- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-13
- Bylos Nr.
- N-62-946-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-65-3-00234-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Romanas Klišauskas, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 50.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutarties A. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos metrologijos inspekcijos Panevėžio apskrities skyriaus (toliau – ir Institucija) 2010 m. liepos 30 d. nutarimu A. T. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 189⁷ straipsnio („Teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimas“) 1 dalyje numatytą veiką skiriant už tai 400 Lt baudą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda A. T. skirta už tai, kad šis, būdamas (duomenys neskelbtini) direktorius, neužtikrino, kad importuojamų ir parduodamų fasuotų prekių kiekio nuokrypio reikšmės neviršytų teisinės metrologijos nustatytų reikalavimų, taip pažeisdamas Metrologijos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies, Fasuotų produktų kiekio ir matavimo indų kontrolės techninio reglamento 2 priedo 2.3 punkto 4 lentelės reikalavimus. Nutarime nurodyta, kad patikrinus 365 degtukų „Moto Sport“, kuriuos importuoja (duomenys neskelbtini), dėžutes, ant kurių nurodytas vardinis kiekis – 45 vnt., 160 dėžučių faktinis degtukų kiekis buvo mažesnis, nors neigiama paklaida draudžiama.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs A. T. skundą, 2010 m. spalio 29 d. nutartimi jį atmetė ir Institucijos nutarimą paliko galioti. Teismas nurodė, jog ATPK 189⁷ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atsakomybę užtraukia fasuotų prekių, kurių produkto kiekis yra nurodytas etiketėse arba ant fasuotės, gamyba, importas, pardavimas, perdavimas, saugojimas, ženklinimas pažeidžiant teisinės metrologijos reikalavimus. Metrologijos įstatymo 14 straipsnyje numatyta, kad prekėms, kurios parduodant yra sveriamos, skaičiuojamos arba dozuojamos, taip pat prekėms, kurios parduoti tiekiamos fasuotos ir kurių produkto kiekis yra nurodytas etiketėse arba ant fasuotės, taikomi teisinės metrologijos reikalavimai. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje apibūdinta, kas yra fasuota prekė. Tai pirkėjui nematant sufasuotas produktas, kurio kiekio negalima pakeisti neatidarius ar nepakeitus fasuotės. Fasuotų produktų kiekio ir matavimo indų kontrolės techninis reglamentas (toliau tekste - Reglamentas) fasuotą prekę apibūdina kaip vieno ar kelių produktų ir tam tikros pakuotės, į kurią produktas patalpintas, visuma. Produktas laikomas fasuotu tuomet, kai jis patalpintas į bet kurios rūšies pakuotę pirkėjui nedalyvaujant, o toje pakuotėje esančio produkto kiekis turi iš anksto nustatytą reikšmę, kurios negalima pakeisti neatidarius ar nepažeidus pakuotės. Reglamento 4 punkto požiūriu pakuotė apibrėžiama kaip iš bet kurios rūšies medžiagų padarytas gaminys, skirtas prekėms, pradedant žaliavomis ir baigiant perdirbtais produktais, talpinti, apsaugoti, tvarkyti, pristatyti ir pateikti iš gamintojo naudotojui ar vartotojui. Iš čia teismas padarė išvadą, jog degtukai laikytini fasuota preke. Teismas pabrėžė, jog pagal Standartizacijos įstatymo 10 straipsnio 6 dalį esant prieštaravimų tarp Reglamente įtvirtintų reikalavimų ir Standarto nuostatų turi būti taikomas Reglamentas. Šio teisės akto 2 priedo 2.3 punkto 4 lentelėje nustatyta, kad kai vardinis produkto kiekis mažiau nei 50 vienetų, neigiamos paklaidos negalimos. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, jog Standartizacijos įstatymas pareiškėjo minimą teisės normų konkurenciją išsprendė, todėl pareiškėjo vadovaujama įmonė privalo laikytis Reglamento numatytų reikalavimų, o jų nevykdymas užraukia administracinę atsakomybę.
III.
Nesutikdamas su Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartimi, A. T. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – Institucijos nutarimu skirtą baudą panaikinti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog pagal šiuo metu galiojantį ir Lietuvoje parduodamiems degtukams taikomą Lietuvos standartą LST EN 1783:1998 „Degtukai. Pagaminimo reikalavimai, sauga ir klasifikacija“ degtukų skaičiui dėžutėje leistinas iki 12,5 procentų nuokrypis nuo deklaruojamo degtukų skaičiaus kiekvienoje dėžutėje. Teigia, jog nei Reglamento, nei Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklių prasme degtukų dėžutė nelaikytina fasuota preke.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo jį atmesti palaikydama teismo nutarties motyvus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių nėra, tačiau A. T. savo kaltę neigia motyvuodamas tuo, jog standartas LST EN 1783:1998 (kartu su keitimu LST EN 1783:1998/A1:2003) „Degtukai. Pagaminimo reikalavimai, sauga ir klasifikacija“ leidžia paklaidą, be to, degtukų dėžutė nelaikytina fasuota preke. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. T. kaltė, padarius ATPK 189⁷ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, veika kvalifikuota ir nuobauda, atsižvelgus į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizuota tinkamai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentacija dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo, todėl jos nebekartoja. Papildomai pabrėžtina, jog Standartizacijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje yra įsakmiai nurodyta, jog Lietuvos standartai ir kiti leidiniai negali prieštarauti Lietuvos Respublikos teisės aktams. Taigi, apelianto nurodomas standartas nagrinėjamuoju atveju netaikomas. Pažymėtina ir tai, jog Reglamento, kuriuo rėmėsi Institucija ir pirmosios instancijos teismas, nuostatos yra suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, atitinka Europos Bendrijos Tarybos direktyvas 75/106/EEB, 1974 m. gruodžio 19 d. (su pakeitimais 79/1005/EEB, 85/10/EEB, 88/316/EEB, 89/676/EEB); 75/107/EEB, 1974 m. gruodžio 19 d.; 76/211/EB, 1976 m. sausio 20 d. (su pakeitimais 78/891/EEB); 80/232/EEB, 1980 m. sausio 15 d. (su pakeitimais 86/96/EEB, 87/356/EEB), be to, šis Reglamentas yra priimtas vėliau, nei apelianto nurodomas standartas.A. T. taip pat nepagrįstai teigia, jog degtukų dėžutės nelaikytinos fasuotomis prekėmis. Apeliantas, grįsdamas savo poziciją, remiasi Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr.170 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintomis Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklėmis, tačiau jos ginčo santykių nereguliuoja. Minėto įsakymo preambulėje nurodyta, kad taisyklės parengtos vadovaujantis Civilinio kodekso norma, numatančią pardavėjo pareigą informuoti pirkėją, o taisyklių 1 punkte aiškiai nurodyta, jog jos nustato bendruosius Lietuvos Respublikoje vartotojui parduoti skirtų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo reikalavimus. Taigi, jokių teisinės metrologijos reikalavimų, už ko nepaisymą apeliantas patrauktas atsakomybėn, jos neįtvirtina. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistu.
Apeliantas sumokėjo žyminį mokestį už apeliacinį skundą (b. l. 41), nors toks skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas (ABTĮ 40 str. 1 d. 10 p.), todėl jis grąžintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. T. apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Grąžinti A. T. 2010 m. lapkričio 8 d. sumokėtą 50 litų žyminį mokestį.
Nutartis neskundžiama.