- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-15
- Bylos Nr.
- e2YT-3748-514/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01079-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Pareiškėjas
- R. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- L. J., N. A. T., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Z. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. J., N. A. T., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšme turintį faktą, kad po V. Z., gim. 1952 m. gegužės 5 d., mirties 1983 m. lapkričio 12 d., pareiškėjas R. Z., priėmė palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Nurodė, kad 1983 m. lapkričio 12 d. mirė pareiškėjo R. Z. mama V. Z.. Tuo metu pareiškėjui buvo 6 metai, o jo sesei, suinteresuotam asmeniui L. J. – 3 metai. Po mamos mirties Plungės miesto Liaudies deputatų tarybos 1984 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. 3 „Dėl globos paskyrimo“ pareiškėjo ir jo sesės globėja paskirta mamos sesuo N. A. T. Pareiškėjas savo mamos mirties momentu dėl savo amžiaus negalėjo suprasti paveldėjimo teisinių santykių. Globėja N. A. T. veikė nepilnamečių vaikų vardu, vykdė savo, kaip globėjos pareigas, globojo ir užaugino pareiškėją ir jo sesę iki pilnametystės, ir nors ji nesikreipė į notaro biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, tačiau priėmė palikimą nepilnamečių vaikų vardu pradėdama turtą faktiškai valdyti. V. Z. mirties metu galiojo Lietuvos TSR civilinis kodeksas, kurio 587 straipsnyje buvo nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Analogiška nuostata įtvirtina ir šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje, kuriame nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Pagal CK 5.51 straipsnį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir t.t.). Pareiškėjo mama V. Z. mirties metu neturėjo savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, tačiau jai buvo paskirtas sodo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis sodininkų bendrijoje „Linelis“. Po mirties šis sklypas liko pareiškėjo globėjos N. A. T. žinioje. Eidama globėjos pareigas, N. A. T. siekė išsaugoti pareiškėjui ir jo sesei teisę į sodo sklypą, todėl jį prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo mokesčius. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, atsirado galimybė valdomus sodo sklypus išpirkti. 1992 m. gegužės 26 d. N. A. T. V. Z. vardu sumokėjo 1 000 rublių kaip įnašą už perkamą žemę, o 1992 m. rugpjūčio 11 d. jos vardu sumokėjo dar 1 000 rublių. 1992 m. rugpjūčio 18 d. mirusiajai V. Z. buvo išrašytas mokėjimo pranešimas, kuriuo nurodyta, kad Plungės miesto valdyba leidžia pirkti žemės sklypą už 706 rublius, šią sumą nurašant iš N. A. T. investicinės sąskaitos. Sumokėjus žemės kainą, kurį laiką V. Z. vardu buvo mokamas žemės mokestis, tai patvirtina 1994 m. kovo 4 d., 1995 m. kovo 13 d. mokėjimų kvitai. 1995 m. balandžio 8 d. Plungės sodininkų bendrijos „Linelis“ visuotinio narių susirinkimo metu buvo nutarta perduoti V. Z. sodo sklypą N. A. T. ir leista jį privatizuoti. Pati N. T. turėjo sodo sklypą Nr. 22, esantį šalia V. Z. sklypo. 1983 metais nė vienas fizinis asmuo negalėjo turėti nuosavybės teisės į žemę (Lietuvos TSR CK 98 straipsnis), taip pat asmuo negalėjo turėti dviejų sodo sklypų, todėl N. A. T., atlikdama aktyvius veiksmus išlaikant V. Z. paskirtą žemės sklypą, priėmė palikimą nepilnamečių vaikų vardu pradėdama jį faktiškai valdyti. Be sodo sklypo, V. Z. turėjo ir piniginių lėšų – santaupų namuose, visi turėti pinigai buvo panaudoti jos nepilnamečių vaikų naudai. Taigi, atsiradus palikimui po V. Z. mirties, nepilnamečio įpėdinio R. Z. teisę dėl paveldėjimo teisės įgyvendinimo įgyvendino jo globėja N. A. T., atlikdama eilę veiksmų, įrodančių palikimo priėmimo faktą – priėmė palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti, išmokėjo už sodo sklypą jo išpirkimo kainą, išsaugojo jį V. Z. vaikams.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo N. A. T. pateikė atsiliepimą, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant bei nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašė jį tenkinti. Nurodė, jog po sesers V. Z. mirties buvo paskirta jos vaikų globėja, išaugino juos iki jų pilnametystės. Sesuo tarybiniais laikais turėjo jai paskirtą sodo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), o ji turėjo sklypą Nr. 22. Kai po 1990 metų atsirado galimybė sodus išsipirkti, ji išpirko savo sklypą, o sesers vaikams išpirko jų mamos sklypą, visą laiką tuos sklypus savo ir vaikų vardu prižiūrėjo, o sodų pirmininkas per laiką keitėsi, todėl jam nebuvo žinoma sodų išpirkimo istorija.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą fakto nustatymo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprieštaravo, kad pareiškėjo prašymas būtų patenkintas, jeigu teismui nekils jokių abejonių dėl to, kad pareiškėjo mamai V. Z. buvo skirtas sodo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), ir kad faktiniu valdymu pareiškėjas priėmė šį nekilnojamąjį turtą.
Suinteresuotas asmuo L. J. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjo mama V. Z. mirė 1983 m. lapkričio 12 d., kurios mirties metu pareiškėjas buvo šešerių metų amžiaus (R. Z. gimimo liudijimo duomenys). Plungės miesto Liaudies deputatų tarybos 1984 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. 3 pareiškėjo globėja paskirta jo teta N. A. T.. Po palikėjos V. Z. mirties liko jai paskirtas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), es. sodininkų bendrijoje „Linelis“, už kurį 1992 m. gegužės 26 d. N. A. T. V. Z. vardu sumokėjo 1 000 rublių įnašą už perkamą žemę, o 1992 m. rugpjūčio 11 d. jos vardu sumokėjo dar 1 000 rublių. 1992 m. rugpjūčio 18 d. mirusiajai V. Z. išrašytas mokėjimo pranešimas patvirtina, kad Plungės miesto (rajono) valdyba leido V. Z. pirkti žemės sklypą už 706 rublius, šią sumą nurašant iš N. A. T. investicinės sąskaitos. Iš Plungės sodininkų bendrijos „Linelis“ visuotinio narių susirinkimo, įvykusio 1995 m. balandžio 8 d., išrašo matyti, kad buvo nutarta apiformintą sodo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) V. Z. vardu perduoti N. A. T. ir leisti jį privatizuoti. Iš pateiktų 1994 m. kovo 4 d., 1995 m. kovo 13 d. mokėjimų kvitų matyti, kad sodo sklypui likus pareiškėjo globėjos N. A. T. žinioje, ši mokėjo mokesčius V. Z. vardu. Iš Plungės rajono „Linelis“ sodininkų bendrijos sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plano matyti, jog šio sklypo savininkė – N. A. T.. 2016 m. liepos 10 d. sodininkų bendrijos „Linelis“ pažymėjimas patvirtina apie 1994 m. gruodžio 19 d. Valdybos potvarkiu Nr. 564 N. T. suteiktą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenų apie daiktinių teisių į šį žemės sklypą įregistravimą Nekilnojamojo turto registre nėra.
Remiantis CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjas R. Z. yra pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą, paveldint mirusios mamos V. Z. palikimą. Bylos medžiaga nustatyta, kad po V. Z.. mirties 1983 m. lapkričio 12 d. nepilnamečio R. Z. globėja paskirta jo teta N. A. T..
Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), todėl, nagrinėjamu atveju, galiojo Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo“ (toliau – CK 1964) normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.
Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Paveldėjimo teisė yra asmeninė, o įpėdinio teisės priimti palikimą turinys (jo valios išreiškimas) yra priimti palikimą ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, tai pradeda paveldimą turtą valdyti arba pareiškia apie palikimo priėmimą notarų biurui. Pagal CK 1964 587 straipsnio 2 dalį buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taikant šią normą, tuometėje teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad įpėdinis priėmė palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdė, naudojo ir disponavo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius). Pagal 2000 m. CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis taip pat laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
Kadangi, minėta, norint priimti palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis turi atlikti teisinę reikšmę turinčius aktyvius veiksmus (t. y. prižiūrėti turtą, mokėti mokesčius ir pan.), kurių pavyzdinis sąrašas nurodytas CK 5.51 straipsnio 1 dalyje), tačiau nepilnametis asmuo neturi visiško civilinio veiksnumo, t. y. savo veiksmais visa apimtimi gali įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas tik sulaukęs pilnametystės (CK 2.5 straipsnis), taigi ir atlikti minėtų veiksmų jis negali. Vaiką iki pilnametystės prižiūri tėvai (CK 3.155 straipsnis), o likusį be tėvų globos – globėjas arba rūpintojas (CK 3.250, 3.251 straipsniai). Todėl globėjas (rūpintojas) veikia kaip vaiko įstatyminis atstovas ir jo priežiūra visais atvejais turi būti orientuota į vaiko teisių įgyvendinimą ir įgyvendinta taip, kad nepažeistų įstatymuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių (CK 3.272 straipsnio 1 dalis). Nepilnamečio globos paskirtis – užtikrinti vaiko, negalinčio visa apimtimi įgyvendinti savo teisių dėl amžiaus, interesų apsaugą. Globėjas (rūpintojas) nepilnamečio globotinio (rūpintojo) turtą ir jo duodamas pajamas turi naudoti tik globotinio (rūpintinio) interesais ir įgyvendindamas globotinio (rūpintinio) teises į turtą (CK 3.244 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu sprendžiant klausimą, ar gali nepilnametis priimti palikimą faktiniu valdymu, daroma išvada, jog įstatymas nenumato tiesioginio draudimo globėjams priimti palikimą faktiniu valdymu savo nepilnamečių vaikų vardu. Globėjai neveiksnių įpėdinių vardu gali priimti palikimą pradėję faktiškai jį valdyti, kaip bet kuris kitas įpėdinis, nors faktinis valdymas būtų be išankstinio teismo leidimo.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad globėjas gali priimti globotinio vardu palikimą faktiškai pradėdamas valdyti palikėjo turtą, jeigu globėjas atlieka aktyvius veiksmus, kurie patvirtina jo valią veikti globotinio interesais ir paveldimą turtą įgyti globotinio nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio (duomenys neskelbtini) d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015).
Pareiškėjas pareiškime nurodė, jog po jo mamos mirties mamai paskirtu sodo sklypu rūpinosi kaip savo, jį prižiūrėjo ir mokėjo mokesčius jo globėja N. A. T. Byloje esantys dokumentai, paties pareiškėjo paaiškinimai patvirtina, kad po pareiškėjo mamos mirties globėja veikė jo interesais, išmokėjo už sodo sklypą jo išpirkimo kainą, išsaugojo jį palikėjos vaikams, naudojosi ir rūpinosi po savo sesers mirties šiuos faktiškai likusiu turtu – sodo sklypu, jį prižiūrėjo, mokėjo ir moka mokesčius.
Kad N. A. T. pradėjo valdyti po palikėjos V. Z. mirties likusį turtą, iš dalies patvirtina ir suinteresuoto asmens N. A. T. atsiliepimas, kuriuo suinteresuotas asmuo neprieštaravo pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms apie faktinį palikimo priėmimą ir prašė pareiškimą tenkinti.
Daroma išvada, kad nepilnamečio įpėdinio globėja naudojosi ir rūpinosi po savo sesers mirties faktiškai likusiu turtu – sodo sklypu, t. y. atliko aktyvius veiksmus, patvirtinančius jos valią veikti globotinio interesais ir paveldimą turtą įgyti globotinio nuosavybėn, todėl pareiškimas tenkinamas ir pateiktų įrodymu pagrindu nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po V. Z. mirties palikimą priėmė pareiškėjas R. Z..
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėjas galėtų įgyvendinti savo, kaip įpėdinio, teises į paveldimą turtą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo R. Z. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. Z., gimusios 1952 m. gegužės 5 d., mirties 1983 m. lapkričio 12 d., atsiradusį palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti, priėmė R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.