- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-06-28
- Bylos Nr.
- 2-88-94/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Šuminaitė
- Ieškovas
- S. V.
- Atsakovas
- L. Š.
- Kategorijos
- 77.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Širvintų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ramunei Vidmantienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. V. atsakovei L. Š., trečiajam asmeniui ir išvadą duodančiai Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ieškininį pareiškimą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo, jį auklėjant, tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas nurodo, kad su atsakove gyveno kartu nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2011 m. kovo mėn. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus G. V.. Jam pagal 2011-10-12 Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimą moka išlaikymą. Įstatymai nustato, kad abu tėvai lygiomis teisėmis privalo ir turi ne tik išlaikyti, bet ir auklėti savo vaikus, jais rūpintis. Su atsakovu nepavyksta gražiuoju susitarti dėl sūnaus lankymo, bendravimo su juo ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos. Atsakovė nurodo įvairias priežastis , dėl kurių negali pamatyti sūnaus. Jis sūnaus dėl atsakovės negenoriškumo yra nematęs nuo 2011 metų vasaros. Susitarti su atsakove nepavykdavo ir telefonu, keletą kartų nuvykus į Širvintas, niekas neatidarė buto durų. Jis yra įsitikinęs, kad jo ryšiai su sūnumi yra nenutrūkę, jis nori bendrauti su juo. Jis turi pastovią gyvenamąją vieta – gyvena savo tėvų namuose ir turi galimybę priimti sūnų savaitgaliais, švenčių ir atostogų metu. LR CK 3.175 str. numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti, auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismo prašo nustatyti tokią su sūnumi bendravimo tvarką: kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį leisti jam paimti sūnų G. V. iš atsakovės gyvenamosios vietos penktadieniais iki 19 val. ir grąžinti motinai sekmadieniais iki 19 val. Vasaros mėnesiais sūnų leisti paimti po 2 savaites kiekvieną mėnesį, suderinus vaiko paėmimo laiką su atsakove prieš 7 dienas. Kalėdinėms šventėms leisti paimti sūnų poriniais metais nuo gruodžio 23 d. iki sausio 6 d., paimant sūnų iš atsakovės gyvenamosios vietos iki 19 val. ir grąžinant iki 19 val. Velykų šventėms leisti paimti sūnų neporiniais metais nuo priešvelykinio penktadienio 19 val. iki kitos savaitės sekmadienio 19 val., paimant sūnų iš atsakovės gyvenamosios vietos ir grąžinant į jos namus. Papildomai leisti ieškovui su sūnumi praleisti Tėvo dieną ir artimiausią savaitgalį nuo ieškovo gimimo dienos – spalio 28 d., paimant sūnų iš atsakovės gyvenamosios vietos penktadieniais iki 19 val. ir grąžinant sekmadieniais iki 19 val. Papildomai poriniais metais leisti jam praleisti su sūnumi artimiausią savaitgalį nuo sūnaus gimimo dienos kovo 17 d., paimant sūnų iš atsakovės gyvenamosios vietos penktadieniais iki 19 val. ir grąžinant sekmadieniais iki 19 val. Sūnaus ligos atveju leisti jam jį lankyti gydymo įstaigoje ar jo gyvenamojoje vietoje.
Teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad paskutinius keletą mėnesių bendraudamas su sūnumi pastebėjo, kad sūnus turi baimių, yra palyginti dar mažas ir jis supranta, kad sūnui reikalingas laikas priprasti prie jo, tačiau vien tik bendrauti su sūnumi atsakovės gyvenamojoje vietoje, jo nuomone, yra nepakanka, nes čia jis negali skirti sūnui tiek laiko, kiek tai galėtų padaryti savo gyvenamojoje vietoje. Todėl prašo leisti išsivežti sūnų pas save bent vieną kartą į mėnesį. Nurodo, kad prievartos sūnaus atžvilgiu čia negali būti ir jis jos nenaudos.
Atsiliepimas
Atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdyje, ieškovo bendravimui su jų sūnumi G. V. neprieštarauja, nes mano, kad jis turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime. Nuo 2011 m. kovo mėnesio iki pareiškimo padavimo ieškovas su sūnumi buvo susitikęs tik du kartus, nors ji ir prašydavo aplankyti sūnų. Pradžioje vaikas tėvo ilgėjosi, o vėliau jį pamiršo. Ji niekada netrukdė ieškovui bendrauti su sūnumi ir ateityje netrukdys, tačiau bendravimas turi atitikti vaiko interesus. Jų sūnus G. V. yra tik trejų metų. Pastaruosius metus jis gyveno tik su ja ir jos vyresniaisiais vaikais, tėvo jis neprisimena, žiūrėdamas į jo nuotrauką, sako, kad tai dėdė. Todėl ieškovo siūloma bendravimo tvarka galėtų būti taikoma, tik atkūrus jo ryšius su vaiku ir vaikui sulaukus bent 4-5 metų amžiaus. Ji neprieštaraus, kad ieškovas artimiausius metus lankytų sūnų kas antrą savaitgalį vaiko gyvenamojoje vietoje. Ji gyvena trijų kambarių bute ir ieškovas turės galimybę su vaiku bendrauti netrukdomai. Vaikas, bendraudamas su juo savo namuose, jausis saugus ir jų tarpusavio ryšiai atsistatys greičiau, nei drastiškai išplėšiant vaiką iš jam įprastos aplinkos. Jų sūnus yra labai jautrus, bendrauja tik su gerai pažįstamais asmenimis. Išvykimas iš namų nepriimtinas ir dėl sūnaus psichologinės būsenos. Vaikas dažnai puola į isteriją iki vėmimo, turi savo nuomonę ir yra užsispyręs, dėl visko su juo reikia tartis. Yra pripratęs prie jos, jie visur abu kartu, todėl be jos jis niekur nevažiuos, be to, jam pagal jo amžių ir būdą kelionė į ieškovo gyvenamąją vietą yra per sunki ir nepakeliama. Teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad reikalingas laikas, kuris turėtų būti ne trumpesnis, kaip pusmetis, kad sūnus ne tik prie ieškovo priprastų, o svarbiausia, kad nuo jos atprastų. Ji mano, kad sūnus negalės be jos būti kitoje vietoje, užmigti ir miegoti. Sūnus nėra bendravęs ilgesnį laiką su tėvu be jos. Tačiau nori tikėti, kad sūnus augdamas keisis , jo norai ir požiūris plėsis ir ateityje sūnus galės išvykti į tėvo gyvenamąją vietą.
Širvintų rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius savo raštu pateiktoje išvadoje, taip pat skyriaus atstovė Ramunė Vidmantienė, duodama išvadą teismo posėdyje, išreiškė nuomonę, kad tėvo ir sūnaus tarpusavio ryšio atstatymui turi būti duodamas laikas iki dviejų mėnesių, kurio metu ieškovo bendravimas su sūnumi nustatomas atsakovės gyvenamojoje vietoje. Per tą laiką abu tėvai – tiek ieškovas, tiek atsakovė - turi dėti visas pastangas, kad sūnaus ryšis su tėvu atsistatytų, o jam atsistačius – bendravimą su sūnumi nustatyti ieškovo gyvenamojoje vietoje.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys yra tenkinamas iš dalies.
Ieškovas ir atsakovė turi sūnų G. V., gimusį (duomenys neskelbtini) Ieškovas ir atsakovas gyvena skyrium, sūnaus gyvenamoji vieta, jų susitarimu, yra nustatyta su atsakove. Pagal CK 3.161 str. 3 dalį vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams.
Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant savo vaikus yra lygios. Ieškovas turi teisę ir pareigą auklėti savo vaiką, būti atsakingu už jo auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis sūnaus sveikata, dvasiniu ir moraliniu jo vystymusi(CK 3.165 str.). Vaiko neįmanoma auklėti nebendraujant su juo. CK 3.170 str. 1 d. yra įtvirtinta tėvo ar motinos, negyvenančių su vaiku, teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 str. nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu kartu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
Šioje byloje šalys iš dalies nesutaria dėl maksimalaus skyrium gyvenančio ieškovo bendravimo su sūnumi. Atsakovės nuomone, vaikas turi psichologinių problemų, yra pripratęs būti su ja, išvykęs jausis nesaugus, dėl ko būtų pažeisti vaiko interesai. Todėl nesutinka, kad vaikas maksimaliai bendrautų su tėvu ir nakvotų jo namuose. Jos nuomone sūnus turi su tėvu bendrauti aplinkoje, kurioje jis gyvena, todėl mano, kad ieškovas su sūnumi turi bendrauti ir jį auklėti jos ir sūnaus gyvenamojoje vietoje. Ieškovas pripažįsta, kad sūnui reikalinga priprasti prie jo, todėl sutinka, kad tam tikras laikotarpis turėtų būti.
Nors bylos nagrinėjimo eigoje laikinoji bendravimo su vaiku tvarka nebuvo nustatyta, tačiau, iš šalių paaiškinimų matosi, kad per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį, kuris tęsėsi apie penkis mėnesius, ieškovas susitikdavo atsakovės gyvenamojoje vietoje su sūnumi ir su juo bendravo. Tai rodo, kad jis nori su sūnumi bendrauti, rūpintis jo auklėjimu ir priežiūra, ir tai nekenkia sūnaus interesams. Kad vaikas harmoningai vystytųsi, reikia leisti vaiko tėvui aktyviai dalyvauti vaiko gyvenime.
CK 3.175 str. 2 dalyje nurodytas maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas reiškia, kad nustatant bendravimo tvarką ieškovui, gyvenančiam atskirai, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku vietos, būdo, sąlygų ir kt. atžvilgiu, jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Iš bylos medžiagos matosi, kad ieškovas yra dirbantis, gyvenantis tvarkingoje aplinkoje, siekiantis sūnų auklėti, kas rodo, kad jo bendravimas su sūnumi darytų pastarajam teigiamos įtakos. Tačiau G. V. yra trejų metų amžiaus ir, kaip nurodoma VĮ Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojos vaikų psichiatrės, jam yra diagnozuotas emocijų sutrikimas vaikystėje, taip pat savireguliacijos sutrikimas. Bylos medžiaga rodo, kad šalims gyvenant atskirai nuo pernai metų kovo mėnesio ieškovo ir sūnaus bendravimas nutrūko ir beveik metus laiko jis sūnaus auklėjime nedalyvavo. Tiek ieškovas, tiek Vaikų teisių apsaugos skyrius savo išvadoje pripažįsta, kad su G. V. yra tam tikrų bendravimo problemų, dėl ko yra reikalingas laikas, kad sūnus priprastų prie tėvo, todėl kurį laiką bendravimas turi būti nustatomas vaiko gyvenamojoje aplinkoje. Tai rodo, kad maksimalus ieškovo bendravimas su sūnumi tam tikram laikui turi būti apribotas, atsižvelgiant į vaiko psichinę sveikatą bei atsakovės nuomonę, kad sūnui reikalingas laikas atkurti su tėvu tarpusavio bendravimą. Kita vertus, ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad per turėtus penkis mėnesius jam pavyko atkurti su sūnumi ryšius, kad netraumuodamas jo galėtų pasiimti pas save ir praleisti pakankamai laiko su sūnumi savo gyvenamoje vietoje. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas nustato, kad tris mėnesius ieškovas bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį jo gyvenamojoje vietoje ir mano, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė turi būti aktyvūs ir geranoriški, veikti vaiko interesų labui, kad ieškovas su sūnumi galėtų bendrauti be apribojimų.
Ieškovas prašo nustatyti sūnaus paėmimo dieną penktadienį iki 19 val. ir grąžinti sekmadienį iki 19 val. Nors atsakovė šiuo klausimu nepasisakė nei atsiliepime, nei teismo posėdyje, aplamai prieštaraudama sūnaus paėmimui, teismas laiko, kad vaiko grąžinimas sekmadienį iki 19 val. yra per vėlus laikas ir optimaliausias laikas, netrikdantys sūnaus poilsio režimo būtų 17 val.
Vaiko ir abiejų tėvų interesams užtikrinti nustatoma, kad dvi savaites iš eilės galės ieškovas bendrauti su sūnumi du vasaros mėnesius, nenustatoma bendravimo tvarka per šventes ir gimtadienius.
Teismas nustato tik bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką, o ne būdą ir formą, kaip tai daryti. Sprendimo dalis, kur yra numatyta ieškovo teisė paimti sūnų turi būti įgyvendinama kiekvienu atveju, atsižvelgiant į vaiko interesus ir ieškovas savo turimą teisę turi įgyvendinti taip, kad nepažeistų vaiko teisių, vaiko interesams reikalaujant, nepasiimtų sūnaus, nors tokia teisė ir numatyta teismo sprendime. Atsakovė neturi trukdyti ir daryti kliūčių ieškovui bendrauti su sūnumi ir sūnų auklėti.
Bendravimas su sūnumi ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus bendravimo ir auklėjimo sąlygoms, kurios neatitiktų sūnaus interesams, abu tėvai turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.
Pagal CPK 93 str., šaliai, kurios naudai yra priimamas sprendimas, yra atlyginamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi ieškinys, yra patenkintas iš dalies, ieškovui turėtos bylinėjimosi išlaidos(139 litai žyminio mokesčio) neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti S. V. bendravimo su sūnumi G. V. tvarką nuo 2012 m. liepos 1 dienos iki 2012 m. spalio 1 d., pagal kurią:
- kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalius gali bendrauti su sūnumi nuo šeštadienio 9 val. iki sekmadienio 17 val., sūnaus gyvenamojoje vietoje;
Nustatyti S. V. bendravimo su sūnumi G. V. tvarką nuo 2012 m. spalio 1 d., pagal kurią:
- kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalius gali bendrauti su sūnumi nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 17 val., paimdamas jį iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą, taip pat bet kuriuo metu jo gyvenamojoje vietoje;
- S. V. du vasaros mėnesius, iš anksto suderinęs su L. Š., gali bendrauti su sūnumi po 14 dienų iš eilės, paimant ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą;
Teismo sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo jo paskelbimo Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.