Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Manto Januškevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. P. (A. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2014 m. balandžio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį 4 mėnesiams laisvės apribojimo;

2) 2015 m. sausio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 6 mėnesiams laisvės apribojimo;

3) 2015 m. spalio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 284 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį 9 mėnesiams laisvės atėmimo, BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu ši bausmė subendrinta su 2015 m. sausio 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas BK 92 straipsnio pagrindu atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones;

4) 2015 m. lapkričio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 10 mėnesių laisvės atėmimo, BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu ši bausmė subendrinta su 2015 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo, BK 92 straipsnio pagrindu jos vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones;

5) 2016 m. spalio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 6 mėnesiams laisvės atėmimo, BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu ši bausmė subendrinta su 2015 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, BK 92 straipsnio pagrindu jos vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas;

6) 2021 m. vasario 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 8 mėnesiams laisvės apribojimo;

7) 2023 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį 4 mėnesiams laisvės atėmimo, BK 75 straipsnio 2 dalies pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams be intensyvios priežiūros su įpareigojimais: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas; 2025 m. birželio 28 d. paleistas atlikęs bausmę,

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis, 2025 m. rugpjūčio 30 d. apie 20.20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu tyčia pastūmė savo sugyventinę J. K., kuri nukritusi ant grindų dešine ranka, pajuto fizinį skausmą dešinės rankos pirštuose, jai atsistojus, jis būdamas toje pačioje vietoje, tęsdamas savo nuskalstamą veiką, tyčia du kartus kumščiu sudavė į pastarosios petį, tokiais savo veiksmais jis nukentėjusiajai - savo šeimos nariui - sugyventinei J. K. sukėlė fizinį skausmą, tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. P. kaltu visiškai prisipažino ir paaiškino, kad savo poelgio labai gailisi. Nurodė, kad J. K. yra jo sugyventinė, su kuria santykiuose yra daugiau nei trejus metus. Pastaruoju metu jie apie metus gyveno nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartis sudaryta J. vardu. Anot jo, šeimoje viskas buvo gerai, tik kelis kartus gauta kvietimų dėl triukšmo. Klausiant apie įvykį 2025 m. rugpjūčio 30 d., įtariamasis paaiškino, kad tai buvo išeiginė diena, jis, dirbdamas pagal individualią veiklą, nusprendė atsipalaiduoti. Nėra priklausomas nuo alkoholio ir gydytis dėl jo nereikia, tačiau pripažįsta, kad tą dieną alkoholio padaugino, kas turėjo įtakos jo veiksmams. Tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis konfliktas, atsimena, kad pervertė staliuką, priėjęs prie jos pastūmė, ji nugriuvo ant grindų, krito veidu žemyn. Jai atsistojus, konfliktas tęsėsi – jis nesusivaldęs du kartus sudavė kumščiu į petį. Sugyventinė pasakė, kad iškvies policiją. Nenorėdamas daugiau bartis, jis susirinko savo daiktus ir išėjo iš namų. Jam buvo keista, kad sugyventinė vis dėlto iškvietė policiją ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Neprisimena, ar sugyventinė verkė griūdama bei gavusi smūgius. Dar kartą patvirtino visiškai pripažįstąs kaltę, gailisi, teigia, kad jam gėda ir savo poelgio nepateisina. Mano, kad turi keisti įpročius – mokytis atsipalaiduoti be alkoholio. Jam paaiškinta, kad ikiteisminio tyrimo metu bus uždrausta bendrauti su sugyventine J. K. ir gyventi jų bendrame bute. Įtariamasis prisiminė, kad jai buvo parašęs SMS, kuriame atsiprašė, nurodydamas, jog vėl padaugino alkoholio. Kiek jam žinoma, sugyventinė jam pretenzijų neturi, jie susitaikė. Todėl, jei tyrimo negalima pabaigti susitaikymo būdu, jis prašo ir sutinka, kad tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriant jam įpareigojimus bei draudimus, kurių įsipareigoja laikytis.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka apibrėžta BK 141 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Anksčiau nurodyti ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. P. 2025 m. rugpjūčio 30 d. apie 20.20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu tyčia pastūmė savo sugyventinę J. K., kuri nukritusi ant grindų dešine ranka, pajuto fizinį skausmą dešinės rankos pirštuose, jai atsistojus, jis tęsdamas savo nuskalstamą veiką, tyčia du kartus kumščiu sudavė į pastarosios petį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai J. K. fizinį skausmą. Jo kaltė visiškai įrodyta anksčiau aptartais įrodymais. Kaltinamasis pripažino, kad jis 2025 m. rugpjūčio 30 d. norėdamas atsipalaiduoti išeiginę dieną vartojo namuose alkoholį, jo padaugino, tarp jo ir sugyventinės J. K. kilo žodinis konfliktas. Jis nuvertė staliuką, priėjęs prie sugyventinės ją pastūmė, nuo ko ji griuvo veidu žemyn ant grindų, jai atsistojus, jis du kartus kumščiu sudavė jai į petį. Nukentėjusioji patvirtino šiuos kaltinamojo parodymus, parodydama, kad 2025 m. rugpjūčio 30 d. būdamas girtas A. P. tapo agresyvus, daužė daiktus, jai paprašius jo nusiraminti, jis priėjęs ją pastūmė, dėl ko ji pilvu ir rankomis krito ant grindų, susižalojo dešinės rankos pirštus, jai atsistojus A. P. du kartus kumščiu smogė jai į kairį petį, dėl tokių jo veiksmų ji juto skausmą, du dešinės rankos pirštai buvo patinę. Nukentėjusiosios parodymai dėl fizinio smurto veiksmų jos atžvilgiu pobūdžio nuoseklūs ir vienodi tiek policijos pareigūnams, tiek apklausos metu.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo A. P. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas prieš šeimos narį – sugyventinę (partnerę) J. K., sukėlė jai fizinį skausmą.

Bausmės skyrimas

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. A. P. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į A. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nusikaltimas smurtinis, padarytas prieš šeimos narį, tačiau smurtas nebuvo intensyvus), į tyčinės kaltės formą ir rūšį, į tai, kad nusikaltimas baigtas, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

A. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis yra brandaus amžiaus, praeityje teistas septynis kartus, pirmus penkis kartus už nusikalstamas veikas, kurias padarė būdamas nepilnametis: dažniausiai už nusikalstamas veikas nuosavybei (vagystes, plėšimą), taip pat neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų, viešosios tvarkos sutrikdymą. Jis baustas administracine tvarka, už KET pažeidimus, vagystes, važiavimą keleivinėmis transporto priemonėmis be bilieto, už viešosios rimties trikdymą ir kt.. Apie jo gydymą psichiatrinėse gydymo įstaigose ar priklausomybių ligų centruose, duomenų byloje pateikta nėra. A. P. dirba (vykdo individualią veiklą). Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuris sunkių pasekmių nesukėlė.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą vieną iš griežtesnių bausmių – areštą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad tai pirma tokio pobūdžio jo nusikalstama veika, nustato arešto bausmės dydį mažesnį už arešto bausmės vidurkį, nustatytą už nusikaltimus (BK 49 str. 3 d.). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Kadangi A. P. pirmą kartą baudžiamas arešto bausme, nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, jis pirmą kartą padarė smurtinio pobūdžio nusikaltimą, šiuo metu dirba, manytina, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti neskiriant realios arešto bausmės, o atidedant jos vykdymą BK 75 straipsnio 1 dalies pagrindu 9 mėnesiams. Siekiant kontroliuoti jo elgesį, paveikti, kad ateityje nebedarytų priešingų teisei veikų, atsižvelgiant į tai, kad sugyventinė pareigūnams nurodė, kad smurtinio pobūdžio apraiškų A. P. elgesyje su ja būta ir anksčiau, jo anksčiau darytos nusikalstamos veikos (tyčinis ir vandališkas turto gadinimas) rodo, kad jis turi emocijų valdymo problemų, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 9 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

A. P. 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nesilankyti (duomenys neskelbtini)ir jos prieigose ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su J. K., paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, kardomoji priemonė naikintina.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. P. (A. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu A. P. (A. P.) skirti 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi atidėti A. P. bausmės vykdymą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti A. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šią baudžiamojo poveikio priemonę jis turi įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant jį nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nesilankyti (duomenys neskelbtini) ir jos prieigose bei nebendrauti bei neieškoti ryšių su J. K., palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, ją panaikinti.

Išaiškinti A. P., kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba ((duomenys neskelbtini) – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, (duomenys neskelbtini)) per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.