- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-10
- Bylos Nr.
- e2YT-6920-767/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Šiukštienė
- Pareiškėjas
- R. N.
- Suinteresuotas asmuo
- V. P., valstybės įmonei Turto bankui
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Vilma Šiukštienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. P., valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja R. N. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po palikėjos B. S., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė visą palikimą, faktiškai pradėdama turtą valdyti.
2. Pareiškime pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos mama B. S.. B. S. turėjo du vaikus: pareiškėją ir suinteresuotą asmenį V. P. Po motinos mirties liko nekilnojamasis turtas: ½ dalis gyvenamojo namo (su kitais pastatais), esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Mirusioji B. S. nebuvo sudariusi testamento, po motinos mirties pareiškėja į notarą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė faktiškai pradėjusi turtą valdyti. Pareiškėja po motinos mirties jos turtu rūpinosi kaip savu – prižiūrėjo ir tvarkė mamai priklausančio gyvenamojo namo dalį (su jo priklausiniais), mokėjo turto mokesčius. Taip pat pareiškėja po mamos mirties pradėjo valdyti visus mamos namų apyvokos daiktus – jos knygas, baldus, vaizdo ir buitinę techniką, nuotraukas ir kt. Argumentuoja, jog nuo 2020 metų iki 2023 metų pareiškėja faktiškai naudojosi po mamos mirties likusiu jos gyvenamojo namo dalimi, prižiūrėjo jį, rūpinosi, mokėjo mokesčius, t. y. visą motinos turtą valdė sąžiningai, atvirai, teisėtai, nepertraukiamai. Nurodo, kad šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja po motinos mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo pareiškimo tenkinimui neprieštaravo, prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.
4. Suinteresuotas asmuo V. P. nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
5. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad pareiškėja R. N. yra mirusiosios B. S., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra. Be pareiškėjos B. S. turėjo dar vieną dukrą – suinteresuotą asmenį V. P.. Po jos mirties liko registruotas šis nekilnojamasis turtas: ½ dalis gyvenamojo namo, tvarto, trijų sandėlių, malkinės, kiemo rūsio, kiemo statinių, esančių adresu: (duomenys neskelbtini). B. S. testamento nepaliko. Po B. S. mirties į notarą dėl jo palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta.
6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
7. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis), nuo tada atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
8. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
9. Nagrinėjamu atveju pareiškėja R. N. pateikė įrodymus, kad į notarą dėl palikimo priėmimo po B. S. mirties niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Pareiškėja yra mirusiosios dukra, pirmos eilės įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis). Kita pirmos eilės įpėdinė V. P. prieštaravimų dėl pareiškimo tenkinimo teismui nepateikė. Pateikti rašytiniai įrodymai ir aplinkybės nurodytos pareiškime patvirtina, kad pareiškėja R. N. po palikėjos B. N. mirties likusį turtą valdo kaip savo, jį prižiūri ir rūpinasi turtu.
10. Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Teismui nustatyti tam tikrų faktų ar aplinkybių egzistavimą reikia pašalinti pagrįstą abejonę ir tik tokią abejonę pašalinus galima tokius faktus pripažinti patvirtintais.
11. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas laiko įrodyta aplinkybę, kad po B. S. mirties jai nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu rūpinasi ir prižiūri pareiškėja R. N., mokėdama turto išlaikymo mokesčius, naudodamasi B. S. paliktais buities daiktais. Pagal byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, įvertinus tai, kad suinteresuoti asmenys pareiškimo tenkinimui neprieštarauja, vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, teismas daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėja po motinos B. S. mirties likusį palikimą priėmė faktiškai jį pradėdama valdyti, todėl reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, 576-578 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po mamos B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.