Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2019-07-05 · Civilinė byla Nr. 2-5248-902/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-05
Bylos Nr.
2-5248-902/2019
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-02161-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ingrida Kirsnytė
Ieškovas
J. Š.
Atsakovas
R. Ž.
Civilinė byla Nr. 2-5248-902/2019Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02161-2019-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.7.9.;3.1.7.12.;3.1.17.;3.2.7.2..;3.2.8.5;
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2019 m. liepos 5 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ingrida Kirsnytė,

rašytinio proceso tvarka nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovui R. Ž., išvadą teikiančiai institucijai - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, sprendė šalių pateiktą prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalys pateikė teismui šalių pasirašytą taikos sutartį, prašo ją patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti. Prašo taikos sutarties patvirtinimo klausimą išspręsti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

CPK 140 straipsnio 3 dalis nustato, kad bylos šalys bet kurioje proceso stadijoje turi teisę baigti bylą taikos sutartimi. Tokios sutarties teisme sudarymas reiškia šalių teisinės taikos pasiekimą. Tai atitinka civilinio proceso tikslus (CPK 2 straipsnis). Šalys ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos išsprendė taikiai, sudarė taikos sutartį ir prašo ją patvirtinti, o civilinę bylą nutraukti. Šalių sudaryta taikos sutartis imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui neprieštarauja (CPK 42 straipsnio 2 dalis), todėl prašymas patvirtinti taikos sutartį tenkintinas (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis), o civilinė byla nutrauktina CPK 293 straipsnio 5 punkto pagrindu. Bylos nutraukimo pasekmės: bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), tačiau iš esmės pasikeitus aplinkybėms, jos turi teisę kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Šalys taikos sutartimi sutarė, kad bylinėjimosi išlaidų viena kitai neatlygina. Šalims pasirašius taikos sutartį bei susitarus, kad neatlygina viena kitai patirtų bylinėjimosi išlaidų, bei įvertinus taikos sutarties turinį, valstybės patirtos išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą bei pašto išlaidos nepriteistinos ir lieka valstybei (CPK 96 straipsnio 5 dalis, 6 dalis, 99 straipsnis). Iš atsakovo valstybei priteistina žyminio mokesčio dalis (CPK 80 straipsnio 6 punktas, 140 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 140 straipsnio 3 dalimi, 290, 291 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, teismas

nutaria:

Prašymą patenkinti.

Patvirtinti taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovės J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovui R. Ž., išvadą teikiančiai institucijai - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, tokiomis sąlygomis:,, Bendros lankstaus bendravimo sąlygos:

1. Šalys sutaria, kad nepilnametės D. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su mama J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini)

2. Nelyginių savaičių savaitgaliais R. Ž. bendrauja su dukra D. Ž. nuo penktadienio 16.00 val. pasiimant dukrą iš ugdymo įstaigos arba papildomo ugdymosi įstaigos, arba jos buvimo vietos ir grąžinant dukrą to paties savaitgalio sekmadienį iki 19 val. į vaiko gyvenamąją vietą, pasirūpinant dukros pamokų ruoša, be to, pristatymu ir pasiėmimu į/iš dukros lankomų būrelių.

3. R. Ž. bendrauja su dukra lyginių savaičių antradieniais ir ketvirtadieniais paimant dukrą iš ugdymo įstaigos ar jos buvimo vietos apie 17 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą vasaros laikotarpiu iki 20 val., rudens, žiemos, pavasario laikotarpiais iki 19 val. Nelyginių savaičių pirmadieniais ir trečiadienį paimant vaiką iš ugdymo įstaigos ar jos buvimo vietos ir grąžinat ją į gyvenamąją vietą vasaros laikotarpiu iki 20 val., rudens, žiemos, pavasario laikotarpiais iki 19 val.

4. Abu tėvai dukros D. Ž. gimimo dieną (gegužės 23 dieną) švenčia kartu. Lyginiais metais J. Š., o nelyginiais metais R. Ž. organizuoja dukros gimtadienio iškilmes.

5. R. Ž. bendrauja su dukra D. Ž. kiekvienų metų Tėvo dieną. J. T. diena būna lyginį savaitgalį, tai pasiima dukrą iš jos gyvenamosios ar buvimo vietos 10 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.

6. Motinos dieną J. Š. su dukra D. Ž. bendrauja kiekvienų metų Motinos dieną. J. M. diena nelyginį savaitgalį, dukrą pasiima iš jos buvimo vietos 10 val.

7. D. Ž., nesvarbu kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, praleidžia su tuo tėvu/motina, iš kurio pusės švenčiami gimtadieniai (tėčio, senelių iš tėčio pusės, mamos, senelių iš mamos pusės, D. Ž. brolio, prosenelių iš mamos pusės). Bendravimas vyksta nuo 10 val. pasiimant vaiką iš jos buvimo ar gyvenamosios vietos ir grąžinant tą pačią dieną iki 20 val. į jos gyvenamąją vietą.

8. R. Ž. kiekvienais metais Šv.Kūčias bendrauja su dukra D. Ž. nuo 10 val. iki 17 val. R. Ž. bendrauja su dukra D. Ž. per Kalėdų šventes - nelyginiais kalendoriniais metais nuo gruodžio 25 d. 10.00 val. iki gruodžio 26 d. 10.00 val., lyginiais kalendoriniais metais nuo gruodžio 26 d. 10.00 val. iki gruodžio 26 d. iki 19.00 val.;

9. R. Ž. bendrauja su dukra D. Ž. lyginiais kalendoriniais metais iki gruodžio 31 d. 11 val. pristatant dukrą į jos gyvenamąją vietą ar šalių sutartą vietą. Nelyginiais metais R. Ž. bendrauja su dukra nuo gruodžio 31 d. 11 val. iki lyginių metų sausio 5 d. 19 val. grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą. Bendravimo laikotarpiais R. Ž. užtikrina nepilnametės ugdymosi procesą, t.y. nuveda ir parveda dukrą iš darželio/mokyklos/lankomų būrelių.

10. Nesvarbu kaip pasiskirstys bendravimo grafikas savaitgaliais, R. Ž. bendrauja su dukra D. Ž. Šv.Velykų šventes - nelyginių kalendorinių metų Šv.Velykų išvakarėse nuo 17 val. iki pirmos Šv.Velykų dienos 19 val., lyginiais kalendoriniais metais nuo pirmos Šv.Velykų dienos 19 val. iki antros Šv.Velykų dienos 19 val., pristatant ir paimant ją iš/į gyvenamąją vietą.

11. R. Ž. bendrauja su dukra D. Ž. nedarbo dienomis nelyginiais kalendoriniais metais (vasario 16 d., gegužės 1 d., liepos 6 d., lapkričio 1 d.), lyginiais kalendoriniais metais kovo 11 d., gegužės 1 d., liepos 6 d.) pasiimant vaiką iš jos gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos šių švenčių išvakarėse apie 17 val. ir grąžinant nedarbo dieną iki 19 val. į gyvenamąją vietą.

12. R. Ž. bendrauja su dukra D. Ž. per vaiko mokymosi atostogas:

* Nelyginiais kalendoriniais metais per vaiko rudens mokymosi atostogas, t.y. pagal patvirtintą ugdymo įstaigos rudens atostogų grafiką;

* Lyginiais kalendoriniais metais per vaiko pavasario mokymosi atostogas, t.y. pagal patvirtintą ugdymo įstaigos pavasario atostogų grafiką;

* Kiekvienais metais nuo liepos 1 d. iki liepos 15 d. 19 val.; nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 14 d. 19 val. pasiimant vaiką iš jos buvimo ar gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į jos gyvenamąją ar šalių sutartą kitą vietą.

13. Šalys sutaria, kad D. Ž. lankant darželį-lopšelį, vaiko atostogomis laikomas laikotarpis nuo kiekvieni metai nuo liepos 1 d. iki liepos 31 d. Šiuo laikotarpiu R. Ž. bendrauja su dukra D. Ž. kiekvienais kalendoriniais metais nuo liepos 1 d. iki liepos 15 d. 19 val., nevedant vaiko į ugdymo įstaigą.

14. Šalys sutaria, kad vienas kitą informuoja apie išvykimą su vaiku į užsienį laikinam poilsiui (tik šalių aptartu vaiko atostogų metu, pagal grafiką) ne vėliau nei prieš tris dienas iki išvykimo, raštu (SMS žinute ar elektroniniu paštu) nurodydami vaiko buvimo užsienyje adresą ir apytikslį laikotarpį, atsiunčiant vienas kitam kelionės bilietus.

15. Vaiko ligos atveju, sveikatos priežiūrą užtikrina J. Š.. R. Ž. leidžiama lankytis vaiko gyvenamojoje vietoje sutartomis bendravimo grafike 2 punkte nustatytomis dienomis nuo 10 val. iki 13 val.“

Civilinę bylą pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovui R. Ž., išvadą teikiančiai institucijai - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nutraukti.

Šalims išaiškinti, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (Lietuvos Respublikos CK 6.985 straipsnio 1 dalis) ir yra vykdytina kaip vykdomasis dokumentas bei gali būti įvykdyta priverstinai (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 6.985 straipsnis).

Priteisti iš atsakovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 25 Eur (dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, įmokos kodas 5660.

Nutartis per 7 dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Ingrida Kirsnytė