- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-09
- Bylos Nr.
- 2S-2068-259/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-19972-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Leonas Jachimavičius, Algimantas Kukalis
- Suinteresuotas asmuo
- G. K., L., UAB „Rotveda“, L. K.
- Pareiškėjas
- AB SEB banko
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Algimanto Kukalio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų G. K. ir L. K. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutarties Nr. 02201008010-L civilinėje byloje Nr. K2-21614-285/2010, kuria patenkintas pareiškėjo AB SEB banko pareiškimas suinteresuotiems asmenims UAB „Rotveda“, G. K., L. K. dėl skolos iš įkeisto turto išieškojimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-13 nutartimi (b.54-55) nutarė: 1) panaikinti areštą G. K. ir L. K. įkeistam turtui - 0,8000 ha ploto žemės sklypui, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) k., Kauno r., taikytą Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2009-10-09 nutartimi Nr. 02200910608-L (arešto žyma 02320090011159); 2) išregistruoti Turto arešto aktą Nr.(duomenys neskelbtini) iš registro duomenų bazės; 3) išregistruoti hipoteką parduoto 0,8000 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., Kauno r., padarant pakeitimą hipotekos lakšte, id. kodas (duomenys neskelbtini); 4) nutartį pavesti vykdyti VĮ Registrų centro Kauno filialui; 5) pervesti 229 903,50 Lt sumą AB SEB bankui.
Teismas nustatė, jog 2005-05-30 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), užtikrindami 284 000 Eur vertės kredito, suteikto UAB „Rotveda“ pagal 2005-05-26 kreditavimo sutartį Nr.0350509021280-62 (b.l.6-19), grąžinimą kreditoriui AB SEB bankui, G. K. ir L. K. įkeitė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą - 0,8000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., Kauno r., o UAB „Rotveda“ įkeitė bendrovei nuosavybės teise priklausantį turtą - 0,8000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ir 1,5000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) k., Kauno r. (b.l.21-24). Teismas nustatė, jog skolininkas UAB „Rotveda“ prievolės kreditoriui AB SEB bankui pagal 2005-05-26 kreditavimo sutartį tinkamai bei laiku nevykdė, todėl 2009-10-09 hipotekos teisėjos nutartimi Nr. 02200910608-L įkeistas turtas buvo areštuotas (b.l.25). 2009-10-16 UAB „Rotveda“ ir 2009-10-15 G. K. bei L. K. buvo įspėti asmeniškai, jog per vieną mėnesį negrąžinus skolos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių (b.l.30-33). 2009-12-04 hipotekos teisėjos nutartimi Nr.02200912697-L buvo patenkinti kreditoriaus reikalavimai išieškoti skolą, priverstinai parduoti įkeistą turtą (b.l.38). Teismas nustatė, jog Kauno apygardos teismo 2009-11-11 nutartimi UAB „Rotveda“ iškelta bankroto byla (civ. bylos Nr. B2-3284-260/2009). Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka siekiant patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių kreditorinius reikalavimus, 2010-08-02 turto pardavimo iš varžytynių aktu (b.l.51), 2010-09-01 patvirtintu Kauno miesto apylinkės teismo (b.l.52), buvo parduotas įkeistas 0,8000 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) k., Kauno r., priklausantis G. K. ir L. K., pirkėjui UAB „Litectus“ už 239 670 Lt sumą. 2010-09-03 mokėjimo nurodymu Nr.7139, atskaičius vykdymo išlaidas, į Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą pervesta 229 903,50 Lt suma. Teismas sprendė, jog gauta 229 903,50 Lt suma turėtų būti pervedama hipotekos kreditoriui AB SEB bankui į jų nurodytą sąskaitą. Be to, kadangi priverstinis įkeisto turto realizavimas hipotekos kreditoriaus prašymu išlaisvina jį nuo visų hipotekų, teismas panaikino apribojimus ir areštą parduotam turtui bei nutarė išregistruoti parduoto turto hipoteką.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu (b.l.58-59) suinteresuoti asmenys G. K. ir L. K. su teismo nutartimi iš dalies nesutiko, prašė nutarties dalį, kuria nutarta pervesti 229 903,5 Lt sumą AB SEB bankui, panaikinti ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl šių motyvų:
1) 2005-05-30 hipotekos lakštu apeliantai įkeitė jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, užtikrindami skolininko UAB „Rotveda“ įsipareigojimą grąžinti kreditoriui AB SEB bankui 284 000 Eur paskolą, be to, tuo pačiu hipotekos lakštu skolininkas UAB „Rotveda“ įkeitė kreditoriui dar du jam nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Tokiu būdu, įkeičiant keletą skirtingiems savininkams priklausančių nekilnojamųjų daiktų, užtikrinant vieną skolinį įsipareigojimą, buvo sudaryta bendroji hipoteka (LR CK 4.183 str.). Nors bendrosios hipotekos sutartyje turi būti nurodyta įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilė (LR CK 4.183 str. 3 d.), tačiau 2005-05-30 hipotekos lakšte pardavimo varžytynėse eilė nustatyta nebuvo. Lakšte tik buvo įtraukta pastaba, jog „skolos negrąžinimo atveju, šiuo lakštu įkeičiamas nekilnojamas turtas varžytynėse išvaržomas vienu metu“. Kauno apygardos teismo 2009-11-11 nutartimi Nr. B2-3284-260/2009 skolininkui UAB „Rotveda“ iškelta bankroto byla. Bankrutuojančios įmonės turtas parduodamas ir hipotekos kreditorių reikalavimai tenkinami Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka. Bendras skolininko įsiskolinimas kreditoriui pagal 2005-05-30 hipotekos lakštu užtikrintą prievolę sudaro 488 947,21 Lt. Pardavus apeliantams nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą, buvo gauta 239 670 Lt lėšų suma (9 587 Lt - antstolio atlygis, 179,5 Lt išlaidos, susijusios su varžytynių skelbimu, ir 229 903,50 Lt išieškotojui paskirta suma). Lygiai toks pats 0,8 ha ploto žemės sklypas ir greta esantis 1,5 ha ploto žemės sklypas, priklausantis UAB „Rotveda“, yra parduodami bankroto procese (varžytynės numatytos 2010-10-02). Tikėtina, kad UAB „Rotveda“ įkeisti žemės sklypai bus parduoti už panašias sumas. Todėl gali susidaryti prievolę išieškotojui viršijanti suma. Kam turi būti grąžinta prievolės apimtį viršijanti suma - nėra sureguliuota. Šis klausimas apeliantams yra esminis: jeigu prievolę viršijanti suma bus grąžinta UAB „Rotveda“, tuomet ši suma bus paskirstyta bankroto procese visiems kreditoriams; jeigu prievolę viršijanti suma bus grąžinta apeliantams, tuomet UAB „Rotveda“ kreditoriai į ją negalės pretenduoti. Ši situacija susidarė dėl LR CK 4.183 str. 3 d. numatytos nuostatos nesilaikymo, surašant hipotekos lakštą. Be to, hipotekos registras, įregistruodamas 2005-05-30 hipotekos lakštą su nenustatyta įkeistų daiktų pardavimo eile, taip pat pažeidė ir LR Vyriausybės 2001-10-18 nutarimo Nr. 1246 „Dėl Lietuvos Respublikos hipotekos registro nuostatų patvirtinimo“ 15.12.5 punktą (15. Registre įrašomi šie duomenys apie sutartines hipotekas:... 15.12.5. - daiktų pardavimo varžytynėse eilė, jeigu registruojama bendroji hipoteka). Teismas turėjo ex officio nustatyti, kad buvo pažeista imperatyvi LR CK 4.183 str. 3 d. norma, sudarant ir įregistruojant 2005-05-30 hipotekos lakštą. Imperatyvią įstatymo normą pažeidžianti hipotekos lakšto dalis yra niekinė ir negalioja (LR CK 1.80 str.). LR CK 1.78 str. 5 d. numato, jog reikalavimą dėl niekinio sandorio pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Todėl apeliantai reiškia reikalavimą pripažinti hipotekos lakšto pastabą „skolos negrąžinimo atveju, šiuo lakštu įkeičiamas nekilnojamas turtas varžytynėse išvaržomas vienu metu“ niekine ir negaliojančia;
2) LR CK 1.96 str. numato, jog sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojančių kitų jo dalių, jeigu galima daryti prielaidą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies. Apeliantai būtų sudarę hipotekos lakštą tik tuomet, jeigu iš jų turto pardavimo gautos lėšos būtų paskirtos išieškotojui tik tuo atveju, kai skolininko įkeisto turto varžytynėse gauta suma nebūtų pakankama prievolei įvykdyti, t. y. visa prievolę viršijanti lėšų dalis, gauta iš jų turto pardavimo, būtų jiems grąžinta. Taikant niekinės sandorio dalies negaliojimo pasekmes ir nustatant išieškotų lėšų paskirstymo eilę, šiuo atveju reikėtų vadovautis bendraisiais civilinės teisės principais (LR CK 1.8 str. 2 d.), pripažįstant apeliantus papildomai (subsidiariai) atsakingais, kadangi kreditoriaus skolininku yra UAB „Rotveda“, o ne apeliantai, kurių turtas buvo įkeistas tik kaip papildoma užtikrinimo priemonė, nepakankant UAB „Rotveda“ turimo turto. Pasirašydami hipotekos lakštą, apeliantai suprato, jog tik tuo atveju, jeigu nepakaks iš UAB „Rotveda“ žemės sklypų paradavimo gautų lėšų, kreditorius galės pretenduoti ir į jų žemės sklypą. ĮBĮ 34 str. taip pat imperatyviai nustato, jog: „Įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą“. LR CK 4.196 str. imperatyviai nustato, jog „Hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą ta pačia tvarka, kaip ir suėjus skolos grąžinimo terminui, jeigu <...> pradėta skolininko ar įkeisto daikto savininko bankroto procedūra ...“. Ši norma nustato, jog dėl skolininko bankroto procedūros bendroji hipoteka negali virsti svetimo turto hipoteka, t. y. nors ir prieš terminą, tačiau hipotekinis reikalavimas tenkinamas ta pačia tvarka. Tai reiškia, jog vienokia ar kitokia turto realizavimo ir lėšų paskirstymo eilė turi būti išlaikyta. Pripažinus apeliantus subsidiariai atsakingais pagal 2005-05-30 hipotekos lakštą, Hipotekos skyrius prie Kauno m. apylinkės teismo turėtų nepervesti iš jų žemės sklypo pardavimo gautų lėšų tol, kol paaiškės, kiek lėšų buvo išieškota iš tuo pačiu hipotekos lakštu įkeistų UAB „Rotveda“ žemės sklypų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l.65-68) pareiškėjas (kreditorius) AB SEB bankas su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:
1) apeliantai neginčija aplinkybės, kad turtas buvo tinkamai įkeistas AB SEB banko naudai, neneigia aplinkybės, kad egzistavo pagrindai skolą išieškoti iš įkeisto turto, taip pat neginčija ir nekilnojamojo turto pardavimo procedūros įgyvendinimo teisėtumo, 2010-08-02 turto pardavimo iš varžytynių akto vykdomojoje byloje Nr. 0114/10/00284 patvirtinimo teisėtumo. Vadinasi, visos procedūros buvo atliktos tinkamai. LAT praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, jog tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole - skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (LAT 2005-10-29 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-523/2005; LAT 2007-05-08 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-201/2007; LAT 2008-01-31 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-103/2008). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos šalių ginčų. Įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų; tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo (LAT 2008-01-31 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-103/2008). Kadangi siekiant užtikrinti skolininko prievoles pagal kreditavimo sutartį, kreditoriui turtas buvo įkeistas teisėtai, tačiau skolininkui kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdžius, kreditorius teisėtai pateikė pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, kas reiškia, jog kreditorius turi teisę į priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto, kaip vieno iš skolininko prievolės užtikrinimo būdų, t. y. gauti pinigines lėšas iš įkeisto turto pardavimo. Teismas pagrįstai, vadovaudamasis CPK 563 str. nustatyta tvarka, paskirstė gautas pinigines lėšas;
2) skundo motyvai apie CK 4.183 str. 3 d. pažeidimą nepagrįsti. Hipotekos lakšte buvo įtraukta sąlyga, kad skolos negrąžinimo atveju šiuo lakštu įkeičiamas nekilnojamasis turtas varžytynėse išvaržomas vienu metu. Ši nuostata patvirtina, kad kreditorius ir įkeičiamo turto savininkai, skolininkas, įgyvendindami sutartinių santykių dispozityvumo principą, susitarė dėl pardavimo varžytynėse tvarkos, eilės, nurodydami galimybę nekilnojamąjį turtą išvaržyti vienu metu. Todėl LR Vyriausybės 2001-10-18 nutarimas Nr. 1246 „Dėl Lietuvos Respublikos hipotekos registro nuostatų patvirtinimo“ (15.12.5. punktas) pažeistas nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantų nuoroda į šias teisės normas tik patvirtina, kad teisės aktuose numatyta galimybė dėl šių sąlygų susitarti (tai šiuo atveju ir buvo padaryta nustatant, kad turtas pardavinėjamas vienu metu), tačiau teisės normos nenumato, kad minėtų nuostatų nesilaikymas daro hipoteką negaliojančia;
3) teismui pripažinus skunde išdėstytus motyvus pagrįstais, būtų pažeistos įstatymo leidėjo nuostatos, įforminančios hipotekos paskirtį ir svarbą, kaip ypatingos kreditoriaus interesų užtikrinimo priemonės, užtikrinančios ne tik efektyvų, bet ir operatyvų kreditoriaus interesų pažeidimo pašalinimą;
4) apeliantai nepagrįstai vadovaujasi CK 1.80 str. LAT 2007-03-27 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-114/2007 yra pasisakęs, jog „kasacinio skundo argumentai, kad hipotekos sutartis yra niekinė, nes prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, nepagrįsti. <...> hipotekos sutartyje nenurodyta įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilė iš esmės nepažeidė ieškovės ar kitų asmenų interesų, taip pat viešojo intereso. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis - siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Taigi, sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį - užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Susiklosčiusius civilinius teisinius santykius galima griauti tik tada, kai yra neabejotinai įrodyta, jog tie santykiai susiklostė pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas, kas lėmė viešojo ar privataus intereso, ginamo tų teisės normų, pažeidimą. Vien tik procedūros nesilaikymas, kai realiai yra pasiektas teisės normos tikslas, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad sutartis yra niekinė ir negalioja pagal 1964 m. CK 47 straipsnį (CK 1.80 straipsnio 1 dalis)“ (LAT 2000-10-02 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-905/2000, LAT 2005-05-04 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-263/2005). „Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad turto pardavimo iš varžytynių eilė buvo nustatyta ir nepažeidė ieškovės ar kitų asmenų interesų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu pagal 1964 m. CK 47 straipsnį (CK 1.80 straipsnis)“. Taigi, LAT akcentavo sutartinių santykių stabilumą, konkrečiu atveju esant šalių susitarimui, kuris įformintas raštu hipotekos lakšte, kad nekilnojamasis turtas bus parduodamas vienu metu. Todėl teismui nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo atskira nutartimi nustatinėti įkeisto turto pardavimo iš varžytynių eilės;
5) skunde nepagrįstai teigiama, jog teismui paskirsčius pinigines lėšas, nėra sureguliuota, kur bus nukreipiama pinigų suma, gauta realizavus kitą įkeistą nekilnojamąjį turtą. Apeliantų interesai nebuvo pažeisti. CK 4.195 str. l d. numato, kad įkeisto daikto savininkas atsako už skolininko įsipareigojimo įvykdymą tik įkeistu savo daiktu; CK 4.195 str. 2 d. numato, jog jeigu įkeisto daikto savininkas įvykdė skolininko įsipareigojimą arba jei jo daiktas buvo parduotas iš viešųjų varžytynių, jis įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo. Todėl, vadovaujantis CK 4.195 str. ir ĮBĮ nuostatomis, akivaizdu, jog apeliantai turi tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą teismui iš parduoto įkeisto turto gautas lėšas pervedus AB SEB bankui, nukreipti kreditorinį reikalavimą į skolininką;
6) skunde duodama nuoroda į nekilnojamojo turto objektus, kuriuos planuojama parduoti ir kurie buvo įkeisti AB SEB bankui. Tačiau šių abstrakčių teiginių negalima susieti su pateikiamu įmonių bankroto valdymo departamento duomenų bazės išrašu (b.l.62). Išraše pateikiamos tik pradinės pardavimo kainos varžytynėse, tačiau tai nepatvirtina, kad būtent už tokią kainą nekilnojamasis turtas bus parduotas ar kad išvis bus parduotas, dėl ko panaikinus skundžiamą nutartį būtų pažeisti kreditoriaus interesai gauti operatyvų ir efektyvų savo skolinių įsipareigojimų patenkinimą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad 2005-05-30 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), užtikrindami 284 000 Eur vertės kredito, suteikto UAB „Rotveda“ pagal 2005-05-26 kreditavimo sutartį Nr.0350509021280-62 (b.l.6-19), grąžinimą kreditoriui AB SEB bankui, G. K. ir L. K. įkeitė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą - 0,8000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., Kauno r., o UAB „Rotveda“ įkeitė bendrovei nuosavybės teise priklausantį turtą - 0,8000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ir 1,5000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) k., Kauno r. (b.l.21-24). Skolininkas UAB „Rotveda“ prievolės kreditoriui AB SEB bankui pagal 2005-05-26 kreditavimo sutartį tinkamai bei laiku nevykdė, todėl 2009-10-09 hipotekos teisėjos nutartimi Nr. 02200910608-L įkeistas turtas buvo areštuotas (b.l.25). 2009-10-16 UAB „Rotveda“ ir 2009-10-15 G. K. bei L. K. buvo įspėti asmeniškai, jog per vieną mėnesį negrąžinus skolos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių (b.l.30-33). 2009-12-04 hipotekos teisėjos nutartimi Nr.02200912697-L buvo patenkinti kreditoriaus reikalavimai išieškoti skolą, priverstinai parduoti įkeistą turtą (b.l.38). 2010-08-02 turto pardavimo iš varžytynių aktu (b.l.51), 2010-09-01 patvirtintu Kauno miesto apylinkės teismo (b.l.52), buvo parduotas įkeistas 0,8000 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) k., Kauno r., priklausantis G. K. ir L. K., pirkėjui UAB „Litectus“ už 239 670 Lt sumą. 2010-09-03 mokėjimo nurodymu Nr.7139, atskaičius vykdymo išlaidas, į Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą pervesta 229 903,50 Lt suma. Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-13 nutartimi (b.54-55) nutarė: panaikinti areštą G. K. ir L. K. įkeistam turtui - 0,8000 ha ploto žemės sklypui, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) k., Kauno r., taikytą Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2009-10-09 nutartimi Nr. 02200910608-L (arešto žyma 02320090011159); išregistruoti Turto arešto aktą Nr.(duomenys neskelbtini) iš registro duomenų bazės; išregistruoti hipoteką parduoto 0,8000 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., Kauno r., padarant pakeitimą hipotekos lakšte, id. kodas (duomenys neskelbtini); nutartį pavesti vykdyti VĮ Registrų centro Kauno filialui; pervesti 229 903,50 Lt sumą AB SEB bankui.
Apeliantai skundžia pastarosios nutarties dalį, kuria nutarta pervesti 229 903,5 Lt sumą AB SEB bankui, ją panaikinti ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad Kauno apylinkės teismas skundžiamoje apeliacine tvarka teismo nutartyje teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias hipotekos teisinius santykius, įkeičiant keleto atskiriems savininkams priklausančius daiktus, norint garantuoti ir apsaugoti vieną skolinį įsipareigojimą, skolą išieškant iš įkeisto turto kreditoriaus naudai (LR CK 4.183, str.4.192), taip pat tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras, dėl ko buvo teisingai išspręsta byla, teismo nutarties išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybėms byloje. Dėl to skundžiama apeliacine tvarka teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Kasacinio praktikoje bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus yra suformuota praktika, jog tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole - skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu (nagrinėjamu atveju dėl netinkamo susitarimo hipotekos sutartyje, nenumatant įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilės) ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (LAT 2005-10-29 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-523/2005; LAT 2007-05-08 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-201/2007; LAT 2008-01-31 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-103/2008). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos šalių ginčų. Įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų; tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo (LAT 2008-01-31 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-103/2008). CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti (LAT 2009-11-27 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-536/2009).
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kreditoriui turtas buvo įkeistas teisėtai, tačiau skolininkui kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdžius, kreditorius teisėtai pateikė pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, kreditorius turėjo galiojančią teisę į priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto, kaip vieno iš skolininko prievolės užtikrinimo būdų, t. y. gauti pinigines lėšas iš įkeisto turto pardavimo. Kadangi procedūros buvo įvykdytos ir atliktos teisės aktų nustatyta tvarka, teismas pagrįstai, vadovaudamasis CPK 563 str. nustatyta tvarka, paskirstė gautas pinigines lėšas.
Teisėjų kolegija laiko, kad skundo motyvai apie LR CK 4.183 str. 3 d. pažeidimą nepagrįsti. Hipotekos lakšte buvo įtraukta sąlyga, kad skolos negrąžinimo atveju šiuo lakštu įkeičiamas nekilnojamasis turtas varžytynėse išvaržomas vienu metu. Ši nuostata patvirtina, kad kreditorius ir įkeičiamo turto savininkai, skolininkas, įgyvendindami sutartinių santykių dispozityvumo principą, susitarė dėl pardavimo varžytynėse tvarkos, eilės, nurodydami galimybę nekilnojamąjį turtą išvaržyti vienu metu. Todėl LR Vyriausybės 2001-10-18 nutarimas Nr. 1246 „Dėl Lietuvos Respublikos hipotekos registro nuostatų patvirtinimo“ (15.12.5. punktas) pažeistas nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantų nuoroda į šias teisės normas tik patvirtina, kad teisės aktuose numatyta galimybė dėl šių sąlygų susitarti (tai šiuo atveju ir buvo padaryta nustatant, kad turtas pardavinėjamas vienu metu), tačiau teisės normos nenumato, kad minėtų nuostatų nesilaikymas daro hipoteką negaliojančia.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantai nepagrįstai vadovaujasi CK 1.80 str. įrodinėdami, kad hipotekos lakšto dalis yra niekinė ir negalioja. LAT 2007-03-27 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-114/2007 yra pasisakęs, jog „kasacinio skundo argumentai, kad hipotekos sutartis yra niekinė, nes prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, nepagrįsti. <...> hipotekos sutartyje nenurodyta įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilė iš esmės nepažeidė ieškovės ar kitų asmenų interesų, taip pat viešojo intereso. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis - siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Taigi, sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį - užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Susiklosčiusius civilinius teisinius santykius galima griauti tik tada, kai yra neabejotinai įrodyta, jog tie santykiai susiklostė pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas, kas lėmė viešojo ar privataus intereso, ginamo tų teisės normų, pažeidimą. Vien tik procedūros nesilaikymas, kai realiai yra pasiektas teisės normos tikslas, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad sutartis yra niekinė ir negalioja pagal 1964 m. CK 47 straipsnį (CK 1.80 straipsnio 1 dalis)“ (LAT 2000-10-02 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-905/2000, LAT 2005-05-04 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-263/2005). „Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad turto pardavimo iš varžytynių eilė buvo nustatyta ir nepažeidė ieškovės ar kitų asmenų interesų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu pagal 1964 m. CK 47 straipsnį (CK 1.80 straipsnis)“. Taigi, LAT akcentavo sutartinių santykių stabilumą, konkrečiu atveju esant šalių susitarimui, kuris įformintas raštu hipotekos lakšte, kad nekilnojamasis turtas bus parduodamas vienu metu. Todėl teismui nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo atskira nutartimi nustatinėti įkeisto turto pardavimo iš varžytynių eilės, ar savo iniciatyva kaip teigiama atskirajame skunde ją pripažinti negaliojančia.
Teisėjų kolegija mano, jog skunde nepagrįstai teigiama, jog teismui paskirsčius pinigines lėšas, nėra sureguliuota, kur bus nukreipiama pinigų suma, gauta realizavus kitą įkeistą nekilnojamąjį turtą. Apeliantų interesai nagrinėjamoje byloje nebuvo pažeisti. LR CK 4.195 str. l d. numato, kad įkeisto daikto savininkas atsako už skolininko įsipareigojimo įvykdymą tik įkeistu savo daiktu; LR CK 4.195 str. 2 d. numato, jog jeigu įkeisto daikto savininkas įvykdė skolininko įsipareigojimą arba jei jo daiktas buvo parduotas iš viešųjų varžytynių, jis įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo. Todėl, vadovaujantis CK 4.195 str. ir ĮBĮ nuostatomis, akivaizdu, jog apeliantai turi tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą teismui iš parduoto įkeisto turto gautas lėšas pervedus AB SEB bankui, nukreipti kreditorinį reikalavimą į skolininką, todėl kitos skolininkų turtinės teisės yra ginamos tokiu įstatymo leidėjo nustatytu būdu.
Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl atskirojo skundo teiginio, jog apeliantai reiškia reikalavimą pripažinti hipotekos lakšto pastabą „skolos negrąžinimo atveju, šiuo lakštu įkeičiamas nekilnojamas turtas varžytynėse išvaržomas vienu metu“ niekine ir negaliojančia, kadangi tokio reikalavimo skundo reikalavimuose nenurodė.
Esant šioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu, teisėjų kolegija atskirąjį skundą atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą, o skundžiamą apeliacine tvarka teismo nutartį palieka galioti nepakeistą (LR CPK 178 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-13 nutartį palikti nepakeistą.