusti), taip pat sulaikydami asmenis (jeigu jie priešinasi) (1 t., b. l. 58-59).

Išvadoje M. J. veiksmai, kuriais jis pripažįstamas pažeidęs aukščiau nurodytų teisės aktų normas, apibrėžiami taip: „<...> Resocializacijos skyriaus vyriausiasis specialistas M. J. ir Įstaigos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas V. J. nuteistojo A. V. trumpalaikės išvykos metu nenaudojo vaizdo registratoriaus“; <...> M. J. 2021-10-28 trumpalaikės išvykos metu 15.00 val. S. V. bažnyčios patalpų, prieš atvedant nuteistąjį A. V., nepatikrino bei neįvertino galimai romų tautybės asmenų netinkamo elgesio ir galimai alkoholio vartojimo fakto“; <...> „Įstaigos Resocializacijos skyriaus vyriausiasis specialistas M. J., kaip palydos vyresnysis, nepriėmė sprendimo nutraukti trumpalaikės išvykos. Iš vaizdo įrašų nustatyta, kad nuteistasis A. V. savo tėvo laidojimo metu elgėsi visiškai neadekvačiai, grasino pareigūnams, kad jo bus elgesys netinkamas bei grasino, kad žalosis. Tačiau pareigūnai, girdėdami ir matydami neprognozuojamą nuteistojo elgesį, toliau tęsė trumpalaikę išvyką ir apie tokį nuteistojo elgesį iš karto neinformavo Įstaigos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto V. L.. Taip pat iš vaizdo įrašų nustatyta, kad Įstaigos Resocializacijos skyriaus vyriausiasis specialistas M. J. bei Įstaigos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesnieji specialistai V. J. ir O. V. visiškai nekontroliavo nuteistojo elgesio, t. y. minimi pareigūnai netinkamai vykdė nuteistojo A. V. priežiūrą jo trumpalaikės išvykos metu. Nuteistasis buvo nuolat lydymas romų tautybės asmenų, kurie pareigūnų stengėsi neprileisti prie nuteistojo A. V. ir minimi asmenys kontroliavo pareigūnų elgesį, kas kelia abejonių minimų pareigūnų kompetencija bei visuomenei akivaizdžiai parodė Lietuvos valstybės tarnybos prastą pasirengimą veikti tam tikrose situacijose“ (1 t., b. l. 53-55).

Atsižvelgiant į Išvadą, 2022-01-07 buvo priimtas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymas Nr. P-9 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Resocializacijos skyriaus vyriausiajam specialistui M. J.“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjas pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą ir jam paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (1 t., b. l. 9).

Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas - Įsakymo pagrįstumas ir teisėtumas.

Statutinių pareigūnų tarnybinė atsakomybė ir jos taikymas apibrėžtas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute, patvirtintame 2003 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu Nr. IX-1538 (toliau - Statutas).

Statuto 39 straipsnio 7 dalis numato, kad tais atvejais, kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Šio straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais.

Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarka numatyta Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraše (toliau – Tvarkos aprašas), patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142.

Tvarkos aprašo 2 punktas numato, kad pagrindinis Tvarkos aprašo tikslas – sudaryti sąlygas išsamiai ir nešališkai ištirti pareigūno tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus pareigūnus bei siekti tarnybinės drausmės stiprinimo bei tarnybinių nusižengimų prevencijos. Tvarkos aprašo 3 punkte numatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, kurio sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamus padarinius – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių. Tvarkos aprašo 21 punkto pirmoje pastraipoje numatyta, kad tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą atvejį, surašo Pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) (toliau – pranešimas), kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą ir jo teises ir įteikia jam pranešimo kopiją. Tvarkos aprašo 22 punktas numato, kad tikrinamas pareigūnas jo gautame pranešime nurodytu laiku gali pateikti tikrintojui arba įstaigos, kurioje eina pareigas, vadovui rašytinį paaiškinimą. Tikrinamo pareigūno teisė teikti paaiškinimus, prašymus bei įrodymus įtvirtinta ir Tvarkos aprašo 20.1 punkte. Tvarkos aprašo 24 punkte numatyta, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 9.1 papunktyje nustatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei tarnybinį patikrinimą atlikusių pareigūnų veiksmai); Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardą žeminanti veika, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas ar veika, žeminanti pareigūno vardą, padaryti (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigūno kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Nurodytas teisinis reglamentavimas skirtas tam, kad tikrinamam pareigūnui būtų išaiškintas įtarimų dėl jo padaryto tarnybinio nusižengimo turinys ir suteikta galimybė dėl jų visų pateikti savo paaiškinimus. Nurodyti Tvarkos aprašo reikalavimai yra imperatyvūs ir tarnybinį patikrinimą atliekančiam tikrintojui besąlygiškai privalomi. Jie skirti tam, kad, viena vertus, užtikrinti tikrinamo pareigūno teisę pasinaudoti galimybe apsiginti nuo įtarimų padarius tarnybinį nusižengimą, kita vertus, objektyviai, išsamiai ir nešališkai ištirti faktinių aplinkybių visumą ir remiantis jos įvertinimu priimti pagrįstą sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ar neskyrimo.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Akcentuotina, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, ar jo elgesys kitaip pažeidžia teisės normų reikalavimus, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1435/2013, 2011 m. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011, 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010 ir kt.). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012, 2010 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.).

Tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės, jas pagrindžiantys įrodymai, galimai tarnybinį nusižengimą padariusio pataisos pareigūno veikos įvertinimas. Taigi, tarnybinio patikrinimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžiamos kaltinimo, nuo kurio pareigūnas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma. Tarnybinio patikrinimo išvada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovas. Vadovui patvirtinus išvadą, joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), t. y. individualaus teisės akto, dalimi. Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas.

Įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių statutiniam valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui ir būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę valstybės tarnautojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011; kt.).

Nagrinėjamu atveju konstatuojama, kad Išvada yra neaiški ir nesuprantama, nepagrįsta faktiniais duomenimis. Iš išvados nėra galimybės suprasti, kokius neteisėtus veiksmus atliko pareiškėjas ir už kokių veiksmų padarymą ar neveikimą konkrečiai pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda.

Pareiškėjas kaltinamas, kad nuteistojo A. V. trumpalaikės išvykos metu nenaudojo vaizdo registratoriaus, tuo pažeisdamas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021-04-26 įsakymu Nr. V-135 patvirtintų Saugaus elgesio taisyklių (toliau – Taisyklės) 19 punkto reikalavimus, t. y. lydėjimo Įstaigos teritorijos viduje metu privaloma naudoti vaizdo registratorių ir Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021-02-03 įsakymu Nr. V-43 „Dėl tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašas) 5.5 papunktį, kuriame reglamentuojama, kad vaizdo registratoriai privalomai naudojami bendraujant su suimtaisiais (nuteistaisiais).

Teismas atmeta šį kaltinimą, kaip visiškai nepagrįstą ir pažymi, kad Taisyklių 19 punkto bei Vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo 5.5 punkto nuostatos taikomos atvejams, kai vaizdo registratoriai naudojami laisvės atėmimo vietų įstaigose. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nubaustas buvo už tai, kad nenaudojo vaizdo registratoriaus ne laisvės atėmimo vietų įstaigoje ar jos teritorijoje, bet nuteistojo A. V. trumpalaikės išvykos metu, t. y. laidotuvių proceso metu, kuriame dalyvavo daug civilių asmenų ir kurių privatumą saugo Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. Be to, kas ypač svarbu nagrinėjamu atveju yra tai, kad atsakovas turi pareigą išduoti vaizdo registratorių tais atvejais, kai tai būtina, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjui, nuteistojo A. V. trumpalaikės išvykos metu, buvo išduotas vaizdo registratorius, byloje nėra (atsakovas net neginčijo šios aplinkybės). Aplinkybę, kad pareiškėjui nebuvo išduotas vaizdo registratorius patvirtina ir tai, jog 2021 m. spalio 28 d. įsakyme Nr. 2-2266 „Dėl nuteistojo A. V. trumpalaikės išvykos už pataisos įstaigos teritorijos ribų“ nurodyta, kad nuteistąjį reikia lydėti su antrankiais, tačiau dėl vaizdo registratoriaus naudojimo nėra užsiminta, nors Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 „Dėl laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ 99 punkte nurodoma, kad suimtąjį (nuteistąjį) lydintis pareigūnas privalo su savimi turėti jam išduotas specialiąsias priemones (vaizdo registratorių - pagal poreikį). Be to, pagal Saugumo valdymo skyriaus specialiųjų ir kitų priemonių išdavimo ir priėmimo tarnybai apskaitos žurnalo Nr. 8.54 duomenis matyti, kad pareiškėjui jokios specialiosios priemonės išduotos nebuvo (1 t., b. l. 31).

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjui atsakovas neišdavė vaizdo registratoriaus, todėl Pravieniškių PN-AK padaryta išvada, jog pareiškėjas pažeidė minėtų teisės aktų nuostatas, nes nenaudojo vaizdo registratoriaus, yra visiškai nesuprantama, nepagrįsta ir neteisėta.

Pareiškėjui taip pat inkriminuotas ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. V-88 „Dėl laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ 97 punkto pažeidimas, pagal kurį: „pataisos pareigūnams su suimtuoju (nuteistuoju) atvykus į paskirties vietą, palydos vyresnysis patikrina patalpas, į kurias bus atlydėtas suimtasis (nuteistasis), įvertindamas, ar nėra pabėgimui paruoštų vietų ir t. t. Palydos vyresnysis įvertina situaciją, ar asmenys, su kuriais bendraus atlydėtas suimtasis (nuteistasis), nėra akivaizdžiai apsvaigę, agresyviai nusiteikę, įspėja šiuos asmenis, kad draudžiama suimtajam (nuteistajam) perduoti bet kokius daiktus ir nustato sąlygas, kokiu būdu bus galima bendrauti su suimtuoju (nuteistuoju). Palydos vyresnysis perspėja, kad pažeidus nustatytą tvarką, suimtasis (nuteistasis) nedelsiant bus palydėtas iki automobilio ir grąžintas į įstaigą. Palydos vyresnysis, įsitikinęs, kad atvesti suimtąjį (nuteistąjį) pakankamai saugu, nurodo palydai kartu su suimtuoju (nuteistuoju) ateiti į paskirties vietą“.

Kaip matyti, pareiškėjas kaltinamas tuo, kad būdamas palydos vyresniuoju, neatliko (ar netinkamai atliko, nes iš Išvados turinio nėra aišku) savo, kaip palydos vyresniojo pareigų, numatytų Instrukcijos 97 punkte.

Teismas ir šią atsakovo padarytą išvadą atmeta kaip visiškai nepagrįstą ir neteisėtą.

Iš byloje esančio 2021 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. 2-2266 „Dėl nuteistojo A. V. trumpalaikės išvykos už pataisos įstaigos teritorijos ribų“ (1 t., b. l. 10) turinio matyti, kad pareiškėjas nebuvo paskirtas palydos vyresniuoju, kaip ir nebuvo niekas kitas juo paskirtas, tuo būtent atsakovui pažeidžiant Instrukcijos 96 punkto nuostatą, pagal kurią „įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pataisos pareigūnas, atsižvelgdamas į suimtojo (nuteistojo) elgesį atliekant bausmę, galimą riziką dėl nuteistojo negrįžimo į pataisos įstaigą, gali skirti palydą. Palydai skiriami ne mažiau kaip du pataisos pareigūnai, iš kurių vienas paskiriamas šios palydos vyresniuoju“. Aplinkybė, kad pareiškėjas, turėdamas daugiausiai darbinės patirties tarp palydoje buvusių pareigūnų, ėmėsi iniciatyvos ir veiksmų siekiant suvaldyti kilusią konfliktinę situaciją, negali būti pagrindu pripažinti, kad M. J. buvo paskirtas palydos vyresniuoju. Atsižvelgiant į tai, atsakovo padaryta išvada, kad pareiškėjas neatliko (ar netinkamai atliko) palydos vyresniojo pareigų ir tuo pažeidė minėtas teisės akto nuostatas, yra nepagrįsta ir neteisėta, nes skirti nuobaudą už netinkamą pareigų atlikimą, kurių M. J. neturėjo jokio teisinio pagrindo atlikti, yra daugiau nei nesuprantama.

Teismo nuomone, Išvadoje pareiškėjui nepagrįstai inkriminuotas Taisyklių 9 ir 10 punktų pažeidimas, nes šios taisyklės nėra taikomos nuteistųjų trumpalaikių išvykų ir jų palydos teisiniams santykiams. Teisės akto taikymo sritį, kaip taisyklė, apibrėžia pats teisės aktas, dažniausiai jo 1 straipsnis ar punktas, kuris ir nurodo, kuo remiantis aktas priimtas ir kokiems teisiniams santykiams reguliuoti jis skirtas bei yra taikomas. Taisyklių 1 punkte aiškiai nurodyta: „Saugaus elgesio taisyklės (toliau – taisyklės) nustato darbuotojų elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigose (toliau – Įstaigos) tiesioginio kontakto su suimtaisiais (nuteistaisiais) metu bei Lietuvos probacijos tarnybos (toliau – LPT) darbuotojų elgesį tiesioginio kontakto su LPT priežiūroje esančiais asmenimis (toliau – prižiūrimieji) metu, priimant juos tarnybinėse patalpose ir vykdant šių asmenų kontrolę jų gyvenamosiose vietose, taip pat saugaus elgesio su specialiosiomis priemonėmis ir šaunamuoju ginklu reikalavimus“. Tai reiškia, jog Taisyklių nuostatos reglamentuoja tik darbuotojų elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigose tiesioginio kontakto su suimtaisiais (nuteistaisiais) metu, bet ne už Įstaigos ribų. Atvejus, kai šios taisyklės taikomos už institucijos ribų 1 punktas numato tik LPT funkcijų vykdymui - „vykdant šių asmenų kontrolę jų gyvenamosiose vietose“. Tuo tarpu laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnų funkcijų už Įstaigos ribų Taisyklės nereglamentuoja ir jų 1 punktas nenumato jokių atvejų, kai šios taisyklės turėtų būti taikomos už Įstaigos ribų. Tai patvirtina ir pats Taisyklių 9 punkto turinys: „Sulaukus grasinimų ar pasireiškus suimtojo (nuteistojo), prižiūrimojo fizinei agresijai, darbuotojai turi kviesti pagalbą, naudoti vaizdo registratorių ir atsitraukti saugiu atstumu. Nepavykus išsikviesti pagalbos, turėtų būti siekiama sukelti triukšmą (šaukti, išdaužti lango stiklą, ant grindų numesti patalpoje esančius daiktus ir pan.)“. Akivaizdu, kad pagalba pagal Taisykles suprantama kaip kitų Įstaigos darbuotojų kvietimas būnant pačioje Įstaigoje, pasitelkiant tam reikiamais atvejais langų stiklų išdaužimą ar patalpoje esančių daiktų numetimą ant grindų ir sukeliant triukšmą. Taigi, teismas konstatuoja, kad Taisyklių 9 ir 10 punktų pažeidimas pareiškėjui buvo inkriminuotas nepagrįstai, nes šis teisės aktas nereglamentuoja veiksmų, kuriuos vertino atsakovas, o jokių kitų teisės aktų, kurie turėtų būti taikomi trumpalaikių nuteistųjų išvykų ir jų palydos metu, pažeidimų pareiškėjui nebuvo inkriminuota.

Išvadoje nurodoma, jog pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 2 punktą, kuriame nurodyta, kad pataisos pareigūnai turi teisę naudoti prievartą. Teismas pažymi, kad teisinė atsakomybė negali būti taikoma už nepasinaudojimą teise. Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 11 straipsnio, reglamentuojančio prievartos naudojimo sąlygas, 1 dalis nustato, kad prievarta gali būti naudojama tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai atlikti. Pataisos pareigūnai naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdami į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pataisos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. Sistemiškai aiškinant šias teisės normas, bet kokios rūšies prievarta privalo būti taikoma adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, pataisos pareigūnui įvertinus ir savo saugumo užtikrinimo galimybes. Prioritetas yra teikiamas psichinei prievartai ir tik įstatyme numatytais atvejais, jeigu tai yra adekvatu esamoms aplinkybėms ir proporcinga esamam pavojui, taikoma fizinė prievarta. Dėl pastarosios, kaip ir dėl specialiųjų priemonių panaudojimo, vadovaujantis teisės aktais, sprendžia pats pareigūnas. Instrukcijos 173 punkte numatyta, kad sprendimą panaudoti specialiąsias priemones ar šaunamuosius ginklus savarankiškai priima kiekvienas pataisos pareigūnas. Specialiosios priemonės ir šaunamieji ginklai naudojami įvertinant ir atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, konkrečias aplinkybes, specialiųjų priemonių ir šaunamųjų ginklų technines charakteristikas. Konkrečioje situacijoje, kai nuteistasis pradėjo demonstruoti agresiją, iš pareigūnų veiksmų adekvati prievarta buvo panaudota. Pirmiausia buvo naudojama psichinė prievarta, t. y. nuteistasis buvo drausminamas žodžiu, jam buvo nurodoma nustoti taip elgtis, patvirtinant, jog, priešingai, jo išvyka bus nutraukta. Tačiau esant nepakankamam psichinės prievartos poveikiui, nuteistajam ir toliau elgiantis neadekvačiai, buvo panaudota fizinė jėga jį vedant ir prievarta sodinant į konvojavimo automobilį. Panaudojant fizinę jėgą besipriešinantis nuteistasis buvo įsodintas į tarnybinį transportą. Situacija buvo suvaldyta nenaudojant kažkokių tai kitų specialiųjų priemonių, nes tam nebuvo būtinybės.

Teismas taip pat pažymi, kad teisės aktų išvardijimas Išvadoje, kuriuos nurodoma, jog pareiškėjas pažeidė, taip pat nereiškia objektyviosios tarnybinio nusižengimo pusės atskleidimo ir detalizavimo. Išvadoje turi būti nurodoma ne tik pažeistas teisės aktas, bet ir konkretūs ir aiškūs faktiniai veiksmai, kuriais ar kurių neatlikimu, tie teisės aktai buvo pažeisti. Todėl vien tai, kad Išvadoje nurodoma, jog pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 2 punktą, kuriame nurodyta, kad prievartą pataisos pareigūnai turi teisę naudoti, niekaip nepatvirtina konkrečių neteisėtų pareiškėjo veiksmų, nes Išvadoje nėra argumentuotai pagrįsta, kodėl šią nuostatą pareiškėjas pažeidė, jeigu vaizdo įrašai patvirtina, kad prievartą, tiek psichinę, tiek fizinę, jis faktiškai naudojo. Išvadoje pareiškėjas nėra kaltinamas prievartą naudojęs nepakankamai intensyviai ar ne laiku, o numanomas teiginys, kad pareiškėjas šią įstatymo nuostatą pažeidė, nes prievartos nenaudojo, neatitinka vaizdo registratoriaus duomenų ir pareiškėjo bei kitų pareigūnų paaiškinimų, pagrindžiančių, kad prievarta faktiškai buvo naudota.

Teismas taip pat pažymi, kad Išvadoje konstatuojami kaip nustatyti pareiškėjo veiksmai apibūdinami abstrakčiai - „visiškai nekontroliavo nuteistojo elgesio“, o toks abstraktus teiginys paaiškinamas kitu abstrakčiu apibūdinimu – „netinkamai vykdė nuteistojo A. V. priežiūrą jo trumpalaikės išvykos metu“. Tačiau kaip konkrečiai nekontroliavo nuteistojo elgesio, ko tiksliai nepadarė ir ką privalėjo padaryti pareiškėjas, kaip konkrečiai pasireiškė netinkama nuteistojo priežiūra Išvadoje nėra nurodoma, todėl objektyvusis tarnybinio nusižengimo požymis – neteisėta veika, Išvadoje nurodytas visiškai neaiškiai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, jog tam, kad asmuo būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Tam būtinas ir kitas nusižengimo sudėties elementas – pareigūno kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo, privalo patikrinti, ar tyrimą atlikusi komisija aiškinosi kaltės klausimą ir ar ją (kaltę) nustatė teisingai. Nenustačius darbuotojo kaltės ar netinkamai ją nustačius, negalima ir tarnybinė atsakomybė. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo kaltė ne tik netirta ir nevertinta, bet Išvadoje iš viso nėra nustatyta, net ir formaliai nurodant, kokia kaltės forma, atsakovo vertinimu, pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą. Atitinkamai nenustačius kaltės ir jos formos nėra galimybės tinkamai pritaikyti ir tarnybinę atsakomybę bei paskirti teisingą tarnybinę nuobaudą. Tai – esminis procedūrinis pažeidimas, dėl kurio paskirta tarnybinė nuobauda negali būti pripažįstama pagrįsta ir teisėta.

Atsižvelgiant į tai, kad Išvadoje tinkamai ir aiškiai nesuformuluota veika, už kurią pareiškėjui skiriama tarnybinė nuobauda, tokia Išvada negali būti pagrindas tarnybinei pareiškėjo atsakomybei kilti, nes ji iš esmės varžo pareiškėjo teisę gintis nuo neaiškaus, tiksliai neapibrėžto kaltinimo, kuriuo nebuvo atskleista ir įrodyta tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – neteisėta veika. Be to, įvertinus tai, kad Išvadoje nenustatyta pareiškėjo kaltė, kuri nebuvo tirta ir vertinta, teismas pripažįsta, jog tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta neteisėtai.

Apibendrinant teismas konstatuoja, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nenustatyta pakankamų, objektyvių ir neabejotinų duomenų, patvirtinančių pareiškėjo neteisėtus ar netinkamus veiksmus ir jų teisinį pagrindimą (kvalifikavimą). Tarnybinio nusižengimo tyrimas konkrečių aptariamų pažeidimo faktų, realių pasekmių, kurios kilo dėl šių pažeidimų, nenurodė ir įrodymų nesurinko. Nenustatyta valstybės tarnautojo nusižengimo faktas, jo kaltė. Tarnybinio patikrinimo išvada pareiškėjo atžvilgiu yra vienpusiška, neobjektyvi ir nepagrįsta objektyvių aplinkybių įvertinimu, išvadoje išvardyti teisės aktai, kuriuos tariamai pažeidė pareiškėjas, ir jų dispozicijos, tačiau nenurodomi konkretūs pareiškėjo veiksmai, kuriais jis pažeidė minimą teisės aktą, todėl tokia išvada nepatvirtina tarnybinio nusižengimo sudėties. Nenustačius, kad padaryta neteisėta veika, t. y. nesant neteisėtos veikos tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių, taip pat pareiškėjo kaltės, kilusių neigiamų pasekmių, tarnybinė atsakomybė ir tarnybinio nusižengimo konstatavimas negalimas. Nurodytos aplinkybės lemia atlikto tarnybinio patikrinimo objektyvumo stoką ir paskirtos nuobaudos nepagrįstumą.

Dėl išvardintų priežasčių teismas pripažįsta, kad Įsakymas, kurio sudedamoji dalis yra Išvada, yra neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Tvarkos aprašo 24 punktui ir Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktams), kurie reikalauja aiškiai nurodyti teisinį ir faktinį pagrindą bei tinkamus administracinio sprendimo motyvus, o konkrečiai tarnybinės nuobaudos skyrimo atveju – aiškiai nurodyti kuo konkrečiai pasireiškė tarnybinis nusižengimas, kokia tikrinamo pareigūno kaltės forma (tyčia ar neatsargumu) jis padarytas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas tenkintinas, Įsakymas naikintinas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. J. skundą patenkinti.

Panaikinti Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2022 m. sausio 7 d. įsakymą Nr. P-9 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Resocializacijos skyriaus vyriausiajam specialistui M. J.“.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Grauželis