Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-09-27 · Civilinė byla Nr. 2S-948-538/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-27
Bylos Nr.
2S-948-538/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02944-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Almantas Padvelskis
Ieškovas
D. G.
Atsakovas
S. S.
Civilinė byla Nr. 2S-948-538/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02944-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.2.2.2; 3.3.2.4;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 27 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovo D. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovei S. S. dėl išlaikymo dydžio sumažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas sumažinti nepilnamečiam vaikui D. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo, skiriamo pagal 2017-06-05 Klaipėdos miesto apylinkės sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-507-1030/2017, dydį ir priteisti iš D. G. jo išlaikymui po 150 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018-04-01 iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečiui vaikui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskiriant S. S.; priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2018-04-12 nutartimi atsisakė priimti ieškovo D. G. ieškinį atsakovei S. S. dėl išlaikymo dydžio sumažinimo ir grąžino ieškinį su priedais jį padavusiam asmeniui. Išaiškino, jog reikalavimas dėl išlaikymo sumažinimo gali būti pateiktas vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos teismui. Grąžino ieškovui D. G. 36 eurus žyminio mokesčio, sumokėto 2018-04-05.

3. Nurodė, kad atsakovės ir nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta (duomenys neskelbtini),, byloje nėra nagrinėjama civilinė byla, susijusi su asmens statusu, teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas ir padarė išvadą, jog reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo neteismingas Klaipėdos apylinkės teismui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018-04-12 nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

5. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikoma nacionalinė teisė. Teigia, kad visi veiksmai, susiję su nepilnamečio vaiko išlaikymo prievole, yra nagrinėjami Lietuvos Respublikoje, o išlaikymo dydžio keitimas turi būti vykdomas išskirtinai pagal nacionalinės teisės normas. Teigia, kad 2008-12-18 Europos Tarybos reglamento Nr. 4/2099 nuostatos šiuo atveju netaikytinos, nes Lietuva ir Olandija nėra sudariusios dvišalės sutarties dėl pagalbos šeimos teisiniuose santykiuose. Taip pat nurodo, kad jeigu priimtą teismo sprendimą teks pripažinti ir vykdyti užsienio valstybėje, o su ta valstybe Lietuva nėra sudariusi dvišalės sutarties dėl teisinės pagalbos, teismo sprendimas gali likti neįvykdytas, todėl vadovaujantis CPK 784 straipsnio 1 dalimi, CPK 785 straipsnio 1 dalimi bylą nagrinėja Lietuvos teismas, jei nors viena iš šalių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba tos šalies nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį motyvuojant tuo, kad Lietuvos Respublikos teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškovo ieškinio dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Apeliantas argumentuoja, kad visi veiksmai susiję su nepilnamečio vaiko išlaikymo prievole yra nagrinėjami Lietuvos Respublikoje, o išlaikymo dydžio keitimas turi būti vykdomas išskirtinai pagal nacionalinės teisės normas. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

9. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui (jurisdikcija) yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Kad bylos su tarptautiniu (užsienio) elementu teismingumo klausimas būtų teisingai išspręstas, būtina nustatyti, koks konkretus teisės aktas turi būti taikoma.

10. Išlaikymo bylose, turinčiose tarptautinį elementą, taikytinas 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Išlaikymo reglamentas). Reglamento (EB) Nr. 4/2009 1 straipsnyje nustatyta, kad šis Reglamentas taikomas išlaikymo prievolėms, atsirandančioms iš šeimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos ar giminystės. Reglamento preambulėje (11 punkte) taip pat nurodyta, kad šio Reglamento taikymo sritis turėtų apimti visas išlaikymo prievoles, kylančias iš šeimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos ar giminystės, kad visiems išlaikymo kreditoriams būtų užtikrintos vienodos sąlygos. Šiame reglamente terminas „išlaikymo prievolės“ turėtų būti aiškinamas autonomiškai. Reglamento (EB) Nr. 4/2009 3 straipsnyje įtvirtinta, kad jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi: a) tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba b) tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba c) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe; arba d) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe.

11. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bendroji jurisdikcija nustatoma pagal atsakovo (skolininko) arba kreditoriaus įprastinę gyvenamąją vietą. Tarp šių dviejų jurisdikcijos pagrindų nėra jokios hierarchijos, todėl jie konkuruoja tarpusavyje. Pažymėtina, kad Išlaikymo reglamentas nepateikia įprastinės gyvenamosios vietos sąvokos, tačiau ji turi būti aiškinama autonomiškai, atsižvelgiant į Išlaikymo reglamento tikslus ir keliamus uždavinius. Visų pirma siekiama užtikrinti silpnesniosios šalies interesus, garantuojant jai teisę į tinkamą procesą ir teisę būti išklausytai. Paprastai jurisdikciją dėl išlaikymo priteisimo turi kreditoriaus įprastinės gyvenamosios vietos teismas, laikantis pozicijos, kad kreditoriaus, t. y. asmens, kuriam reikalingas išlaikymas, gyvenamojoje vietoje gali būti geriausiai įvertintos jam reikalingos gyvenimo sąlygos. Tačiau reikalavimas dėl išlaikymo gali būti keliamas ir skolininko gyvenamosios vietos valstybėje, jei taip pasirenka kreditorius, taip pat ir skolininkas gali kreiptis dėl sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, modifikavimo jo įprastinės gyvenamosios vietos valstybėje, išskyrus tam tikrus apribojimus, t. y. jei teismo sprendimas buvo priimtas ES valstybėje narėje arba 2007 m. Hagos konvencijos susitariančiojoje valstybėje, kurioje kreditorius vis dar turi įprastinę gyvenamąją vietą, tai skolininkas negali pradėti proceso dėl teismo sprendimo keitimo ar naujo priėmimo kitoje valstybėje (Išlaikymo reglamento 8 straipsnio 1 dalis). Šio apribojimo išimtys nustatytos Išlaikymo reglamento 8 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės taikymo sprendžiant jurisdikcijos nustatymo klausimą šeimos bylose apžvalga Nr. AC-43-1. Teismų praktika. 2015, 43, p. 632-713, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų, reglamentuojančių taikytinos teisės nustatymo taisykles šeimos bylose, apžvalga Nr. AC-44-1. Teismų praktika. 2016, 44, p. 515-569).

12. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje ieškovo pareikšto reikalavimo dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo teismingumas Lietuvos Respublikos teismams negali būti grindžiamas Išlaikymo reglamento 3 straipsnio c punktu, nes nagrinėjamoje byloje nebuvo keliamas reikalavimas dėl asmens statuso; taip pat negalima remtis Išlaikymo reglamento 3 straipsnio d punktu, nes byloje nėra reiškiami kiti su tėvų pareigomis susiję reikalavimai, dėl kurių jurisdikcijos atitinkamos valstybės teismams klausimą reiktų spręsti.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs reiškiamo reikalavimo pobūdį (dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo) ir atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad byla teisminga tam valstybės narės teismui, kurioje yra kreditoriaus (fizinis asmuo, kuriam privaloma mokėti išlaikymo išmokas arba kuris reikalauja, kad jos būtų jam mokamos) įprastinė nuolatinė gyvenamoji vieta.

14. Kaip byloje nustatyta, atsakovės ir nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta (duomenys neskelbtini), atsakovas yra deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje jokio turto neturi. Taip pat teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis iš išrašo apie asmens darbovietę matyti, kad ieškovas (duomenys neskelbtini), dirbo nuo 2017-01-06 iki 2017-07-03. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas 2017-08-28 deklaravo savo išvykimą į (duomenys neskelbtini),, taigi esant tokiems bylos duomenims, yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini),, o atsakovės ir nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl darytina išvada, kad tiek pagal Išlaikymo reglamentą, tiek pagal CPK 785 straipsnio nuostatas byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams.

15. Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

16. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad civilinė byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, pagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams, ir pagrįstai išaiškino, jog reikalavimas dėl išlaikymo sumažinimo gali būti pateiktas vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos teismui, todėl pirmosios instancijos nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Almantas Padvelskis