Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alfredas Vilbikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) Kauno teritorinio skyriaus apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 2 dalį E. K. atžvilgiu nutrauktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad 2015 m. spalio 20 d., 9.45 val., VDI Kauno teritorinio skyriaus vyr. darbo inspektoriai T. M. ir T. D. atliko patikrinimą E. K. ūkyje, adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu ūkio teritorijoje (fermoje) nustatytas dirbantis A. B., gim. (duomenys neskelbtini). Remiantis Sodros nelegalaus darbo faktų nustatymo užklausos rezultatais A. B. darbo pradžia nustatyta 2015 m. spalio 21 d. A. B. paaiškinime nurodė, kad E. K. ūkyje jis dirba pagalbiniu darbininku nuo 2015 m. spalio 20 d., 9 val. patikrinimo metu jis valė tvartą, oficiali darbo pradžia nuo 2015 m. spalio 21 d. 2015 m. spalio 19 d. VDI Kauno teritoriniame skyriuje gautas J. I. pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl padarytų darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų E. K. ūkyje, adresu (duomenys neskelbtini). LR VDI Kauno teritorinio skyriaus vyr. darbo inspektorius T. M. pagal pateiktą pranešimą atliko tyrimą dėl galimo nelegalaus darbo. VDI tyrimo metu nustatyta, kad E. K. ūkyje nuo 2015 m. spalio 15 d. darbininko pareigose dirbo J. I., gim. (duomenys neskelbtini) (darbo sutartis sudaryta 2015 m. spalio 9 d.), tačiau apie minėto asmens įdarbinimą nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai. E. K., vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, teisės aktų nustatyta tvarka apie A. B. darbą nuo 2015 m. spalio 20 d., apie J. I. darbą nuo 2015 m. spalio 15 d. nebuvo pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai. Tuo E. K. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 99 straipsnio 6 punktą.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaujantis ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus, t. y. išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai išreikalaujant ir tiriant įrodymus, ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes, o nagrinėjamoje byloje yra akivaizdūs prieštaravimai ir abejonės.

Iš E. K. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jis administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 41³ straipsnio 2 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad 2015 m. spalio 20 d., 9.45 val. leido dirbti A. B., nors pastarojo darbo pradžia tik 2015-10-21, bei, kad E. K. ūkyje nuo 2015 m. spalio 15 d. darbininku dirbo J. I., su kuriuo darbo sutartis buvo sudaryta 2015-10-09, bet apie minėto asmens įdarbinimą nebuvo pranešta SODRAI, tuo E. K. pažeidė DK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 99 straipsnio 6 punktą.

ATPK 41³ straipsnyje reglamentuota darbdavio atsakomybė už nelegalų darbą. DK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas – tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų. Pagal DK 99 straipsnio 6 dalį darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Iš bylos matyti, kad darbo sutartis su A. B. buvo sudaryta 2015 m. spalio 19 d. ir pagal ją A. B. E. K. ūkyje darbininku turėjo pradėti dirbti nuo 2015 m. spalio 21 d. (10–12 b. l.). Apie A. B. priėmimą dirbti E. K. ūkyje SODRAI buvo pranešta 2015 m. spalio 20 d. (9 b. l.), t. y. buvo pranešta tinkamai ir laiku.

Taip pat iš bylos matyti, kad 2015-10-20 9.45 val. VDI Kauno teritorinio skyriaus darbo inspektoriai E. K. ūkyje atliko patikrinimą ir nustatė, kad tuo metu ūkyje dirbo A. B. – jis valė tvartą. Šį faktą teisme patvirtino kaip liudytojai apklausti patikrinimą atlikę darbo inspektoriai T. M. ir T. D., taip pat patvirtina byloje esanti fotonuotrauka (8 b. l.) bei A. B. paaiškinimas, jog jis ūkyje dirba nuo 2015-10-20 9 val., kad yra sudaręs darbo sutartį ir kad dirbti pradeda nuo 21 dienos (7 b. l.). Nors minėti duomenys patvirtina, kad įvykio dieną A. B. teisės dirbti E. K. ūkyje neturėjo, t. y. formaliai yra nelegalaus darbo požymiai, tačiau teisme E. K. neigė A. B. leidęs 2015-10-20 dirbti, A. B. tvarte dirbo savo valia, neturėdamas ką veikti. Tokį paaiškinimą E. K. nurodė ir patikrinimą ūkyje atlikusiam darbo inspektoriui T. D. bei savo paaiškinime, jog 2015-10-20 dirbti A. B. neleido (3 b. l.). Teisme kaip liudytojas apklaustas darbo inspektorius T. D. parodė, kad tiek A. B., tiek E. K. aiškino, jog A. B. dirbo todėl, kad neturėjo ką veikti (134 b. l.). Liudytojas taip pat nurodė, kad nesiaiškino, ar A. B. buvo sutaręs su E. K. dėl darbo valandų minėtą dieną. E. K. nurodė, kad A. B. jam sakė, jog paaiškinimą jis (t. y. A. B.) rašė taip, kaip jam buvo liepta. Atsižvelgiant į tokius duomenis bei į tai, kad A. B. paaiškinime nurodyti duomenys vieni kitiems prieštarauja ir kelia abejonių (A. B. paaiškinime nurodė, kad 2015-10-20 valė tvartą, bet taip pat nurodė, kad sutarė, jog darbo pradžia 21 d.), byloje buvo nutarta kaip liudytoją apklausti patį A. B.. Tačiau iš bylos matyti, kad keturis kartus buvo atidėtas bylos nagrinėjimas neatvykus liudytojui A. B., taip pat teismo nutartys į posėdį atvesdinti minėtą asmenį taip pat nebuvo įvykdytos, nes vieną kartą A. B. neatvyko į policijos komisariatą, kad jį būtų galima pristatyti į teismą, o kitą kartą – jo net nepavyko rasti gyvenamojoje vietoje. Kaip matyti, apylinkės teismas išnaudojo visas galimybes, kad liudytojas A. B. būtų pristatytas į teismą ir apklaustas apie jo įsidarbinimą E. K. ūkyje bei darbą 2015-10-20, tačiau E. K. nurodytų aplinkybių, jog ūkyje patikrinimo metu A. B. dirbo savavališkai, bylos nagrinėjimo metu apylinkės teisme nepavyko paneigti. Naujų duomenų, paneigiančių E. K. parodymus dėl A. B. darbo, apeliantas nepateikė. Apeliantas skunde taip pat nenurodė, kokios neišnaudotos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus pašalinant abejones dėl asmens kaltės. Pažymėtina, kad įrodymus, patvirtinančius asmens kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą privalo surinkti ir teismui pateikti institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių bei atsižvelgiant į tai, kad objektyvių duomenų, paneigiančių E. K. versiją, jog jis A. B. neleido dirbti 2015-10-20, byloje nėra, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai visas byloje nepašalintas abejones vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir pagrįstai administracinio teisės pažeidimo byla E. K. atžvilgiu nutraukė, nenustatęs ATPK 41³ straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). Dėl to konstatuojama, kad skundžiamas apylinkės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakankamai motyvuotas, todėl jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus apeliacinį skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.