Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad 2007-08-24d. apie 14.30 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia suduodamas nukentėjusiajam V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) ranka ne mažiau dviejų smūgių į galvos sritį ir ne mažiau dviejų kartų spirdamas koja į pilvo sritį, padarė V. J. galvos ir krūtinės sumušimus, kepenų plyšimą, muštines žaizdas apatinėje lūpoje, kraujosruvą veide, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą, nes operacijos metu nukentėjusiajam V. J. nustatytas kepenų plyšimas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir paskyrė teisingą bausmę. A. S. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą visiškai įrodyta byloje surinktais ir pirmos instancijos teismo posėdyje ištirtais įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. neneigė, kad sudavė kelis smūgius į galvą ir kelis smūgius į pilvą nukentėjusiajam V. J. Teismo posėdyje A. S. taip pat patvirtino, kad smūgiavo į veidą, po to smūgiavo iš kojos į pilvą nukentėjusiajam V. J. (b.l.127).

Apelianto prašymą, peržiūrėti bylą iš naujo ir priimti naują sprendimą, aukštesnės instancijos teismas supranta kaip prašymą sušvelninti bausmę ir nurodo, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. gegužės 23 d. nuosprendyje pakankamai išsamiai motyvavo savo pasirinkimą paskirti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. S. teistas vieną kartą, nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, todėl, remiantis LR BK 27 str. 1 d., yra laikomas recidyvistu. Teismas, įvertinęs nusikaltimo pavojingumo laipsnį (padarytas sunkus nusikaltimas), nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad A. S. iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, nusikaltimą padarė lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos metu, paskyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Ši bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, todėl kolegija neturi pagrindo jos švelninti.

Apelianto argumentas, kad jis tik gynėsi - niekuo nepagrįstas, todėl atmestinas. Būtinosios ginties teisėtumo sąlygas nustato BK 28 straipsnis. Būtinoji gintis yra tada, kai baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančia veika baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms žala padaroma ginant save ar kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jeigu nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Būtinosios ginties atveju pavojingas kėsinimasis turi būti realus (egzistuojantis objektyviai) ir akivaizdus (pradėtas ar tiesiogiai gresiantis). Reikalavimus gynybai nulemia kėsinimosi pobūdis. Be to, gynyba turi atitikti šiuos požymius: ginantis žala gali būti padaryta tik besikėsinančiam asmeniui, ji padaroma atremiant pavojingą kėsinimąsi, ginantis negali būti peržengtos būtinosios ginties ribos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.

n u taria:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.