Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-01-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-78-891/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2021-10-01Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-01-04Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-04
Bylos Nr.
1A-78-891/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27779-2021-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė, Jurgita Kolyčienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-78-891/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27779-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2.; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Gruodienės ir Jurgitos Kolyčienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam byla nutraukta, – V. S. (V. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. S., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo V. M. (V. M.) atsakomybėn vienerių metų terminui su 1 000 Eur užstatu, ir baudžiamoji byla jam nutraukta.

V. S. paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė ir uždrausta 2 metams naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 14 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. S. konfiskuota automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti 7 920 Eur suma.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. S. 2021 m. rugpjūčio 14 d., apie 8.35 val., Vilniuje, Liepkalnio g. 77, pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW SERIE X X70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,66 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu V. S. prašo iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nuosprendį. Prašo leisti sumokėti jam priteistą konfiskuotino automobilio vertę – 7 920 Eur per 6 mėnesius, taip pat sutrumpinti jam uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą iki 1 metų bei taikyti laidavimą be užstato, tai yra panaikinti laiduotojui V. M. paskirtą 1 000 Eur užstatą.

2.1. Apeliantas nurodo, kad dėl bylos faktinių aplinkybių bei laidavimo instituto, kuris jam taikytas skundžiamu nuosprendžiu, jis tikrai sutinka, tik nesutinka, kad galimam laiduotojui – jo pusbroliui V. M. apylinkės teismas paskyrė sumokėti 1 000 Eur. Pasak V. S., teismui buvo pateikti duomenys, kad V. M. nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, kaip asmuo ieškantis darbo, taigi nežino, kaip jis galės sumokėti tokio dydžio piniginę įmoką, kuri, V. S. manymu, yra ženkliai per didelė jo atžvilgiu. Apelianto teigimu, šiuo atveju nebuvo atsižvelgta į individualią V. M. situaciją ir jo pateiktą pažymą iš Užimtumo tarnybos.

2.2. Dėl prašymo sutrumpinti uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą iki 1 metų apeliantas pažymi, kad jis visą gyvenimą dirbo vairuotoju, turėjo ne vieną vairavimo kategoriją, dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, prarado darbą, šiuo metu yra nedirbantis. Nurodo, kad neseniai atvyko į Lietuvą iš Baltarusijos ieškotis darbo, buvo kreipęsis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių dėl vairuotojo darbo ir pateikė teismui šios įmonės tarpininkavimo raštą, kuriame nurodyta, kad įmonei artimiausiu metu bus reikalingi vairuotojai, o jo kandidatūra jiems tiko, todėl prašo teismo, kad V. S. būtų kuo trumpiau atimta teisė vairuoti transporto priemones, kad galėtų jį priimti į darbą, kuris būtų susijęs su transporto priemonės vairavimu visoje Lietuvoje. Be to, apeliantas pažymi, kad skundžiamu nuosprendžiu jam priteista gana didelė 7 920 Eur konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti suma, kurią jis galėtų sumokėti tik jeigu grįžtų dirbti ir uždirbtų pinigų. Atkreipia dėmesį į tai, kad praeityje nėra teistas, nebuvo įrašytas į įskaitą dėl alkoholio ir narkotikų žalos, buvo keletą kartų baustas administracine tvarka, tačiau skirtos baudos yra sumokėtos ir administracinės nuobaudos jau yra negaliojančios. Pažymi, kad iki šiol jam niekada nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, jis nėra kažkoks piktybinis KET pažeidėjas, įvykio metu niekas nebuvo sužalotas, niekas nenukentėjo. Anot apelianto, jis jau ir taip patyrė nemalonius išgyvenimus bei nepatogumus tiek darbe, tiek kasdieniniame gyvenime. Tam, kad suprastų ir suvoktų savo padaryto pažeidimo galimas pasekmes, pats savo noru išklausė 4 akademinių valandų privalomą mokymą dėl alkoholio ir narkotikų žalos ir jam buvo išduotas sveikatos žinių bei įgūdžių atestavimo pažymėjimas. Apelianto įsitikinimu, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams, kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas, varžys jį labiau nei reikia nuobaudos tikslams pasiekti.

2.3. Dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos priteisimo apeliantas nurodo, kad yra linkęs sumokėti jam priteistą tikrai didelę 7 920 Eur sumą, jeigu teismas sumažins jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį, tačiau prašo leisti sumokėti šią sumą dalimis, įmoką išdėstant 6 mėnesių laikotarpiui, nes jam, ką tik atvykusiam į Lietuvą, dar nesusiradus darbo ir negaunant atlyginimo iš karto sumokėti tiek pinigų yra tiesiog neįmanoma.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1–ojo skyriaus prokurorė Agnė Stankevičiūtė (toliau – prokurorė) prašo netenkinti V. S. apeliacinio skundo ir palikti galioti skundžiamą nuosprendį be pakeitimų. Anot prokurorės, skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, nepadaryta jokių baudžiamojo proceso pažeidimų, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atitinka jų paskirtį, teismų praktiką, nėra nei akivaizdžiai per griežtos, nei per švelnios, kad būtų sprendžiama dėl jų pakeitimo naikinant teisėtą teismo sprendimą. Atsiliepime nurodoma, kad pirmos instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu atleido asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Prokuroras prašė asmenį pripažinti kaltu ir skirti bausmę, tačiau priėmus teismo sprendimą, susipažinus su jo motyvais bei argumentais, nuspręsta neskųsti šio teismo sprendimo. Prokurorės vertinimu, laikytina, kad V. S. kilo švelniausios galimos pasekmės už jo padarytą nusikalstamą veiką. Tiek jis pats, tiek jo gynėja prašė atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, žinojo apie kylančias pasekmes, taikytinas baudžiamojo poveikio priemones, tačiau siekė taikyti šį procesą, taip pat teisminio nagrinėjimo metu laiduotojas neprieštaravo sumokėti užstatą. Dėl to, pasak prokurorės, darytina išvada, kad, turėdamas sau palankų teismo sprendimą, V. S. siekia nepagrįstai dar labiau sušvelninti savo padėtį. Prokurorė pažymi, kad nuosprendyje teismas išsamiai pasisakė ir argumentavo ir dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

3.1. Prokurorė atsiliepime nurodo, kad transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, baudžiamosiose bylose, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialiąja teise – vairuoti transporto priemonę (priemones) (BK 68 straipsnis), todėl ši priemonė paskirta pagrįstai. V. S. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, tai yra vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo 1,66 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Įvykio metu važiavo ne vienas, o su trimis keleiviais. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė keičia įprastą asmens, kuriam ji taikoma, asmeninį bei visuomeninį gyvenimą yra neišvengiamos baudžiamojo poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, bei kas padeda realizuoti jos tikslą. Skiriama baudžiamojo poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų pažeidimų darymo, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Teismas, skirdamas šią priemonę, įvertino ir V. S. teigiamai charakterizuojančius aspektus – teistumų nebuvimą, gailėjimąsi padarius veiką ir kt. Taigi, prokurorės vertinimu, teismo V. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė bei jos terminas, atsižvelgiant į maksimaliai galimą, yra adekvati jo padaryto nusikaltimo pavojingumui ir nelaikytina asmens teises suvaržančia labiau negu tai būtina tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams užtikrinti.

3.2. Atsiliepime taip pat pažymima, kad ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas pritaikyta pagrįstai. Pagal baudžiamąjį įstatymą ši baudžiamojo poveikio priemonė, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kuri apibrėžta BK 41 straipsnyje. Tai reiškia, kad turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymas turi ir nubaudimo elementų ir iš esmės yra imperatyvi nuostata, išskyrus teismų praktikoje aptartus atvejus, kai ši poveikio priemonė neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, šiuo atveju tokių duomenų nėra. V. S. automobilį vairavo neblaivus, padarė nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui. Nepasitvirtino, jog automobilio savininkas apie tai žinojo ir suteikė transporto priemonę. Sutiktina su teismo argumentais dėl automobilio vertės nustatymo. Prokurorės vertinimu, nagrinėjamu atveju klausimas dėl aktualios transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis, išspręstas tinkamai, nes nėra objektyvių duomenų, jog išieškojimas kaltinamajam būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Prašymas išdėstyti mokėjimą dalimis ir mokėjimo laikotarpio klausimas yra bausmės vykdymo aspektai, dėl jų nėra pagrindo keisti teismo nuosprendį.

3.3. Prokurorė atsiliepime taip pat nurodo, kad, kaip minėta, prašant atleisti V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą laiduotojas sutiko mokėti užstatą, suprato savo įsipareigojimų esmę, teismas teisingai įvertino užstato taikymo efektyvumą ir reikalingumą konkrečioje situacijoje, todėl prašymas keisti teismo sprendimą dėl užstato paskyrimo nepagrįstas. Tai grindžiama tuo, kad V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašė atleisti jo pusbrolis V. M., anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, nedirbantis, medžiotojų klubo narys ir apibūdinamas teigiamai, kuris teigė, kad bendrauja su V. S.. Tai iš esmės patvirtino ir V. S., kuris taip pat teigė, kad daug bendrauja su pusbroliu, kuris jo poelgį vertina neigiamai. Visgi, prokurorės vertinimu, teismas teisingai pažymėjo, kad laiduotojas ir kaltinamasis nėra artimiausio giminystės ryšio, gyvena atskirai, todėl nors laiduotojas ir įvertintas kaip vertas teismo pasitikėjimo bei gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, tačiau šiuo atveju nustatytinas laidavimas taikant 1 000 Eur užstatą, kadangi tai stiprins laiduotojo motyvaciją užtikrinti, kad V. S. daugiau nenusikalstų, o V. S. papildomai įpareigos laikytis įsipareigojimų, siekiant neprarasti pusbrolio įmokėtos užstato sumos. Toks teismo sprendimas yra pagrįstas ir objektyvus.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

V. S. apeliacinis skundas atmetamas.

4. BPK 320 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš apeliacinio skundo matyti, kad V. S. neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, veikos kvalifikavimo, savo kaltės padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, taip pat jo atžvilgiu taikyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto pagrįstumo, nustatyto laidavimo termino, be to, sutinka ir su tuo, jog jam pagrįstai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau nesutinka, kad laidavimas jam paskirtas su užstatu, bei nesutinka su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – terminu, taip pat prašo leisti sumokėti iš jo konfiskuotą automobilio vertę atitinkančią 7 920 Eur sumą per 6 mėnesius.

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.

Dėl paskirto užstato

6. BK 40 straipsnio 1 ir 5 dalyse, be kita ko, numatyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad, nors laiduotojas V. M. ir įvertintas kaip vertas teismo pasitikėjimo bei galintis daryti teigiamą įtaką kaltinamajam V. S., tačiau laiduotojas ir kaltinamasis nėra artimiausio giminystės ryšio (yra pusbroliai), gyvena atskirai, sprendė, kad šiuo atveju laidavimas nustatytinas taikant 1 000 Eur užstatą. Anot apylinkės teismo, tai stiprins laiduotojo motyvaciją užtikrinti, kad V. S. daugiau nenusikalstų, o V. S. papildomai įpareigos laikytis įsipareigojimų, siekiant neprarasti pusbrolio įmokėtos užstato sumos. Nors V. S. su tokiu teismo sprendimu nesutinka, tačiau, kolegijos vertinimu, jis yra pagrįstas ir objektyvus.

7. Tiek V. S., tiek laiduotojas V. M. savo prašymuose teismui dėl V. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perdavimo laiduotojo V. M. atsakomybėn (1 t., b. l. 136–138, 146–147) prašė taikyti laidavimą be užstato, tačiau, kaip atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi ir prokurorė, teisminio nagrinėjimo metu laiduotojas V. M. nenurodė, kad nesutinka sumokėti užstatą, tai yra neprieštaravo laidavimo taikymui su užstatu, suprato savo įsipareigojimų esmę. Sutiktina su apeliantu, kad byloje yra pateikti duomenys apie tai, jog laiduotojas V. M. šiuo metu nedirba, ir dėl to jam gali būti sunku sumokėti paskirtą užstatą. Kita vertus, laiduotojas V. M. yra registruotas Užimtumo tarnyboje, kaip ieškantis darbo, yra darbingas, turi galimybę dirbti. Be to, pažymėtina, kad prašydamas taikyti laidavimo institutą, V. S. žinojo, kad laidavimas gali būti paskirtas tiek be užstato, tiek ir su juo ir ta aplinkybė, kad laiduotojas V. M. galimai nėra pajėgus sumokėti paskirtą užstatą, neįpareigoja teismo jo neskirti, jeigu teismas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto paskirtis bus įgyvendinta tik paskyrus asmeniui laidavimą su užstatu. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju laiduotojo V. M. asmeninės savybės, įvertinus jas kartu su V. M. ir V. S. tarpusavio ryšiais (jie nėra labai artimi giminaičiai, yra tik pusbroliai, kartu negyvena), apylinkės teismui leido padaryti pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju laidavimas yra galimas tik su užstatu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino užstato taikymo efektyvumą ir reikalingumą, užstato dydis nėra neproporcingai didelis, be to, apeliaciniame skunde V. S. pažymi, kad šiuo metu yra išvykęs, grįžo į Baltarusiją, taigi Lietuvoje gyvenančio laiduotojo V. M. įtaka jam yra tik labai minimali, todėl keisti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje ir taikyti V. S. laidavimą be užstato nėra jokio pagrindo. Be to, šiuo kontekstu pažymėtina, kad užstatas yra tik laikinai įmokama pinigų suma, kuri, kaip numatyta BK 40 straipsnio 5 dalyje, grąžinama pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones

8. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, tai yra ir BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, iš kurių viena – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Baudžiamasis įstatymas numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones ­– tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju būtent tokios aplinkybės ir nustatytos, kadangi V. S. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,66 promilių neblaivumas. Pagal susiformavusią teismų praktiką, vien už vairavimą neblaiviam, kai vairuotojo kraujyje būna daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, prevencijai užtikrinti paprastai skiriama BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Taigi, BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė V. S. paskirta visiškai pagrįstai. Šios baudžiamojo poveikio priemonės jam paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo V. S. ir neginčija, tačiau nesutinka su jos trukme.

9. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Pirmosios instancijos teismas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleidžiamam V. S. nustatė mažesnį nei vidurkis, o būtent – 2 metų uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi nustatytas šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad ji proporcingumo principui neprieštarauja, atitinka ja siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, nevaržo asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

10. V. S. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Byloje nustatyta, kad jis, būdamas neblaivus, nors važiavo šeštadienį, tačiau važiavo judria Liepkalnio gatve, ryte, apie 8.35 val., kuomet eismas pakankamai intensyvus, be to, važiavo ne vienas, o su trimis keleiviais ir vairavo ne sau priklausantį automobilį. Nustatyta 1,66 promilių etilo alkoholio koncentracija viršijo baudžiamajame įstatyme numatytą ribą tiek, kad galima spręsti, jog V. S. suvokė savo neblaivumą, tačiau, to nepaisydamas, vairavo transporto priemonę, tai yra sąmoningai elgėsi neatsakingai, taip sukeldamas didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir savo, kartu važiavusių keleivių bei kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ar turtui. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad įvykio metu niekas nebuvo sužalotas ir nenukentėjo, V. S. padaryto nusikaltimo pavojingumo nemažina. Įstatymų leidėjas, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimą, kai nustatyta 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas, jokių šios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė. Tuo tarpu atsakomybė už analogišką veiką, dėl kurios buvo sutrikdyta kito žmogaus sveikata, atimta gyvybė ar padaryta didelė turtinė žala, numatyta kitame BK straipsnyje, kartu numatančiame galimybę skirti ir griežtesnę bausmę.

11. Teisėjų kolegija atsižvelgė ir į apelianto akcentuotas kitas aplinkybes, o būtent, kad visą gyvenimą dirbo vairuotoju, šiuo metu yra nedirbantis, tačiau yra tarpininkavimo raštas iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri sutinka priimti jį į darbą, kad praeityje nėra teistas, nebuvo įrašytas į įskaitą dėl alkoholio ir narkotikų žalos, buvo keletą kartų baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, iki šiol jam niekada nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, pats savo noru yra išklausęs 4 akademinių valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą. Šių aplinkybių visuma, kartu su kitomis pirmosios instancijos teismo akcentuotomis aplinkybėmis (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, teismo posėdžio metu savo elgesį vertino kritiškai, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra ir kt.) leido teismui taikyti V. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą bei skirti mažesnį nei vidurkis uždraudimo naudotis specialia teise terminą. Tačiau minėtos aplinkybės šiuo atveju nevertintinos, kaip lemiančios būtinybę jam skirti dar trumpesnį minėto draudimo terminą. Tokios būtinybės nelemia ir apelianto akcentuota aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina vykdant darbines funkcijas, o būtent dirbant vairuotojo darbą. Pažymėtina, kad šią aplinkybę apeliantas žinojo ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau tai apelianto nuo pavojingo ir teisei priešingo elgesio nesulaikė, nors asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti ypatingai suinteresuotas nedaryti tokių priešingų teisei veikų, kurios galėtų lemti šios specialios teisės netekimą, tad jis turi prisiimti ir tokių veiksmų teisinius padarinius. Aplinkybės, susijusios su V. S. poreikiu vairuoti ir tam tikrais nepatogumais jam, negali turėti prioriteto prieš visuomenės teisę į saugų eismą, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ar jo artimiesiems, kad yra apsunkintos asmens galimybės dirbti ir gauti pajamas, savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo prasmė ir yra būtent poreikis suvaržyti ir apriboti nusikalstamą veiką padariusio asmens galimybes atlikti tam tikrus veiksmus. Objektyvių duomenų, kurių visuma leistų pagrįstai manyti, kad pirmosios instancijos teismo parinktas uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas šiuo konkrečiu atveju sukeltų ypatingai neigiamus padarinius V. S. gyvenime, bylos medžiagoje nėra.

12. Apibendrinant spręstina, kad V. S. paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė atitinka visų reikšmingų aplinkybių, tiek palankių, tiek ir nepalankių apeliantui, visumą. Nustatytas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas yra tinkamas ir proporcingas, nėra aiškiai per ilgas, pagrindo jį trumpinti nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, skiriant apeliantui minimalų baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, kaip to prašoma skunde, nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, pasiektas baudžiamojo poveikio priemonių tikslas, numatytas BK 67 straipsnio 1 dalyje, o ypač tikslas atimti ir apriboti galimybę atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui daryti naujas, analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas.

Dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimo termino

13. Asmuo, kuriam byla nutraukta, – V. S. apeliaciniu skundu taip pat prašo išdėstyti jam priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 7 920 Eur mokėjimą 6 mėnesių laikotarpiui. Pasisakant dėl šio prašymo pažymėtina, kad BPK nenumato galimybės išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo ar nustatyti mokėjimo terminą. To nenumato ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK). Šio kodekso 22 straipsnyje numatyta tik galimybė teismui nustatyti ilgesnį nei dviejų mėnesių bausmės – baudos sumokėjimo terminą. Turto konfiskavimas (šiuo atveju konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas), kaip baudžiamojo poveikio priemonė, negali būti prilyginama baudai, kaip bausmei, ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka. Įsiteisėjus nuosprendžiui ši baudžiamojo poveikio priemonė vykdoma priverstinai, pateikiant ją vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Pagal BPK 357 straipsnio 6 dalį, BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju teismui nusprendus išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, <...> vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui. Taigi, pirmosios instancijos teismo įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to, asmeniui, kuriam byla nutraukta, neturint galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, jis galės kreiptis į antstolį dėl skolos mokėjimo išdėstymo vykdomojoje byloje. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinio skundo prašymas dėl priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo išdėstymo negali būti tenkinamas.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo. Dėl to, V. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

asmens, kuriam byla nutraukta, – V. S. (V. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Arūnas BudrysEglė GruodienėJurgita Kolyčienė