- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-12-27
- Bylos Nr.
- I-7619-244/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Audrius Bakaveckas, Liudmila Zaborovska (pran.)
- Pareiškėjas
- UAB „Nummus“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- M. D., UAB SEB VB
- Kategorijos
- 13.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Veslavos Ruskan, teisėjų Liudmilos Zaborovskos (pranešėja) ir Audriaus Bakavecko, sekretoriaujant Linai Jasiulionytei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei Egidijai Stauskienei, atsakovo atstovui Justui Šatrauskui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Jadvygai Aleksaitei, viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Nummus“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. D. ir UAB SEB VB lizingas, dėl statybos leidimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja skunde (b. l. 3–6) prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007-01-09 išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad 2006 m. liepos mėnesį gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai svarstė klausimą dėl pastogės įrengimo ir pastogės dalių paskaičiavimo projektą. Pagal Neįrengtos pastogės plane nurodyto svarstymo 1 punktą gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma pritarė neįrengtos pastogės patalpos dalių paskaičiavimo projektui ir 9-ajam butui priklausančios pastogės dalies (54,16 kv. m) atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės. Toks gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas ir jo pagrindu išduotas statybos leidimas neteisėti. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis tokio viešo svarstymo metu neįrengta pastogė bendrosios dalinės nuosavybės teise jau buvo valdoma atskirų patalpų savininkų, todėl pagal LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 3 punktą neįrengta pastogė negali būti laikoma bendrojo naudojimo objektu, dėl kurio valdymo ir naudojimo sprendimai gali būti priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Ši neįrengta pastogė bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso konkretiems asmenims, todėl pagal LR CK 4.75 straipsnio 1 dalį visi sprendimai dėl tokio bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo, naudojimo ir disponavimo turėjo būti priimti neįrengtos pastogės bendraturčių susitarimu, o ne viso gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų viešo svarstymo metu priimtu sprendimu. Kai nesutariama, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Šiuo atveju bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiai tokio sprendimo (susitarimo) nepriėmė, ieškinys teisme taip pat nebuvo pareikštas. Pagal LR CK 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pagal to paties LR CK straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima siekiant išvengti neproporcingos žalos jo paskirčiai. Šiuo atveju pagal ginčijamą statybos leidimą M. D. buvo leista atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės be bendraturčių pritarimo ar atitinkamo teismo sprendimo dėl atidalijimo. M. D., įsirengdama pastogės dalį, panaikina vienintelį įėjimą į bendrasavininkiams priklausančią neįrengtą pastogę. Kito įėjimo įrengimas gali paveikti viso gyvenamojo namo konstrukcijas, neaišku, ar apskritai techniškai tai įmanoma. Be to, tokio įėjimo įrengimas prie (duomenys neskelbtini) buto pažeidžia šio buto savininko (valdytojo) teises, jas nepagrįstai apriboja. Pagal LR aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 218 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15.3 punktą išduodant statybos leidimą statinio rekonstrukcijai ar kapitaliniam remontui turi būti pateiktas statinio bendraturčių sutikimas. Svarstant ginčijamo statybos leidimo išdavimo klausimą, nebuvo vertinama, ar yra neįrengtos pastogės (statinio) bendraturčių sutikimas.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą (b. l. 91–93) su skundu nesutinka. Paaiškino, kad Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalis (į kurį nukreipia 23 straipsnio 6 dalies 2 punktas) numato, kokius duomenis turi pateikti statytojas statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti. Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad turi būti pateikiamas žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jei žemės sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise, o 3 punktas – statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimą, kai rekonstruojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002, patvirtinto aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218, 15.3 punktas numato, kad statytojas privalo pateikti statinio bendraturčių sutikimą (kai statinys rekonstruojamas ar kapitališkai remontuojamas). Vilniaus miesto savivaldybės administracijai buvo pateikti visi teisės aktuose numatyti reikalingi dokumentai, siekiant gauti minėtą statybos leidimą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išduodama minėtą statybos leidimą, veikė vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis ir jokių pažeidimų nepadarė. Vadovaujantis LR CK 4.85 straipsnio 1 dalimi, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateiktas minėtos pastogės dalių paskaičiavimo projektas su gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butų savininkų parašais, patvirtinančiais jų sutikimą buto Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai, tiek ir (duomenys neskelbtini) namo Vilniuje butų ir negyvenamųjų patalpų savininkų viešojo aptarimo protokolas akivaizdžiai patvirtina, kad LR CK 4.85 straipsnio nustatyta sąlyga yra įvykdyta. Bendraturčio (-ių) teisė reikalauti atidalyti jį (juos) iš bendrosios dalinės nuosavybės yra nustatyta CK 4.80 straipsnyje. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra viena iš nuosavybės teisės įgyvendinimo išraiškų, kurios pasekmė yra ta, kad asmuo, kurio turtas atidalytas iš bendrosios dalinės nuosavybės, tampa savarankiško civilinės apyvartos objekto savininku ir įgyja teisę savo nuožiūra jį valdyti, juo naudotis ir disponuoti, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Pagal CK 4.80 straipsnio 1 ir 2 dalis kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jei bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo tvarkos, pagal bet kurio iš jų ieškinį atidalijimo klausimą išsprendžia teismas. Šiuo atveju bendraturčių sutikimas dėl atidalijimo buvo. Viešo svarstymo metu tik M. D. ir L. B., remiantis Registrų centro duomenimis, buvo išskirtos kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės į minėtą palėpę turėtojos. L. B. sutikimas dėl rekonstrukcijos yra užfiksuotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateiktame minėtos pastogės dalių paskaičiavimo projekte. Pareiškėjai dalis minėtos pastogės priklauso tik nuo 2007 m. vasario 6 d. Tuo tarpu ginčijamas statybos leidimas išduotas 2007 m. sausio 9 d., todėl atsakovė, išduodama minėtą statybos leidimą, neturėjo jokių pareigų pareiškėjai. Pareiškėja skunde konkrečiai nenurodo, kaip minėto statybos leidimo išdavimas pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo M. D. atsiliepime į skundą (b. l. 88–89) su skundu nesutinka. Paaiškino, kad M. D. priklausančios pastogės dalies atidalijimas vyko griežtai laikantis LR civilinio kodekso 4.80 str. reikalavimo, t. y. visų bendraturčių sutarimu. Šie klausimai buvo sprendžiami laikantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nustatytos tvarkos, dalyvaujant jos atstovams. Analogiška padėtis yra ir dėl naujo įėjimo į neįrengtą pastogės dalį įrengimo. Tuo klausimu taip pat buvo visų bendraturčių sutikimas. Niekas iš bendraturčių ieškinio dėl nesutarimo šiais klausimais teisme nepareiškė. Pareiškėja negali nesutikti su tokiais pakeitimais ir juos apskųsti teismui, nes, atliekant šiuos veiksmus ir sprendimus, jos tarp bendraturčių nebuvo. Pareiškėja, įsigijusi iš savivaldybės butą Nr. (duomenys neskelbtini), tokios teisės iš savivaldybės neperėmė, o, įsigydama butą, ji turėjo teisę susipažinti su visais dokumentais ir spręsti, pirkti tą butą ar ne.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Statinio rekonstravimas, kai siekiama iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę, yra viena iš statybos rūšių (Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 punktas). Statinio rekonstravimui vykdyti būtinas statybos leidimas (Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2 punktą, kad gautų statybos leidimą, statytojas privalo savivaldybės administracijos direktoriui pateikti ir dokumentus, nurodytus Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose, t. y. žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus, taip pat žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jei žemės sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise, statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimą, kai rekonstruojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai. Statybos techninio reglamento (STR I .07.01:2002), patvirtinto aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 218, 15.3 punktas taip pat numato, jog statytojas, kad gautų statybos leidimą, privalo pateikti savivaldybės administracijos subjektui statinio bendraturčių sutikimą.
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) /1000 neįrengtos pastogės, esančios pastate, kurio unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje (t. 1, b. l. (duomenys neskelbtini)), o išperkamosios nuomos teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Iš ginčijamo statybos leidimo (t. 1, b. l. 28) matyti, kad statybos rūšis – rekonstrukcija, vykdoma adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Teismas nustatė, kad neįrengtos pastogės, kurios dalis nuosavybės teise priklauso ir pareiškėjai, rekonstrukcija vykdoma pagal ginčijamą statybos leidimą. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 punkto nuostatas, minėti statybos darbai priskiriami statinio rekonstravimui ir laikomi statyba, kuriai būtinas statybos leidimas. Pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2007 m. sausio 9 d. M. D. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje rekonstrukcijai. Savivaldybei M. D. pateikė Registrų centro pažymėjimą „Apie Nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre" ir nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklausė 224/1000 neįrengtos pastogės. Tas pat pažymėjimas nurodė, kad į 776/1000 pastogės nuosavybės teisės neįregistruotos.
Pagal LR CK 4.85 straipsnio 1 dalį, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai buvo pateiktas minėtos pastogės dalių paskaičiavimo projektas su gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butų savininkų parašais, patvirtinančiais jų sutikimą buto Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai, ir (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje butų ir negyvenamųjų patalpų savininku viešojo aptarimo protokolas, kurie akivaizdžiai patvirtina, jog CK 4.85 straipsnio nustatyta sąlyga buvo įvykdyta. Sutikime nurodyta, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendraturčiai pritaria neįrengtos pastogės dalių paskaičiavimo projektui ir jame nurodytoms kiekvieno bendraturčio dalims ir pritaria (duomenys neskelbtini)-ajam butui priklausomos pastogės dalies 54,16 kv. m atidalijimui nuo bendrosios dalinės nuosavybės (t. 1, b. l. 47, t. 2, b. l. 37).
Pagal LR CK 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pagal to paties LR CK straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima siekiant išvengti neproporcingos žalos jo paskirčiai. Pareiškėja teigia, kad pagal ginčijamą statybos leidimą M. D. buvo leista atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės be bendraturčių pritarimo ar atitinkamo teismo sprendimo dėl atidalijimo.
Byloje yra visų bendraturčių parašai dėl atidalijimo (t. 1, b. l. 47, t. 2, b. l. 37). Iš byloje esančio 2006-08-01 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos posėdžio protokolo Nr. 200-31 (t. 2, b. l. 38) nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė (jai tuo metu priklausė butas Nr. (duomenys neskelbtini)) sutinka su neįrengtos pastogės atsidalijimo projektu su sąlyga, kad įėjimas į pastogę kitiems bendraturčiams bus įrengtas pagal nustatyta tvarka suderintą projektą, todėl nepagrįstas pareiškėjos skundo motyvas, kad nėra buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininko sutikimo dėl pastogės dalies atidalijimo. Šiuo atveju yra akivaizdu, jog bendraturčių sutikimas dėl atidalijimo pagal pateiktą projektą buvo. Vilniaus miesto savivaldybė 2006-10-13 butą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė N. S., kuri minėtą butą 2006-12-19 pardavė pareiškėjai – UAB “Nummus“, o pareiškėja 2007-02-21 butą pardavė UAB SEB VB lizingas. Kadangi šalys sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, preziumuojama, kad pareiškėja buvo informuota apie planuojamą pastogės rekonstrukciją ir projektą, todėl turėjo galimybę laiku susipažinti su perkamu pastatu susijusiais dokumentais ir apsispręsti dėl pirkimo.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši teisės norma reiškia ir tai, kad asmens, kuris kreipėsi į administracinį teismą, reikalavimai gali būti patenkinti tik teismui konstatavus, kad skundžiamas aktas (viešojo administravimo subjekto veikimas ar neveikimas) pažeidžia būtent to asmens įstatymo pagrindu įgytas teises ar įstatymo saugomus interesus. Taigi galima daryti išvadą, kad ne bet kuris teisinius santykius reglamentuojančio teisės akto pažeidimas gali būti pagrindu pareiškėjo skundui patenkinti, o tik toks, kuris pažeidžia ir jo subjektines teises ar teisėtus interesus.
Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad tarp neįrengtos pastogės bendraturčiu nebuvo nustatyta naudojimosi neįrengta pastoge tvarka, todėl leidimas natūra atidalyti bendrosios nuosavybės dalį vienam iš bendraturčių nepagrįstai susiaurina ir pažeidžia kitų bendraturčių teises.
Byloje nustatyta, kad projektai, kitų bendraturčių sutikimai nėra nuginčyti, ginčų dėl palėpės plotų nėra. Projekte ir projektavimo sąlygų sąvade yra numatytas įėjimas į pastogę, numatyta, kad įrengiamas liukas su kopėčiomis. Iš 2006-07-18 Viešojo aptarimo protokolo (t. 2, b. l. 40-41) nustatyta, kad gyvenamojo namo patalpų savininkai pritarė gyvenamųjų patalpų įrengimui virš buto Nr. 9 ir šio buto rekonstrukcijai, įrengiant vidinius laiptus pagal suderintą projektą, projektas nebuvo nuginčytas. Per viešą svarstymą (duomenys neskelbtini) butas priklausė Vilniaus miesto savivaldybei, o ji davė sutikimą įrengti įėjimą į pastogę toje vietoje nurodytu būdu.
Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 dalimi sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateiktas minėtos pastogės dalių paskaičiavimo projektas su gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje butų savininkų parašais, patvirtinančiais jų sutikimą buto Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai, tiek ir (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, butų ir negyvenamųjų patalpų savininkų viešojo aptarimo protokolas akivaizdžiai patvirtina, kad CK 4.85 straipsnio nustatyta sąlyga buvo įvykdyta. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai buvo pateikti visi teisės aktuose numatyti dokumentai, reikalingi siekiant gauti minėtą statybos leidimą.
Teismas atmeta pareiškėjos argumentus, kad bendrasavininkė L. L. mirė (duomenys neskelbtini), todėl negalėjo duoti sutikimo. Per viešą svarstymą dalyvavo G. L., kaip buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas (t. 2, b. l. 40), o sutikimą dėl atidalijimo pasirašė L. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) tuo tarpu mirusioji L. L. gimė (duomenys neskelbtini) m. Be to, niekas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų nepareiškė jokių prieštaravimų ir pretenzijų dėl pastogės atidalijimo ir rekonstrukcijos.
Teismas daro išvadą, kad nustatytos faktinės aplinkybės yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ginčijamo statybos leidimo išdavimas nepažeidžia pareiškėjos teisės.
Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 12 str.,
nusprendė:
Pareiškėjos UAB „Nummus“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.