- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-09
- Bylos Nr.
- e2-2153-1102/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32023-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Mauricė
- Ieškovas
- S. B.
- Trečiasis asmuo
- L. L., viešoji įstaiga „Atsigręžk į vaikus“
- Atsakovas
- I. P.
dalyvaujant ieškovui S. B., trečiajam asmeniui L. L., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Ingai Rupšienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovei I. P. dėl tėvystės nuginčijimo, tretieji asmenys L. L., viešoji įstaiga „Atsigręžk į vaikus“, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas S. B. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, teisme priimtu nagrinėti 2020 m. spalio 28 d., atsakovei I. P. (ankstesnė pavardė – B.) (toliau – ir atsakovė), kuriuo prašo nustatyti, kad ieškovas nėra nepilnamečių vaikų D. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas; panaikinti gimimo įrašuose duomenis apie tai, kad D. B. ir D. B. tėvas yra S. B.; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas savo reikalavimus grindė šiomis aplinkybėmis ir motyvais: nurodė, kad jis ir atsakovė santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra G. B.. Nors santuoka nebuvo nutraukta, tačiau nuo 2002 metų šalys pradėjo gyventi skyriumi. Šalių dukra liko gyventi su ieškovu, o atsakovė išėjo gyventi pas kitą vyrą. Nuo 2002 metų su atsakove jokių artimų santykių nepalaikė. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) I. P. gimė dukra D. B., o (duomenys neskelbtini) – dukra D. B.. Kadangi santuoka nebuvo nutraukta, abiejų vaikų tėvu buvo įrašytas ieškovas S. B.. Šalių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Ieškovas nuo pat D. B. gimimo žinojo, kad jis nėra vaiko tėvas, dėl D. B. tėvystės turėjo abejonių. Kad jis nėra D. B. tėvas, atsakovė patvirtino tik po santuokos nutraukimo. Dėl tėvystės nuginčijimo nesikreipė, kadangi atsakovė žadėjo pati kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, tačiau iki šiol to nepadarė. D. B. ir D. B. gyvena su atsakove, tarp mergaičių ir ieškovo nėra užsimezgęs tarpusavio tėvo ir vaikų ryšys, mergaitės žino, kad ieškovas nėra jų tėvas. Ieškovas prašė atsižvelgti į nepilnamečių vaikų esminį interesą ir neužkirsti kelio tėvystei nuginčyti vien dėl formalaus vienerių metų praleisto termino tėvystei nuginčyti.
Byloje buvo paskirta atsakovės paieška per policiją. Nustačius jo gyvenamąją vietą, atsakovei ieškinys įteiktas asmeniškai 2020 m. sausio 29 d., šaukimas į parengiamąjį posėdį – 2020 m. birželio 3 d. (el. bylos priedas, b. l. 21-22, 28). Atsakovė nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Atsakovė teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartimi buvo įpareigota ir nuvyko į Valstybės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratoriją duoti kraujo mėginio, kad būtų atlikta teismo paskirta ekspertizė giminystės ryšiui nustatyti (paneigti).
Žemesnės instancijos teismas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė 2019 m. lapkričio 18 d. išvadą Nr. (8.1.27E) 1SD „Dėl nepilnametės D. B. ir nepilnametės D. B.“, kurioje nurodė, jog lankėsi ieškovo S. B. gyvenamojoje vietoje. Ieškovas kartu su savo motina ir broliu gyvena 2 kambarių bute su visais patogumais. Ieškovo teigimu, jis nebendrauja nei su D. B., nei su D. B., nebent jos būna pas atsakovės motiną (mergaičių senelę), ieškovas yra tik G. B. tėvas. Tarnybai su atsakove I. P. susisiekti nepavyko. Tarnyba nurodė, jog jai yra žinoma ieškovo ir atsakovės šeima. I. P. ir S. B. yra nusišalinę nuo vaikų priežiūros ir auklėjimo, jais nesidomi, netenkina gyvybiškai svarbių vaikų poreikių, neįgyvendina motinos ir tėvo valdžios. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 21 d. nutartimi leido paimti nepilnametes D. B. ir D. B. iš motinos I. P. ir tėvo S. B.. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais nepilnametėms nustatyta laikinoji globa/rūpyba, mergaičių rūpintoja/globėja paskirta L. L.. Mergaitėms mokama vaikų globos išmoka. 2019 m. lapkričio 18 d. vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. 1TSD-3442 nurodoma, kad D. B. sakė, kad senelių namuose jaučiasi gerai, sakė, kad savo tėvo niekada nėra mačiusi, labai norėjo jį susirasti. Mergaitė nurodė, kad S. B. nėra jos tėtis, jis yra vyriausios sesės tėtis. 2019 m. lapkričio 18 d. vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. 1TSD-3443 nurodoma, kad D. B. pasakė, kad gyvena su dviem sesėmis G. ir D., ir savo seneliais. Mergaitė sakė, kad turi tėtį, tačiau jo niekada nemačiusi, žino, kad jo pavardė yra „P.“. Tarnybos nuomone, sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo tėvystei nuginčyti, svarbu atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus (el. bylos priedas, b. l. 3–14).
VšĮ “Atsigręžk į vaikus” prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (el. bylos priedas, l. 54).
Teismo posėdžio metu ieškovas S. B. nurodė, kad D. B. padėjo atsakovei auginti iki kol jai buvo 5 metai, iki skyrybų. Iš pradžių nežinojo, kad nėra tėvas, tačiau iš aplinkinių išgirsdavo, kad mergaitė nėra jo vaikas, tą paskui patvirtino ir atsakovė. Atsakovė nėra jam nurodžiusi, kas yra D. B. ir D. B. tėvas (tėvai). D. B. iš esmės nepažįsta. Šiuo metu su D. ir D. susitinka, kai bendrauja su savo dukra G., kuri gyvena pas trečiąjį asmenį L. L.. Pasisveikina, tačiau artimiau nebendrauja. Mano, kad jo tėvystės nuginčijimas neturės neigiamos įtakos mergaitėms, nes jos žino, kad ieškovas nėra jų tėvas. Nurodė neprašantis priteisti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Posėdžio metu trečiasis asmuo L. L. paaiškino, kad su ja gyvena ieškovo dukra G., kuri studijuoja, taip pat D. B., kuri mokosi 7-oje klasėje, anksčiau ji su vyru rūpinosi ir D. B., tačiau pastaruoju metu D. B. gyvena VšĮ “Atsigręžk į vaikus”. Tai yra iš esmės pačios paauglės pasirinkimas, tokiu būdu mergina galbūt norėjo daugiau laisvės. Visos trys mergaitės tarpusavyje bendrauja, taip pat palaiko tam tikrus ryšius su motina (trečiojo asmens dukra) I. P..
Tarnybos atstovė posėdyje pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog tarp ieškovo ir vaikų D. B. ir D. B. nėra susiformavę socialinės tėvystės ryšiai, vertintina, kad ieškinio reikalavimų tenkinimas nepažeis nepilnamečių vaikų teisių ir interesų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
1. Dėl ieškinio senaties
Ieškovas ieškiniu siekia nuginčyti, kad jis nėra nepilnamečių vaikų D. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas bei panaikinti vaikų gimimo liudijimo duomenis, kuriuose nurodoma, kad jis yra nurodytų nepilnamečių vaikų tėvas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.
Ieškovas prašo atnaujinti vienerių metų ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti. Nurodo, jog su atsakove santuokoje gyveno nuo 1995 m. iki 2007 m., tačiau jau 2002 metais šalys pradėjo gyventi skyriumi, nes atsakovė išėjo gyventi pas kitą vyrą. D. B. gimė (duomenys neskelbtini), o D. B. – (duomenys neskelbtini), mergaitės nuo gimimo gyveno su motina. Tai, jog nėra jaunesnės mergaitės tėvas, ieškovas žinojo nuo vaiko gimimo, o tai, kad nėra vyresniosios tėvas, ieškovui atsakovė patvirtino tik po šalių santuokos nutraukimo (2007 metais). Ieškovas nebendrauja su D. B. ir D. B.. Teigė, jog atsakovė žadėjo pati kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, tačiau iki šiol to nepadarė. Ieškovo teigimu, dėl pavėluoto kreipimosi į teismą negali nukentėti nepilnamečių vaikų interesai.
Atsakovė atsiliepimo nepateikė ir neprašė taikyti CK 3.152 straipsnyje numatyto vienerių metų ieškinio senaties termino.
CK 1.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146–3.148, 3.150 straipsniai). Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus (CK 3.161 straipsnio 2 dalis). CK 3.151 straipsnyje nustatyta, kad tėvystę galima nuginčyti įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvu, kad motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai. Nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad tarp ieškovo S. B. ir nepilnamečių vaikų D. B. ir D. B. nėra susiformavę socialiniai ryšiai, atsižvelgiant į Tarnybos išvadoje pateiktus duomenis (Vaiko nuomonės išklausymo aktus), kad mergaitės žino, jog S. B. nėra jų tėvas, sprendžia, kad tėvystės nuginčijimas atitinka vaikų interesus, todėl, atsižvelgdamas į tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintus prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kurioje yra konstatuota, kad tuo atveju, kai pažeidžiamas ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo, prioritetas suteikiamas vaiko interesams, ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti atnaujina, juolab kad vaikų motina, atsakovė I. P., neprašo taikyti ieškinio senaties.
2. Dėl tėvystės nuginčijimo.
Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų; būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/5018; ir kt.).
Iš byloje pateiktų vaikų gimimo liudijimų matyti, jog nepilnametės D. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvais gimimo liudijime (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) įrašyti tėvas S. B. ir motina I. B.. D. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvais gimimo liudijime (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) įrašyti tėvas S. B. ir motina I. B.. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu (civilinė byla Nr. N2-4388-55/2007) nutraukta S. B. ir I. B. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta jų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas. Vaiko kilmė iš tėvo nustatoma CK 3.140 straipsnio nustatyta tvarka. Nepilnametės dukros gimė ieškovui ir atsakovei esant santuokoje, todėl, vadovaujantis įstatyme numatyta prezumpcija, vaikų gimimo įraše vaiko tėvu buvo įrašytas ieškovas. CK 3.150 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Pagal CK 3.148 straipsnį bei CPK 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvada. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartimi paskirta teismo medicininė-biologinė ekspertizė, siekiant atsakyti į klausimus, ar ieškovas S. B. yra nepilnamečių vaikų D. B. ir D. B. tėvas. 2020 m. spalio 6 d. teisme gautas Valstybės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos (toliau – ir Medicinos tarnyba) ekspertizės aktas Nr. ES 74/2020(01), kurioje pateikiama išvada, kad S. B. nėra vaiko D. B. ir D. B. biologinis tėvas (el. bylos priedas, b. l. 43–51). Atsižvelgiant į tai, vertintina, jog medicininiai duomenys patvirtina, kad nepilnamečių vaikų D. B. ir D. B. biologinis tėvas nėra ieškovas S. B..
Tarnybos pateiktais duomenimis, D. B. 2019 m. lapkričio mėn. teigė, kad senelių namuose jaučiasi gerai, kartais konfliktuoja su vyresne sese. Su mama bendrauja telefonu kas antrą dieną, susitikusi buvo spalio mėnesio pabaigoje, nežino kur gyvena mama, nes ji dažnai keičia gyvenamąją vietą. Nurodė, kad savo tėvo niekada nėra mačiusi, labai norėjo jį susirasti, sužinojo, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), vardas „L.“, pavardės nežino, gali būti pavardė – „K.“. Mergaitė sakė, kad S. B. nėra jos tėtis, jis – vyriausios sesės tėtis. Mergaitės teigimu, ji vienareikšmiškai nori gyventi su seneliais. Tarnybos pateiktais duomenimis, D. B. 2019 m. lapkričio mėn. teigė, kad gyvena su dviem sesėmis ir seneliais L. ir A.. Mergaitės teigimu, seneliai tinkamai ja rūpinasi – perka jai drabužius, domisi kaip sekasi mokslai, kai suserga, nuveda pas gydytojus. D. teigė, kad su mama bendrauja retai, paskutinį kartą matė rugpjūčio mėnesį. Mergaitė teigė, kad tėtį turi, tačiau jo nėra niekada mačiusi, žino, kad jo pavardė „P.“. Mergaitė teigė, kad senelių namuose ji jaučiasi saugi, mylima. Nori, kad ir toliau globotų senelė.
Taip pat byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartimi leista paimti nepilnamečius vaikus D. B. ir D. B. iš jų tėvų I. P. ir S. B.. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 30-908/19 dėl laikinosios rūpybos D. B. nustatymo, nustatyta D. B., gim. (duomenys neskelbtini), laikinoji rūpyba nuo 2019 m. vasario 25 d., D. B. rūpintoja paskirta L. L., rūpintojos gyvenamojoje vietoje, vaiko rūpybos išmoka mokama nuo 2019 m. vasario 25 d. (el. bylos priedo, b. l. 7). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 30-906/19 dėl laikinosios globos D. B. nustatymo, nustatyta D. B., gim. (duomenys neskelbtini), laikinoji globa nuo 2019 m. vasario 25 d., D. B. rūpintoja paskirta L. L., globėjos gyvenamojoje vietoje, vaiko globos išmoka mokama nuo 2019 m. vasario 25 d. (el. bylos priedo, b. l. 9). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 30-173/20 D. B., gim. (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji rūpybą nuo 2020 m. sausio 23 d., rūpintoja paskirta viešoji įstaiga „Atsigręžk į vaikus“.
Atsakovė I. P. į teismo posėdį neatvyko, savo nuomonės neišreiškė. Trečiasis suinteresuotas asmuo (vaikų senelė) L. L. patvirtino, kad mergaitės nebendrauja su atsakovės I. P. buvusiu sutuoktiniu – ieškovu S. B.. Byloje nustatyta, kad ieškovas padėjo atsakovei rūpintis D. B. iki šalių santuokos nutraukimo, tačiau prie D. B. auginimo neprisidėjo. Aplinkybių, patvirtinančių, kad ieškovas būtų kartu gyvenęs su mergaitėmis, būtų rūpinęsis, teikęs išlaikymą, byloje nėra. Pateikti duomenys nepatvirtina fakto, kad tarp ieškovo ir nepilnamečių vaikų būtų užsimezgęs socialinis tėvo ir dukrų ryšys.
Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų, tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teisinę praktiką yra pasisakęs, jog tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (2010 m. liepos 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010). Vis dėl to, nors prioritetine tvarka yra ginama vaiko teisė turėti abu tėvus, iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad jis nepalaiko jokių santykių su mergaitėmis, pati vaikų motina yra nusišalinusi nuo rūpinimosi vaikais, į teismo posėdį neatvyko, savo nuomonės neišreiškė, nepateikė duomenų apie biologinį (ar biologinius) mergaičių tėvus, nepilnamečių mergaičių globėja/rūpintoja (vaikų senelė) teigė, kad ieškovas su mergaitėmis nebendrauja, jų nepripažįsta savo dukromis. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, kad tarp ieškovo S. B. ir nepilnamečių vaikų D. B. ir D. B. yra susiformavę socialinės tėvystės santykiai, todėl nuginčijus tėvystę ir panaikinus gimimo įraše duomenis apie asmenį, kuris nėra vaikų biologinis tėvas ir nevykdo tėvo pareigų vaikų atžvilgiu, vaikų interesai nebūtų pažeisti.
Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, jog vaikų gimimo įraše duomenys apie vaikų tėvą yra neatitinkantys tikrosios vaiko kilmės, todėl tėvystės nuginčijimas nepilnamečių vaikų interesų nepažeis. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog ieškovo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas.
Už Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizę, ieškovas S. B. sumokėjo 440 Eur (2020 m. rugpjūčio 10 d. mokėjimo nurodymas per „Swedbank“, AB – 220 Eur, 2020 m. rugsėjo 10 d. mokėjimo nurodymas per „Swedbank“, AB – 220 Eur (el. bylos priedas, b. l. .37, 42). Ieškovas prašė nepriteisti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės. Atsižvelgiant į ieškovo prašymą, teismas iš atsakovės šių ieškovo patirtų išlaidų už DNR ekspertizę nepriteisia.
Vilniaus garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 2.2(NTP-2)-19-T-1137-6966 ieškovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei apmokant 100 procentų išlaidų. Ieškovo ieškinys teisme gautas 2020 m. spalio 24 d. Bylos duomenimis, antrinės teisinės pagalbos teikimas nebuvo pratęstas, atsakovas nuo 2020 m. balandžio 25 d. byloje savo interesus atstovavo pats. Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. liepos 13 d. pažyma Nr. (12.32) PT-2587, kurioje nurodoma, jog už ieškovui teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina suma yra 392,74 Eur (el. bylos priedas, b. l. 36).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Taip pat teismas patyrė 27,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Ieškovo ieškinys tenkintas pilnai, todėl iš atsakovės I. P. valstybei priteistina 392,74 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Taip pat teismas patyrė 27,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kurios taip pat priteistinos iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 376 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patenkinti ieškovo S. B. ieškinį.
Nustatyti, kad S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra nepilnametės D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) dukra.
Nustatyti, kad S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra nepilnametės D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) dukra.
Priteisti iš atsakovės I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 392,74 Eur (tris šimtus devyniasdešimt du eurus, 74 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Išaiškinti, kad ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą –188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš atsakovės I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 27,16 Eur (dvidešimt septynis eurus 16 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išaiškinti, kad ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teismo sprendimą po įsiteisėjimo išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.