Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, dalyvaujant sekretorei Sandrai Žiobakaitei, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J.Š., jo atstovui A. Z., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Š. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato 2010-11-08 nutarimo, kuriuo jam pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 4 dalį, 124¹ straipsnio 2 dalį paskirta galutinė subendrinta nuobauda- 75 litų bauda, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnas 2010-10-27 surašė administracinių teisės pažeidimų protokolų (b.l. 22-23), kuriuose nurodė, kad J. Š. 2010-10-11, 18.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), paliko stovėti automobilį, užstatydamas įvažiavimą į garažą, tuo trukdydamas kitų transporto priemonių eismui, 2010-10-12, 17.25 val., toje pačioje vietoje vairuodamas automobilį, įvažiavo, sustojo ir paliko stovėti transporto priemonę ant vejos ir tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 155.10, 155.5 punktų reikalavimus.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2010-11-08 nutarimu (b.l. 7) J. Š. pripažintas padariusiu administracinius teisės pažeidimus, numatytus Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta galutinė subendrinta nuobauda- 75 litų bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. Š. nurodė, kad pažeidimo nepadarė ir atsakomybėn patrauktas nepagrįstai. Užtvaras, skiriantis įvažiavimą į kiemą yra įrengtas savavališkai, ženklų, ribojančių transporto priemonių įvažiavimą į kiemą, nėra, nebuvo objektyvių galimybių kitoje vietoje palikti transporto priemonę. Argumentuoja, kad naudotis bendrojo naudojimo kiemu turi tokią pačią teisę, kaip ir visi kiti daugiabučio namo bendraturčiai.

Teisminio nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas skundą palaikė bei nurodė, jog garažas, įrengtas užtvaras yra nelegalus statinys, o draudimas įvažiuoti į kiemą- neteisėtas. Prašo skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės pagrindas. Realus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad ginčo dėl faktinių aplinkybių – transporto priemonės pastatymo vietos byloje nėra. J. Š. neginčija, kad transporto priemonę pastatė daugiabučio namo kieme, ties įvažiavimu į garažą. Byloje ginčas kyla, dėl to, ar tokie J. Š. veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 124¹ straipsnio 2 ir 4 dalyse.

J. Š. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad Salantuose, adresu (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo bendrojo naudojimo kieme 2010-10-11 paliko stovėti automobilį, užstatydamas įvažiavimą į garažą, tuo trukdydamas kitų transporto priemonių eismui, 2010-10-12 įvažiavo, sustojo ir paliko stovėti transporto priemonę ant vejos. Atsakomybėn skundžiamu nutarimu patrauktas pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 ir 4 dalį, kaip pažeidęs KET 155.10, 155.5 punktų reikalavimus.

ATPK 124¹ straipsnyje (redakcija, galiojusi inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu) reglamentuota atsakomybė už kelio ženklų reikalavimų nesilaikymą, žmonių vežimo ir Kelių eismo taisyklių pažeidimą. ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus nurodytas šio straipsnio pirmojoje dalyje, nevykdymą, stovėjimą ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimą ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako arba važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, o to paties straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už stovėjimą tuneliuose, ant tiltų, viadukų ir po jais, pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 metrai prieš jas, kitose vietose, kur tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui.

KET 155.5 punkte nurodyta, jog draudžiama sustoti ir stovėti ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai), o KET 155.10 reglamentuota, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė kitiems vairuotojams užstotų šviesoforo signalus ar kelio ženklus arba kliudytų kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.

Rašytine bylos medžiaga, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimu, liudytojos L. Š. parodymais nustatyta, kad J. Š. gyvena adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 149). Kartu su sutuoktine yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Žemės sklype nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis taku, varyti galvijus, suteikiantis teisę J. Š., kartu su kitais bendrasavininkais, naudotis bendrojo naudojimo teritorija - kiemu (b.l. 136-139). Kiekvienas nuosavybės teisės subjektas (subjektai), savo nuosavybe gali naudotis ir ją tvarkyti pagal poreikius, turi teisę nuspręsti dėl namo kiemo (teritorijos prie namo) dangos parinkimo ir įrengimo. Byloje pateiktomis fotonuotraukomis nustatyta, kad visa bendrojo naudojimo teritorijos (kiemo) danga – veja. Automobilių statymas namo kieme nėra apribotas kelio ženklais ar kelio ženklinimu, visi žemės sklypo ir daugiabučio namo bendrasavininkai naudojasi kiemu, statydami savo transporto priemones. Kitokio būdo patekti prie kiemo statinių transporto priemonėmis, išskyrus važiavimą per veją, nėra (b.l. 141-148). J. Š. paaiškinimu nustatyta, kad kitoje vietoje pastatyti transporto priemonės objektyviai negalėjo dėl kaimyno įrengtos užtvaros bei tuo metu vykdytų žemės kasimo darbų (b.l. 91, 135). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2011-03-07 raštu konstatavo, jog automobilių statymas gyvenamojo namo kieme (duomenys neskelbtini), apribotas nėra. Automobilių statymas gali būti apribotas įrengus atitinkamus kelio ženklus ar pažymint horizontalaus ženklinimo linijomis. Nurodė, kad esant tokioms aplinkybėms, policijos pareigūnai neturi pagrindo taikyti vairuotojams poveikio priemonių (b.l. 133).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismo nuomone, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, išklausius asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn paaiškinimus, liudytojos parodymus, byloje esančių duomenų nepakanka asmens kaltei padarius jam inkriminuotą pažeidimą pagrįsti. Nepakanka įrodymų, pagrindžiančių, kad J. Š. palikta transporto priemonė trukdė eismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-6511/2010).

Teismas, įvertinęs tai, kad nuo nagrinėjamo pažeidimo padarymo dienos praėjo ilgas laiko tarpas – du metai, ir nėra realių galimybių surinkti naujus J. Š. kaltę padarius jam inkriminuotą pažeidimą patvirtinančius įrodymus, buvo išnaudotos visos protingos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir pašalinti byloje egzistuojančias abejones dėl asmens kaltės, nėra pagrindo grąžinti bylą Institucijai papildomam aplinkybių tyrimui atlikti, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena J. Š. atžvilgiu, nenustačius jo veikoje pažeidimo įvykio ir sudėties, nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 15,16, 18, 20, 46,137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymu 2010-11-18 Nr. XI-1143 redakcija, galiojančia nuo 2011-01-01,

nutarė:

panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato 2010-11-08 nutarimą, kuriuo J. Š. paskirta pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 ir 4 dalį subendrinta 75 Lt bauda ir administracinę bylą nutraukti.

Nutarimas per dešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.