Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-10-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-553-562-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-15
Bylos Nr.
1A-553-562-2014
Teisminio proceso Nr.
1-01-2-00002-2011-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rosita Patackienė (pirm.), Vitalija Norkūnaitė, Stasys Punys
Nuteistasis
V. K.
Advokatai
Gediminas Bukauskas
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-553-562/2014Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00002-2011-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.2; 1.1.8.1.2.; 2.4.6; 2.4.7 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. spalio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Rositos Patackienės,teisėjų Stasio Punio, Vitalijos Norkūnaitės,sekretoriaujant Ilonai Lonskai,dalyvaujant prokurorui Audriui Matulioniui,nuteistajam V. K.,gynėjui advokatui Gediminui Bukauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 182 str. 2 d. 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo V. K. faktinio sulaikymo dienos.

Nuspręsta kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuteistajam V. K. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Tuo pačiu nuosprendžiu G. D. išteisintas pagal BK 182 str. 2 d., neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką.

Nuspręsta kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti G. D. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos prašymas dėl 4257,45 litų ekstradicijos išlaidų priteisimo iš G. D., atmestas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas pagal BK 182 str. 2 d. už tai, kad jis veikdamas su tyrimo nenustatytais asmenimis, veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą pasipelnyti, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – šaldytos žuvies krovinį, o būtent: 2010-12-17 V. K. Vilniuje, tiksliai nenustatytoje vietoje, vykdydamas su nenustatytais bendrininkais aptartą išankstinį sumanymą, apsimetant pervežimo paslaugas teikiančios bendrovės atstovu, gauti užsakymą pervežti krovinį, organizuoti tariamą krovinio pervežimą ir taip apgaule jį įgyti, telefonu susisiekė su Estijos Respublikos bendrovės I (duomenys pakeisti) atstovu, šiam melagingai prisistatė A (duomenys pakeisti) IĮ, užsiimančios krovinių pervežimais, darbuotuoju A., suderino krovinio gabenimo sąlygas, po ko Vilniaus prekybos centre „Akropolis“ įsikūrusiame pašto skyriuje faksu iš bendrovės I (duomenys pakeisti) gavo sutartį - paraišką dėl Rusijos Federacijos bendrovei „At“ (duomenys pakeisti) priklausančio šaldytos žuvies krovinio, kurio vertė 114 772 JAV dolerių (297 259,48 Lt), pervežimo iš Danijos Karalystės į Rusijos Federacijos Maskvos miestą; telefonu pranešė transporto priemonės, kuri važiuos pasiimti krovinį, duomenis ir vairuotojo telefono numerį. Po ko, tyrimo nenustatyti bendrininkai nenustatytoje vietoje ir tiksliai nenustatytu laiku nurodė G. D. nuvykti vilkiku į Daniją ir paimti krovinį. G. D. krovininiu automobiliu SCANIA R164LA, ant kurio buvo uždėti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), su puspriekabe KRONE US 926, ant kurios buvo uždėti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), 2010-12-20 atvyko į Danijos Karalystę, su nenustatytu asmeniu atvyko į bendrovę „F“ (duomenys pakeisti) adresu: (duomenys neskelbtini); tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis prisistatė R. A., pateikė pastarojo asmens vardu išduotą suklastotą asmens tapatybės kortelę su nuotrauka; dokumentus, susijusius su šaldytos žuvies krovinio paėmimu; netikrus transporto priemonių registracijos liudijimus, kuriuose nurodyti krovininio automobilio SCANIA R420LA valstybiniai numeriai: (duomenys neskelbtini), ir puspriekabes SKO 24 valstybiniai numeriai: (duomenys neskelbtini); paėmė 18 973,3 kg šaldytos žuvies (upėtakio) krovinį, kurio vertė 114 772 JAV dolerių (297 259,48 Lt), kurį jo - V. K. nurodymu G. D. 2010-12-23 pristatė ir iškrovė į UAB „Ž“ (duomenys pakeisti) sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. K. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nuosprendžio dalį, kuria jam paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ir vadovaujantis BK 54 str. 3 d., paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą. Apeliantas mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino visas aplinkybes, apibūdinančias jo padarytą nusikaltimą, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo bei aplinkybes, apibūdinančias apelianto asmenybę, dėl to paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Pasak apelianto, teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes ir teisingai jas įvertinęs neabejotinai turėjo prieiti išvados, jog aplinkybės, susijusios su nusikalstamos veikos padarymu, yra iškirtinės ir realiai neatitinka BK 182 str. 2 d. numatytos veikos pavojingumo, o laisvės atėmimo bausmė yra akivaizdžiai prieštaraujanti teisingumo principui. Dėl šių priežasčių teismas privalėjo taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskirti teisingą bausmę, atitinkančią padaryto nusikaltimo pavojingumą bei tinkamai individualizuoti bausmę. Apeliantas mano, jog bauda šioje byloje būtų teisingiausia bausmė, atitinkanti tiek minėtus bausmės teisingumo ir individualizavimo principus, tiek ir užtikrinanti bausmės paskirties ir tikslų įgyvendinimą.

Apeliantas nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje teismas paskirdamas jam bausmę, atsižvelgdamas į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir ypatumus, konstatavo, jog nusikaltimas nesukėlė sunkių pasekmių, dėl įvykdyto nusikaltimo neatsirado turtinė žala ir civilinis ieškinys byloje nėra pareikštas. Pasak apelianto, atsižvelgiant į teismų praktiką, manytina, kad būtent šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pati nusikalstama veika, nors formaliai ir atitinkanti BK 182 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymius, savo pavojingumu iš esmės neatitinka šiame straipsnyje numatyto nusikaltimo tipinio pavojingumo laipsnio. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad BK 182 str. įstatymo saugoma vertybė yra asmenų turtinės teisės bei turtiniai interesai, todėl dėl apelianto įvykdyto nusikaltimo nesant padarytos turtinės žalos, vargu ar galima teigti, kad jis savo pobūdžiu ir pavojingumu ne tik formaliai, bet ir realiai atitinka šiame BK straipsnyje numatytą tipinį nusikaltimą.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertino tai, kad apeliantas yra neteistas, turi pastovų darbą ir legalų pajamų šaltinį, taip pat turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, jog apeliantas turi mažametį vaiką iš pirmosios santuokos, su kuriuo bendrauja, taip pat rūpinasi vaiko išlaikymu. Šioje byloje ikiteisminio tyrimo eigoje apeliantas bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, nurodė visas jam žinomas aplinkybes ir padėjo išaiškinti šią nusikalstamą veiką. Tik apelianto parodymų dėka ikiteisminio tyrimo pareigūnai nustatė asmenį, kurio suklastoti dokumentai buvo pateikti apgaule užvaldant žuvies krovinį, t. y. G. D.. Pasak apelianto, jo pastangomis Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai yra išaiškinę ir daugiau kitų nusikalstamų veikų, nesusijusių su šia baudžiamąja byla. Taigi iš aplinkybių visumos matyti, kad apelianto asmenybė iš esmės vertintina tik teigiamai, jis nėra linkęs nusikalsti.

Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad prisipažino ir prisipažįsta įvykdęs nusikaltimą, už kurį yra nubaustas, supranta neigiamas savo elgesio pasekmes ir kritiškai jį vertina, dėl įvykdyto nusikaltimo gailisi, ką įvertino ir pirmosios instancijos teismas, pripažinęs tai atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taip pat apeliantas pažymi, kad jo apsisprendimą įvykdyti šį nusikaltimą lėmė sunki finansinė padėtis, tuo metu jis neturėjo darbo, jam buvo reikalingi pinigai. Tačiau apeliantas supranta, kad tai nėra tinkamas būdas pagerinti savo finansinę padėtį, iš šios situacijos jis pasimokė ir yra įsitikinęs, jog daugiau neatliks jokių nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų. Taip pat apeliantas mano, kad ne laisvės atėmimo bausmė gali jį reabilituoti ir taip atsverti padaryto nusikaltimo pasekmes, o būtent būdamas laisvėje, savo darbu kurdamas pridėtinę vertę visuomenei, tai padaryti apeliantas gali kur kas efektyviau.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. K. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde, neginčydamas veikos kvalifikacijos, apimties bei savo kaltės jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme, prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nuosprendžio dalį, kuria jam paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ir vadovaujantis BK 54 str. 3 d., paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą.

BK 182 str. 2 d. numatyta, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo V. K. apeliacinio skundo teiginiu, kad jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 dalys). Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d.). Taigi, aiškus prieštaravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatą. Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 d. apibrėžtą bausmės paskirtį ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-7-259/2011). Taikydamas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-110/2008, 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011). BK 54 str. 3 d. nėra išvardinta, kokios turi būti išimtinės aplinkybės šio įstatymo taikymui, todėl visais atvejais konkrečioje byloje šį klausimą sprendžia tik teismas.

V. K. padarė baigtą tyčinį sunkų nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d., dėl nuteistojo veiksmų nebuvo sukelta sunkių padarinių, dėl įvykdyto nusikaltimo turtinė žala neatsirado ir civilinis ieškinys byloje nebuvo nepareikštas. Nors, V. K. galiojančių teistumų neturi, tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad jis buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal anksčiau galiojusio BK 207 str. 1 d. (oficialaus dokumento suklastojimas ar suklastoto oficialaus dokumento realizavimas ar panaudojimas) (T. 7., b. l. 94-95), praeityje baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (T. 7., b. l. 96-98). V. K. vieną kartą gydėsi Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, diagnozė: adaptacijos sutrikimas, vyrauja mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai, žalingas alkoholio vartojimas (T. 7., b. l. 104). V. K. turi darbą ir legalų pajamų šaltinį, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, turi mažametį vaiką iš pirmosios santuokos. V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikaltimas įvykdytas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis BK 54 str. 3 d. prasme. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. numatytos išimtinių aplinkybių buvimas neturėtų kelti jokių abejonių, ko, nagrinėjamu atveju, nėra. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. K. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, įvertino ir kitas, bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą, jam paskirta bausmė yra žymiai mažesnė už sankcijos vidurkį. Įvertinus aukščiau aptartų aplinkybių visumą, konstatuotina, jog laisvės atėmimo bausmės paskyrimas V. K. atitinka bausmės tikslus ir neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams, todėl nėra pagrindo paskirti nuteistajam švelnesnės bausmės Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. pagrindu.

Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti nuteistojo V. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Rosita PatackienėTeisėjai Stasys PunysVitalija NorkūnaitėNuorašas