- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-20
- Bylos Nr.
- 2A-598-124/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Matiukienė, Jolanta Badaugienė, Laisvė Aleknavičienė (pran.)
- Atsakovas
- UAB „Švarinta“
- Ieškovas
- UADB „ERGO LIETUVA“
- Kategorijos
- 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja L. Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2A-598-124/2011
Teisėjas J. Stubrys Teisminio proceso Nr. 2-07-3-05151-2010-7 Procesinio sprendimo kategorija 73.2.5.5.
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 20 d.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Švarinta“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1125-772/2011 pagal ieškovo UADB „ERGO LIETUVA“ ieškinį atsakovui UAB „Švarinta“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas teismui pateikė ieškinį (1–2 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo UAB ,,Švarinta“ 1142,27 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2006 m. lapkričio 22 d. UADB „ERGO LIETUVA“ su V. K. pasirašė transporto priemonių draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas automobilis (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) laikotarpiui nuo 2006-11-23 iki 2007-11-23.
2006 m. liepos 19 d. Šiaulių miesto antrajame policijos komisariate buvo užregistruotas įvykis, kurio metu ant automobilio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), stovėjusio sandėlių teritorijoje, (duomenys neskelbtini), užvirto šiukšlių konteineris ir įlenkė dešinės pusės priekinį sparną. Šiukšlių konteineris priklauso UAB „Švarinta“. Prieš įvykį šiukšlių konteineris buvo techniškai netvarkingas, be stabdžių mechanizmo, todėl vėjo išjudintas nuriedėjo nuo rampos, užkrito ant automobilio ir jį apgadino.
Automobilis (duomenys neskelbtini) įvykio dieną buvo apdraustas UADB "ERGO LIETUVA" Transporto priemonių kasko draudimu. Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus bei remonto darbus, buvo nustatyta, jog transporto priemonės savininkui padaryti nuostoliai sudarė 1 142,27 Lt, todėl UADB „ERGO LIETUVA“, vykdydama draudimo sutarties sąlygas, išmokėjo transporto priemonės savininkui- draudėjui 1 142,27 Lt draudimo išmoką ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos atlyginimą asmenį - UAB „Švarinta“. Atsakovas gera valia šios prievolės neįvykdė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį (21–22 b. l.) atsakovas UAB „Švarinta“ prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad dėl automobilio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), sugadinimo yra atsakingas nenustatytas asmuo, kurio vairuojamas automobilis nustūmė šiukšlių konteinerį. Be to, šiukšlių konteinerio valdytoju buvo UAB „Rusteksas“, kuriam atsakovas buvo perdavęs techniškai tvarkingą šiukšlių konteinerį. UAB „Rusteksas“ atsakovui jokių pretenzijų, susijusių su šiukšlių konteinerio technine būkle, nėra pareiškęs, todėl UAB „Švarinta“ negali būti atsakinga už automobilio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), sugadinimą.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 4 d. sprendimu (120–126 b. l.) ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovui UADB „ERGO LIETUVA“ iš atsakovo UAB „Švarinta“ 1 142,27 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka ir 66,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso: 1 208,27 Lt, priteisė 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo 1 142,27 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-07-13 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei į valstybės biudžetą 30,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nurodė, kad ieškovas, tiek kreipdamasis į teismą, tiek ir bylos nagrinėjimo metu teigė, kad atsakovas UAB „Švarinta“ laikytinas asmeniu atsakingu už žalą tretiesiems asmenims, kaip perduoto daikto savininkas, nes byloje nėra duomenų apie atsakovo ir UAB „Rusteksas“ sutartinius santykius. Teismas nurodė, kad tiek nuomos, tiek panaudos atveju sutartis tarp šalių turi būti rašytinės formos, jeigu jos terminas ilgesnis nei vieneri metai (CK 6. 629 str.. 2d., 6.478 str.1d.). Atsakovas būtent ginčo atveju ir sudarinėjo su konteinerių gavėjais (juridiniais asmenimis) neterminuotas rašytines sutartis. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas J. M., kuris tuo metu dirbo UAB „Švarinta“ vadovu. Panaudos davėjas privalo perduoti daiktą panaudos gavėjui tokios būklės, kuri atitinka sutarties nustatytas sąlygas ir daikto naudojimo paskirtį (CK 6. 633 str.). Liudytojas J. M. parodė teismui, kad bendrovė su konteinerių gavėjais ne tik sudarydavo rašytines sutartis, bet ir pasirašydavo kilnojamojo turto priėmimo - perdavimo aktus. Įstatymas numato, kad už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, naudojant perduotą daiktą pagal panaudos sutartį, atsako panaudos gavėjas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl panaudos davėjo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6. 639 str.). Tačiau tiek iš tyrimo medžiagos, tiek ir iš liudytojo A. J. parodymų seka, kad atvykus atsakovo darbuotojams į (duomenys neskelbtini), ir išpylus šiukšles, bei pastačius konteinerį ant rampos, pastarasis netrukus pajudėjo iš vietos ir riedėdamas nukrito ant trečiojo asmens lengvojo automobilio. Anot minėto liudytojo parodymų, konteineris pradėjo riedėti, kadangi buvo sugadintas stabdžių mechanizmas. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo darbuotojai matė, jog konteineris yra netvarkingas, tačiau jį vėl pastatė atgal ir apie tai neinformavo darbdavio (atsakovo) ar gavėjo atstovų. Nors galimai eksploatuodamas gautą konteinerį UAB „Rusteksas“ privalėjo laikytis bendrųjų šio kilnojamojo daikto naudojimui keliamų reikalavimų, tačiau kilus ginčui ir nesant tarp šalių rašytinės sutarties, priėmimo perdavimo akto, visi nesusipratimai dėl sutarties vykdymo sąlygų priskirtini atsakovui, kaip konteinerio savininkui. Teismas nurodė, kad šią aplinkybę patvirtino ir Šiaulių apygardos teismo 2010-09-07 nutartis, kurioje nurodyta, kad iš UAB „Rusteksas“ nėra perimti nei turto grąžinimo, nei jo perdavimo aktai. Be to, atsakovo darbuotojai išsivežė du didelius ir vieną mažą konteinerį, o vieną, t. y. neturintį stabdžio mechanizmo, pastatė atgal. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad būtent UAB „Rusteksas“ perduotas konteineris nuvirto ant trečiojo asmens lengvojo automobilio, o taip pat nepateikė duomenų apie UAB „Rusteksas“ perduotą šiukšlių konteinerį, bet ir jį identifikuojančius požymius, pvz.. inventorinį numerį, talpą ir pan. Atsakovas taip pat neįrodė, dėl ko darbuotojai, kaip profesionalai, matydami šiukšlių konteinerį be stabdžių, jo neišsivežė pakeisti, o pastatė atgal. Teismas, padarė išvadą, jog atsakovas neįrodė, kad už žalą yra atsakingas UAB „Rusteksas“.
Teisme liudytoju apklaustas Šiaulių apskrities VPK VP Pietinės policijos nuovados tyrėjas A. J. patvirtino, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių kitų aplinkybių dėl ko pajudėjo šiukšlių konteineris. Teismas šiuos tyrėjo parodymus laikė ir vertino kaip pagrįstus įrodymus dėl žalos kilimo (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Be to, tyrimo metu surašytą 2007-07-26 teikimą laikė prima facie įrodymu, kurio duomenys nėra paneigti kitais rašytiniais įrodymais (CPK 197 str. 2d.). Teismas konstatavo, kad tyrėjo parodymai atitinka iš dalies ir teisme apklausto liudytojo J. M. parodymus. Teismas nurodė, jog byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtino faktą, kad žalos kilimo priežastis buvo netvarkingas šiukšlių konteineris. Laikytina, kad tokie atsakovo veiksmai prieštaravo CK 6. 38 str. 2 d. nuostatai. Liudytojų J. M., A. J. parodymai, o taip pat teismui nepateikti šalių sutartinius santykius nustatantys dokumentai, paneigia atsakovo samprotavimus apie UAB „Rusteksas“ civilinę sutartinę atsakomybę ginčo atveju. Liudytojas A. J., remdamasis tyrimo duomenimis, paaiškino, jog niekas iš pašalinių asmenų neturėjo jokios įtakos konteinerio judėjimui, t.y. jis judėjo, nes nebuvo stabdžių mechanizmo. Teismas konstatavo, kad žalos kilimo priežastis – konteinerio netvarkingumas, yra nustatyta. Atsakovas nepaneigė šioje medžiagoje nustatyto fakto, kad konteineris buvo tvarkingas, todėl darytina išvada, kad UAB „Švarinta“ savo veiksmais pažeidė CK 6. 633 str. 1 d. reikalavimus. Teismas konstatavo, kad esant atsakingo už žalą asmens kaltės prezumpcijai, atsakovas UAB „Švarinta“ neįrodė, kad jai priklausantis šiukšlių konteineris buvo UAB „Rusteksas“ perduotas techniškai tvarkingas ir pagal panaudos sutarties sąlygas ar žala kilo dėl kokio nors įvykio, dėl kurio jis nėra kaltas, arba dėl nenugalimos jėgos (CPK 178 straipsnis). Todėl ieškovas UADB „ERGO LIETUVA“, išmokėjęs draudimo išmoką trečiajam asmeniui V. K., įgijo reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už žalą.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Švarinta“ apeliaciniu skundu (127–130 b. l.) prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-07-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą-ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Ieškovas įrodinėjo, kad atsakovas laikytinas atsakingu už padarytą žalą automobilio savininkui tuo pagrindu, kad jis yra šiukšlių konteinerio savininkas. Tuo tarpu atsakovas įrodinėjo, kad minėtas šiukšlių konteineris buvo perduotas panaudos pagrindais UAB „Rusteksas“, todėl būtent ši bendrovė, eksploatavusi minėtą konteinerį įvykio dieną 2007-07-19 panaudos pagrindais, yra atsakinga už padarytą žalą. Nors teismui nebuvo pateikta, tačiau tai savaime nepaneigia panaudos sutartinių santykių tarp atsakovo ir UAB „Rusteksas“ buvimą. Įstatymas nenumato, kad nesudarius rašytinės panaudos sutarties, ji yra negaliojanti.
Šalies argumentai
2. Byloje yra visa eilė įrodymų, kurie visiškai įrodo, kad atsakovas anksčiau minėtą
šiukšlių konteinerį panaudos pagrindais buvo perdavęs UAB „Rusteksas“ ir įvykio dieną 2007-
kad nuo 2007-01-01 iki 2007-12-22 UAB „Rusteksas“ mokėjo privalomą vietinę rinkliavą už
komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą pagal veiklos vykdymo vietą adresu (duomenys neskelbtini), 2) 2006-12-19 Šiaulių miesto komunalinių atliekų surinkimo
ir vežimo paslaugų teikimo laikinoji sutartis Nr. 1, sudaryta tarp viešosios įstaigos Šiaulių
regiono atliekų tvarkymo centro ir UAB „Švarinta“, iš kurios matyti, kad atsakovas teikia
komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo Šiaulių mieste paslaugas, 3) iš bylos duomenų
matyti, kad atsakovas komunalines atliekas surinkdavo įvykio dieną 2007-07-19 ir adresu
(duomenys neskelbtini), kur būtent savo veiklą vykdė šiukšlių konteinerio panaudos gavėjas UAB
„Rusteksas“, 4) Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato antrojo policijos
komisariato medžiagoje yra konstatuota, kad UAB „Rusteksas“ įvykio dieną 20007-07-19 eksploatavo anksčiau minėtą šiukšlių konteinerį, o ši tyrimo medžiaga, kaip teismas konstatavo, laikytina prima facie įrodymu, 5) UAB „Švarinta“ direktorius J. M., apklaustas liudytoju nurodė, kad anksčiau minėtas šiukšlių konteineris buvo suteiktas panaudai UAB „Rusteksas“. Šių įrodymų visuma įrodo, kad atsakovas šiukšlių konteinerį buvo perdavęs panaudai UAB „Rusteksas“ ir įvykio dieną 2007-07-19 šį konteinerį eksploatavo UAB „Rusteksas“.
3. Iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies (ginčijamo sprendimo 5 lapas) galima daryti išvadą, jog teismas vis tik konstatavo, kad tarp atsakovo ir UAB „Rusteksas“ susiklostė panaudos teisiniai santykiai dėl anksčiau minėto šiukšlių konteinerio, tačiau teismas padarė neteisingą, visiškai niekuo nepagrįstą išvadą, neva, atsakovas perdavė UAB „Rusteksas“ netvarkingą konteinerį. Tokia išvada padaryta todėl, jog įvykio dieną 2007-07-19 policijos tyrimo medžiagoje buvo nurodyta, kad šis konteineris buvo netvarkingas.
4. Konstatavus, kad atsakovas buvo perdavęs šiukšlių konteinerį UAB „Rusteksas“ panaudos pagrindais ir įvykio dieną 2007-07-19 šį šiukšlių konteinerį eksploatavo UAB „Rusteksas“, būtent UAB „Rusteksas“ yra atsakingas už padarytą žalą, kurią atlygino ieškovas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UADB „ERGO LIETUVA“ (137–139 b. l.) prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-07-04 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Atsakovo pateikta VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro pažyma apie tai, kad remiantis 2006 m. birželio 26 d. Šiaulių miesto sav. tarybos sprendimu Nr. T-4, UAB „Rusteksas“, kaip ir visi ūkinę veiklą vykdantys subjektai, yra apmokestinta mokesčiu už atliekų surinkimą, neįrodo, jog ši bendrovė 2007 m. liepos 19 d. įvykio metu buvo šio konteinerio valdytoja ir buvo atsakinga už šio konteinerio techninį stovį, t. y. realiai galėjo šiam daiktui daryti fizinį poveikį.
2. Šiaulių miesto komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų sutartis Nr. 1 jokiu būdu negali įrodyti, kad tokio pobūdžio sutartis buvo sudaryta ir su UAB „Rusteksas“, juo labiau, iš šios sutarties turinio negalima spręsti, kad paslaugos gavėjas tampa konteinerio valdytoju, priešingai, šios sutarties dalykas yra susijęs su komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo paslauga. Šia sutartimi nėra perduodama kokia nors įranga.
3. Net ir laikant, kad tarp atsakovo ir UAB „Rusteksas“ buvo sudaryta komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų teikimo sutartis, tokios tipinės sutarties, kurios pavyzdį pateikė atsakovas, 3.1.2 punkte yra įsakmiai nurodyta, kad paslaugos teikėjas (UAB „Švarinta“) atsako už bet kokią žalą, kurią jis, jo darbuotojai, įranga darbų vykdymo metu gali padaryti fiziniams ir juridiniams asmenims, privačiai bei visuomeninei nuosavybei. Todėl, vadovaujantis šios sutarties sąlygomis, visa atsakomybė dėl atsakovo vykdomos veiklos neigiamų padarinių kiltų tik šią paslaugą teikiančiam asmeniui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 str. 1 d. reglamentuoja, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Todėl subrogacijos teisę siekiantis įgyvendinti ieškovas privalo įrodyti, kad jis buvo draudikas, kad įvykis buvo draudiminis, kad ieškovas išmokėjo pagrįsto dydžio draudimo išmoką, kad atsakovas yra atsakingas už padarytą žalą. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2007 m. liepos 19 d. ant V. K. priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini)stovėjusio (duomenys neskelbtini), užvirto šiukšlių konteineris, buvo apgadinta transporto priemonė, kurios draudikas yra ieškovas, bei dėl to, kad šio įvykio pagrindu ieškovas transporto priemonės savininkui išmokėjo 1.142,27 Lt draudimo išmoką. Byloje ginčijamas atsakovo atsakomybės už patirtą žalą klausimas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246–6.248 straipsniuose yra reglamentuojamos civilinės atsakomybės bendrosios nuostatos, sąlygos jai atsirasti, pateikta neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo būtinų sąlygų, samprata. Pagal CK 6.245 straipsnį civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė.
Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisinių aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Tai neteisėta, jeigu nurodyto pobūdžio elgesio reikalaujama teisės aktų ar teisės pagrindu. Atskirais atvejais veiksmų neteisėtumą civilinėje atsakomybėje gali sudaryti pareigos, kurios pagrindą sudaro moraliniai, etiniai ar kitokie reikalavimai, nevykdymas (pvz., taikant profesinę civilinę atsakomybę). Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė. Konkrečiu atveju teismas turi kvalifikuoti faktinius santykius pagal teisę ir iš teisinių santykių prigimties bei asmeniui keliamų teisinių reikalavimų visumos spręsti, kokios teisės ir pareigos skirtos asmeniui, ar jos buvo objektyviai įvykdytos.
Pagal Civilinio kodekso 6.263 straipsnį iš kiekvieno asmens reikalaujama tokio elgesio, kad niekam nebūtų padaryta žala.
Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką nukentėjusiam, pereina reikalavimo teisė Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad žalos kilimo priežastis buvo netvarkingas konteineris, kuris po šiukšlių išpylimo buvo paliktas eksploatacijai ir netinkamai pastatytas .
Sutiktina su apelianto argumentais, kad teismo sprendimas yra prieštaringas toje dalyje , nustatančioje kas buvo šio konteinerio valdytojas. Vienoje sprendimo dalyje teismas pasisako, kad neesat rašytinės sutarties , nėra įrodymų apie UAB „Rusteksas“ ir UAB „Švarinta“ sutartinius santykius, kitoje sprendimo dalyje teismas pripažįsta, buvus šiuos santykius, nes analizuoja UAB „Švarinta“, kaip panaudos davėjo pareigas . Teismo išvados padarytos netinkamai aiškinant ir taikant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Teismas, įvertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, taip pat turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra įrodymų apie panaudos santykių buvimą , neesant rašytinės sutarties. Ši aplinkybė buvo nustatyta ir Šiaulių miesto VPK tiriant įvykį, kuria teismas rėmėsi , nustatyta iš liudytojo J. M. parodymų teisme , patvirtina ir netiesioginiai įrodymai , surinkti byloje, t.y.2006-12-19 komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo Šiaulių mieste sutartis, pažyma apie atliekų tvarkymo mokesčių mokėjimą. Pripažinus buvus panaudos santykius, yra spręstina , kuris asmuo atsakingas už žalos padarymą. Kolegija nesutinka su teismo išvadomis dėl CK 6.633 str. atsakovo atžvilgiu taikymo, nes byloje nėra įrodymų, kad šis konteineris buvo perduotas netvarkingas. UAB „Rusteksas“ jį priėmė, , nereiškė pretenzijų dėl jo netvarkingumo, t.y. stabdžių mechanizmo nebuvimo, jį eksploatavo. Remiantis CK 6.636 straipsnio nuostatomis panaudos gavėjas privalėjo išlaikyti tvarkingą panaudai perduotą daiktą, jį remontuoti. Byloje nėra įrodymų, kad tokios pretenzijos būtų reiškiamos atsakovui. Atsakovas remiasi CK 6.639 straipsniu ir mano, kad šiuo atveju už žalą turi atsakyti UAB „Rusteksas“, o atsakovo atžvilgiu ieškinys turi būti atmestas, su kuo kolegija nesutinka. Bylos medžiaga patvirtina, kad konteineris pradėjo judėti ir nukrito ant automobilio po to, kai atsakovo darbuotojai išpylė šiukšles ir jį pastatė ant rampos. Policijos surinkta medžiaga patvirtina tas aplinkybes, kad išpylus šiukšles, atsakovo darbuotojai aplaidžiai pastatė konteinerį , jį pastatydami ant rampos prie stovinčių mašinų ne šonu, į rampos kraštą, kad šis nenuriedėtų, o atsuko juos galu. Ko pasekoje po kelių minučių konteineris nuvažiavo nuo rampos. Sutiktina su teismo sprendimo motyvacija bei ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad atsakovas yra profesionalas atliekų surinkimo, išvežimo srityje, ką patvirtina ir 2006-12-19 d. „Komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų tiekimo laikinoji sutartis Nr.1“, kurios 3.1.2 punktas įpareigoja atlyginti ir tretiesiems asmenims padarytą , kuriuos sukėlė paslaugos tiekėjas, netinkamai ją vykdydamas (65–70 b.l). Atsakovas, turėdamas pakankamai patirties šioje srityje, turėjo veikti atsakingai, todėl pažeidė bendrą pareigą, numatytą LR CK 6.263 str., elgėsi neapdairiai, nerūpestingai, kiek buvo būtina šiomis sąlygomis . Iškraudami atliekas ir pastatydami konteinerį, darbuotojai neįsitikino, ar yra stabdžiai, nefiksavo stabdžių mechanizmo, nesaugiai paliko konteinerį, kurį iš esmės jau buvo draudžiama eksploatuoti, ir kuris neesant stabdžių mechanizmo, nesaugiai jį pastačius prie rampos krašto , pradėjo riedėti ir nukrito nuo rampos. Tuo pasireiškė atsakovo, atsakančio už savo darbuotojų veiksmus kaltė bei neteisėti veiksmai, netinkamai, nerūpestingai atliekant savo pareigas, išvežant atliekas (CK 6.246,6.248,6.249,6.264 str.).
Laikytina, kad yra abiejų įmonių kaltė, t.y. UAB „Rustekas“, kad eksploatavo netvarkingos techninės būklės konteinerį, bei atsakovo, kuris savo pareigas atliko netinkamai , ką teisme iš dalies pripažino ir atsakovo atstovas , nurodydamas, jog gali būti ir dalinė atsakomybė. Todėl teismo sprendimas yra keistinas, priteistina suma mažintina 50 procentų , ir iš atsakovo priteistina 571,14 Lt žala .
Pakeitus sprendimą , yra keistina sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo .Ieškovas pirmosios instancijos teisme turėjo šias bylinėjimosi išlaidas- 66 Lt. žyminio mokesčio , o apeliacinėje instancijoje 70 Lt žyminio mokesčio išlaidų (17,132 b.l.).Atsakovas pirmosios instancijos teisme turėjo 1210 Lt atstovavimo išlaidų, o apeliacinėje instancijoje - 605 Lt. atstovavimo išlaidų (75–76 ,145–146 b.l.). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pirmosios instancijos teisme 30,10 Lt. Bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų (CPK 93 str. 2,3 d.d.). Atlikus priteistinų sumų apeliacinėje instancijoje įskaitymą, iš ieškovo atsakovui priteistina 267,50 Lt (605:2-70:2).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
nutaria:
2011 liepos 04 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo UAB „Švarinta“ ieškovui UADB „ERGO LIETUVA“ 571,14 Lt penkis šimtus septyniasdešimt vieną litą 14 ct.) žalos atlyginimo ir 33,00 Lt (trisdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo 571,14 Ltsumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-07-13 dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti iš ieškovo UADB „ERGO LIETUVA“ atsakovui UAB „Švarinta“605 Lt.(šešis šimtus penkis litus) atstovavimo išlaidų.
Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo UAB „Švarinta“bei iš atsakovo UADB „ERGO LIETUVA“po 15,05 Lt(penkiolika litų 05 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti iš ieškovo UADB „ERGO LIETUVA“ atsakovui UAB „Švarinta“267.50 Lt (du šimtus šešiasdešimt septynis litus 50 ct.) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.