- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-21
- Bylos Nr.
- 2A-1132-56/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kačinskienė Virginija Volskienė
- Ieškovas
- B. Š.
- Atsakovas
- R. Š.
- Trečiasis asmuo
- E.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovei B. Š.
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimo kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės B. Š. ieškinys atsakovui R. Š. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui besimokančiam dieniniame profesinės mokyklos skyriuje priteisimo, tretysis asmuo E. Š.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė B. Š. su ieškiniu kreipėsi į teismą prašė priteisti jai iš tėvo - atsakovo R. Š. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400Lt per mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki ieškovė baigs Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokyklą.
Nurodė, kad jai Alytaus rajono apylinkės teismo 1998-06-22 sprendimu iš tėvo R. Š. buvo priteistas išlaikymas iki ji taps pilnametė. 2008-07-13 ieškovė sulaukė pilnametystės. Nors šiuo metu ji yra pilnametė, tačiau dar nedirba, o mokosi Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokykloje pagal bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo programą dieniniame skyriuje, todėl jai būtina parama, nes jis mokosi, nedirba, turi sveikatos problemų. Ieškovė gauna 35Lt stipendiją, ją išlaiko motina E. Š., tačiau motinos materialinė padėtis yra sunki.
Atsiliepimas
Atsakovas R. Š. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko.
Nurodė, kad jis negali teikti savo pilnametei dukrai išlaikymo, kadangi jo turtinė padėtis yra sunki- jo darbo užmokestis yra mažas (600-700Lt), nekilnojamojo turto jis neturi, jo antroji žmona I. Š. yra bedarbė, šeimoje auga nepilnametis sūnus N. Š., gim. 1996-06-06, kurį atsakovas privalo išlaikyti, todėl teikdamas paramą ieškovei, jis iš esmės pablogintų savo dabartinės šeimos turtinę padėtį.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo E. Š. su ieškiniu sutiko prašė jį tenkinti.
Nurodė, kad kartu su ieškove bei nepilnamečiu sūnumi gyvena motinai priklausančiame bute, savo būsto neturi, šiuo metu nedirba, registruota Darbo biržoje, anksčiau dirbo valytoja, gaudavo 450Lt darbo užmokestį. Dukrai skirtas brangus gydymas, jai reikia mokytis, o motina neturi galimybių viena išlaikyti dukrą, kol ši baigs mokytis dieniniame skyriuje. Be to, tėvas žadėjo sumokėti už dukros vairavimo kursus ir motina, patikėjusi, skolinosi pinigus jiems apmokėti
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies. Iš atsakovo R. Š., jo pilnametei dukrai B. Š. priteista paramą po 200 Lt per mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2009-11-05, kol B. Š. mokysis profesinės ar aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje ir bus ne vyresnė negu 24 metai; Iš R. Š., valstybės naudai priteista 72 Lt žyminio mokesčio bei 6 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas pažymėjo, kad priteisiant išlaikymą pilnamečiam vaikui neturi būti iš esmės pabloginama paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinė padėtis. Priteistas išlaikymas taip pat neturi daryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims, priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti, tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ar pan., Teismo vertinimu, siekdamas prisiteisti išaikymą pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. Įvertinęs į bylą pateiktus duomenis teismas konstatavo, kad ieškovės motina nedirba, registruota Darbo biržoje, išlaiko nepilnametį sūnų D. B., gim.1995-08-02. Atsakovas dirba UAB „Giloja“ kurioje gauna 600-700 Lt, nekilnojamojo turto neturi, jo sutuoktinė I. Š. nedirba, registruota Darbo biržoje, šeimoje auga nepilnametis sūnus N. Š., gim. 1996-06-06, kurį atsakovas privalo išlaikyti. Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas padarė išvadą, jog ieškovei yra būtina tėvo parama, nes ji mokosi pagal bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo programą dieniniame skyriuje, todėl neturi galimybės įsidarbinti, turi sveikatos sutrikimų, kuriems stebėti bei juos pašalinti reikalingos papildomos išlaidos. Teismas pripažino, jog tėvo galimybės prisidėti prie jo pilnametės dukros išlaikymo yra ribotos, tačiau teismo vertinimu, jis privalėjo imtis visų nuo jo priklausančių veiksmų, kad prisidėtų prie dukros išlaikymo, kol ji mokosi dieniniame skyriuje ir neturi galimybių įsidarbinti, o ne užkrauti visos naštos dukros motinai kuri, kaip ir atsakovas, neturi nekilnojamojo turto, turi nepilnametį išlaikytinį. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į ieškovės finansinę padėtį ir galimybes įsidarbinti, abiejų tėvų turtinę padėtį, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 3 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, iš atsakovo priteista parama jo pilnametei dukrai B. Š. nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2009-11-05, kol B. Š. mokysis profesinės ar aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje ir bus ne vyresnė negu 24 metai, po 200 Lt per mėnesį, mokant šią sumą periodinėmis išmokomis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas R. Š. apeliaciniu skundu prašo iš dalies panaikinti sprendimą ir priteistą dukros išlaikymui 200 Lt sumą sumažinti iki 100 Lt, mokant periodinėmis išmokomis kol dukra mokosi profesinės ar aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje ir bus ne vyresnė negu 24 metai.
Nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas neteisingai įvertino byloje nustatytas aplinkybes bei nukrypo nuo įstatyme nustatyto išlaikymo dydžio pilnametei dukrai. Teismas netinkamai nustatė pilnametės dukros poreikius ir tėvo galimybes teikti išlaikymą. Teismas priteisdamas išlaikymą, neįvertino aplinkybės, jog atsakovas gyvena kitoje santuokoje, turi nepilnametį vaiką kuriam teikia išlaikymą. Teismas neįvertino, kad atsakovo žmona niekur nedirba, o jo gaunamos pajamos yra nepakankamos, teikti išlaikymą ir pilnametei dukrai. Atsakovo darbo užmokestis siekia apie 700 Lt, todėl teikdamas 200 Lt išlaikymą savo pilnametei dukrai atsakovas iš liekančių 500 Lt negalės tinkamai užtikrinti net būtiniausių šeimos poreikių. Be to, atsakovo sūnus Nedas serga bronchų asma, todėl jo išlaikymui reikalingos papildomos išlaidos. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas neįvertino, jog atsakovas negali teikti priteisto išlaikymo dydžio iš esmės nepablogindamas savo, jo nepilnamečio vaiko ir šeimos turtinės padėties, todėl teismo padarytos išvados prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimui bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai taikant Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies nuostatas. Atsakovo žmona taip pat turi sveikatos problemų ir jai reikalingi vaistai gydymui, todėl ir atsakovas patiria papildomų išlaidų. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas gali uždirbti daugiau, nes tokia teismo išvada neatitinka realios darbo rinkos būklės. Pagal Statistikos departamento duomenis už tris praėjusius mėnesius, lyginant su praėjusiu ketvirčiu nedarbo lygis pakilo nuo 13,8 iki 15,6 procentų. Remiantis prognozėmis šiais metais jo lygis didžiuosiuose miestuose paaugs dar 2-3 procentais, todėl realios galimybės uždirbti daugiau atsakovas neturi. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime nustatyta, jog išlaikymas pilnamečiam vaikui priteisiamas tik tuo atveju, kai pilnatetis vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšomis reikalingomis jo mokymuisi. Tuo tarpu ieškovė nepateikė įrodymų jog neturi galimybės dirbti ar gauti paskolą ir patenkinti savo poreikius. Ieškovė taip pat neįrodė, kad su ieškiniu pateikti jos paskaičiavimai dėl būtiniausių poreikių patenkinimo pagrįsti, todėl teismo priteistas išlaikymo dydis po 200 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra per didelis ir turi būti sumažintas iki 100 Lt.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka pateiktas nebuvo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo sprendimas atitinka faktines bylos aplinkybes, yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).
Byloje nustatyta, kad ieškovė B. Š. pilnamete tapo 2008 m. liepos 13 d. ir nuo to laiko atsakovas išlaikymo jai neteikia. Siekdama įgyti profesiją ieškovė 2009 m. rugsėjo 1 d. įstojo į Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokyklos dieninį skyrių, kuriame pagal bendrojo ir profesinio lavinimo programą siekia įgyti profesinę kvalifikaciją. Profesinį išsilavinimą numatyta įgyti 2012 m. birželio 30 d. (b.l. 3). Tuo tarpu atsakovas, tėvas R. Š., turi kitą šeimą, dirba UAB ,,Giloja“, kurioje jo uždarbis siekia 600-700 Lt per mėnesį, kito turto neturi (b.l. 28-30). Jo žmona nedirba, registruota darbo biržoje. Antroje santuokoje atsakovas turi sūnų, kuriam taipogi reikalingas išlaikymas (b.l. 26-28), todėl teigia, kad pirmos instancijos priteistas 200 Lt dydžio išlaikymas yra per didelis, nes jį teikdamas, iki pilnametės dukros mokslo baigimo, jis negalės išlaikyti savo šeimos, kurioje augantis vaikas turi specialiųjų poreikių.
Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pilnamečio vaiko (CK 2.5 str. 1 d.) išlaikymo pareiga pagal įstatymą tėvams tenka tada, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, taip pat kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Nuostata dėl šios kategorijos asmenų teisių į išlaikymą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Seimui 2004 m. lapkričio 11 d. pakeitus ir nauja redakcija išdėsčius Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalį. Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo teisės spragą, kadangi nebuvo nustatyti esminiai paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo instituto elementai. Šiame nutarime pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiu (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies taikymą, yra nurodęs, jog išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės ir/ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).
Nagrinėjamu atveju ieškovė mokosi profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, tai reiškia, kad ji siekia įgyti vidurinį išsilavinimą kartu su profesiją, kad ateityje galėtų pasirengti dalyvauti kintančioje darbo rinkoje (Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo 12 str., 2003 m. birželio 17 d. Nr. IX-1630 redakcija), todėl šiuo metu užsidirbti lėšų pragyvenimui negali. Mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad tiek vidurinės, tiek profesinės mokyklos moksleivis, nors ir yra darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiają savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, paskaitas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbų atlikimui ir siekti įgyti, nagrinėjamu, dokumentą patvirtinantį jos ne tik vidurinį bet ir profesinį išsilavinimą. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji ir ar ji yra būtina teismas sprendžia įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turtą ir pajamas, bei jo poreikius, gyvenamosios vietos nuomos mokestį, išlaidas už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonių įsigijimui reikalingas lėšas, maisto, aprangos įsigijimo ir kitokias būtinas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2007).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas privalo teikti paramą jo dukrai iki ji baigs mokyklą ir įgys profesiją. Kaip seka iš bylos duomenų ieškovė gauna 32 Lt dydžio stipendiją (b.l. 52), motina nedirba, todėl akivaizdu, jog gaunamų pajamų nepakanka nors ir pilnamečio vaiko poreikių tenkinimui. Teisėjų kolegijos vertinimu aplinkybė, jog atsakovas nurodo, kad uždirba apie 700 Lt vertintina kritiškai, kadangi atsakovas į bylą pateikė pažymą apie savo pajamas 2009 m gruodžio 23 d., tik už du mėnesius, kai tuo tarpu iš byloje esančios Valstybinio socialinio draudimo fondo pažymos (b.l. 55) apie asmens įsidarbinimus, matyti, jog atsakovas reguliariai dirba nuo 2008 m. rugsėjo 1 d., vadinasi gauna pajamas, tačiau duomenų apie gaunamų pajamų dydį teismui nepateikė, todėl teikti, jog atsakovas uždirba nepakankamai, kad galėtų išlaikyti pilnametę dukrą mokėdamas periodinėmis išmokomis po 200 Lt per mėnesį nėra pagrindo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog negali teikti pirmos instancijos teismo priteisto išlaikymo dydžio iki dukra baigs mokyklą ir įgys profesiją iki 2012 m. birželio 30 d. Be to, ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus apie būtinas išlaidas jos sveikatai, kas rodo, jog dukra turi specialiųjų poreikių (b.l. 42-43).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės. Teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir neribojo atsakovo, kaip proceso šalies, teisės teikti įrodymus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ginčo esmę ir nesuvaržė atsakovo procesinių teisių, numatytų Civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė šalių lygybės prieš įstatymą principą. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui, nes jie yra bendro pobūdžio samprotavimai. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje, 330 straipsnyje numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 3.192 str. 3 d., 3.201 str.; LR CPK 2 str., 5 str.- 8 str., 177 str. - 179 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).
Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu iš R. Š., valstybės naudai priteistinos 9,75 Lt išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
n utarė:
Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo R. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš R. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 9,75 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.