Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės ir nuteistojo V.M. gynėjo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo

V.M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 260 str. 3 d. laisvės atėmimu dešimčiai metų. Paskirta bausmę atlikti pataisos namuose.

M. Š. išteisintas pagal BK 260 str. 3 d., nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Kardomoji priemonė-suėmimas M. Š. panaikinta, paleidžiant jį iš suėmimo teismo posėdžių salėje.

Perduoti mobilaus ryšio telefonai - „Nokia 2100“ – J.M., „Nokia 6610“ ir „Nokia 8210“ - M. Š. .

Panaikintas E. Š. nuosavybės teisių apribojimas į automobilį (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

V.M. nuteistas už tai, kad 2004 m. rugpjūčio 26 d. iš nenustatyto asmens nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo labai didelį kiekį-146,891 g, psichotropinės medžiagos- MDMA tablečių, ir tą pačią dieną šį labai didelį kiekį-146,891 g, psichotropinės medžiagos-MDMA tablečių, neteisėtai gabeno keliu Klaipėda-Vilnius automobiliu (duomenys neskelbtini), priklausančiu E. Š. , kol 2004 m. rugpjūčio 26 d., apie 16 val., šio kelio 246,16 km Kaišiadorių rajone buvo policijos pareigūnų sulaikytas.

M. Š. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrai grupėje su V.M., neteisėtai įgijo, laikė ir 2004 m. rugpjūčio 26 d. gabeno automobiliu (duomenys neskelbtini), priklausančiu E. Š. labai didelį kiekį-146,891 g, psichotropinės medžiagos-MDMA tablečių, turėdamas tikslą jas platinti, kol apie 16 val. kelio Klaipėda-Vilnius 246,16 km Kaišiadorių rajone buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Teismas, skirdamas V.M. dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, paskyrė ją neteisingai, kadangi tokia bausmė, nors ir atitinka BK 260 str. 3 d. sankcijoje nustatytas ribas, tačiau savo dydžiu yra aiškiai per švelni. Teismo motyvų - V.M. kaltės, t.y. psichinio santykio su įvykdyta nusikalstama veika, pripažinimas, jo asmenybė bei šeimyninės aplinkybės, skirti sankcijoje numatytą minimalią bausmę aiškiai nepakanka tokio dydžio bausmei skirti. Prokurorė nurodo, jog už nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 3 d., padarymą įstatymo nustatyta laisvės atėmimo nuo dešimties iki penkiolikos metų bausmė. Be to, BK 61 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias atsakomybę aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Teismas nuosprendyje konstatavo, kad V.M. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Prokurorė teigia, kad patenkinus šį skundą bei pripažinus kaltu taip pat ir M.Š. , atsirastų V.M. atsakomybę sunkinti aplinkybė - bendrininkų grupė. Mano, kad V.M. atsakomybę nežymiai švelninti gali tik jo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės - Elektrėnų seniūno charakteristikoje atskleistos sudėtingos jo asmenybės formavimosi sąlygos bei sūnaus gimimas M. šeimoje netrukus po nusikalstamos veikos padarymo. Todėl mano, kad V.M. teismo paskirtoji laisvės atėmimo bausmė turi būti griežtintina, paskiriant artimą inkriminuoto BK straipsnio sankcijos vidurkiui.

Teismas išteisino M. Š. nurodydamas, jog byloje nenustatytos labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos MDMA įgijimo aplinkybės, todėl nenustatytas ir M.Š. vaidmuo bei veika šias psichotropines medžiagas įgyjant bei gabenant. Be to, jam inkriminuota neegzistuojanti bendrininkavimo forma, nenustatant aplinkybių, patvirtinančių kokias V.M. veikas apėmė M.Š. tyčia.

Šios išvados dėl M.Š. nedalyvavimo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra nepagrįstos, kadangi iš byloje surinktų ir teismo posėdyje išnagrinėtų įrodymų visumos turėjo būti padarytos priešingos išvados.

Bylos nagrinėjimo metu teismui, kaip papildomi įrodymai, buvo pateikta baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) surinkta informacija - tuo metu nenustatyto kontroliuojamo asmens „N" ir D.P., kurio nusikalstama veika tiriama kitoje byloje, todėl šioje byloje jis įvardijamas kaip „nenustatytas asmuo", telefoninių pokalbių garso įrašai ir telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolai, kuriuose atskleistas telefoninių pokalbių ir trumpų pranešimų turinys. Teismas nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad visi pateikti duomenys yra gauti įstatymo nustatyta tvarka ir vertinami šioje byloje kaip įrodymai. Teismas teigė, jog ši papildomai pateikta medžiaga apie telefoninius kontaktus psichotropinių medžiagų įgijimo aplinkybių nei patvirtina, nei paneigia. Tačiau nuosprendyje teismas padarė šiam teiginiui prieštaraujančią išvadą, jog netiki ir atmeta V.M. parodymų dalį apie psichotropinių medžiagų įsigijimo aplinkybes. Nes teismas mano, kad V.M. atsitiktinai, prie parduotuvės nerado maišelio su tabletėmis, turinčiomis psichotropinės medžiagos, ir tai patvirtina aplinkybė, jog tai, kad jis gali gabenti psichotropines ar narkotines medžiagas, buvo žinoma specialioms tarnyboms, kurios apie tai informavo kelių patrulius. Teismas teigia, jog labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų V.M. įgijo nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens, tačiau konstatuoja, jog šias psichotropines medžiagas nuteistasis įgijo 2004 m. rugpjūčio 26 d., o ne tyrimo nenustatyta dieną, kaip jam buvo inkriminuota. Prokurorė mano, kad teismas nepagrįstai motyvavo M.Š. išteisinimą tuo, kad byloje nenustatytos labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos MDMA įsigijimo aplinkybės bei kad šias aplinkybes nenustatytomis laiko ir kaltinimas. Prokurorė teigia, kad tokie teismo prieštaringi teiginiai neatitinka byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Teisminio nagrinėjimo metu pateikta minėta papildoma informacija buvo kaip tik tam, kad būtų patikslintas kaltinimas ir neginčijamai įrodyta, jog nuteistasis ir išteisintasis psichotropines medžiagas įgijo būtent 2004 m. rugpjūčio 26 d. Teismas bylos nagrinėjimo metu prokuroro pateiktus faktinius duomenis laikė svarbiais įrodymais šioje byloje. Todėl teismo išvada apie tai, kad bylos medžiaga nėra nustatytas M.Š. vaidmuo bei veika įgyjant bei gabenant jo vairuotame automobilyje pareigūnų surastas psichotropines medžiagas, yra neteisinga. Būtent medžiaga apie telefoninius kontaktus akivaizdžiai įrodo abiejų asmenų – nuteistojo ir išteisintojo, nusikalstamą veiką. Teismas, pripažindamas papildomai pateiktą medžiagą įrodymais, jos nepagrįstai neanalizavo bei nenurodė, kodėl atmeta tiek V.M., tiek M.Š. kaltę patvirtinančius iš šios medžiagos gaunamus faktinius duomenis. Kartu su telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolais buvo pateiktas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) prokuroro 2004 m. gruodžio 14 d. priimtas nutarimas apie šioje byloje surinktą informaciją panaudoti baudžiamosiose bylose Nr.Nr. (duomenys neskelbtini). Nutarime nurodyta, kad baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismo leidimu buvo kontroliuojami piliečio D. P. pokalbiai jam priklausančiais abonentais (duomenys neskelbtini), bei nenustatytam asmeniui priklausančiu abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo kartais taip pat naudojosi ir D.P., perduodama informacija. Kontroliuojant minimų asmenų pokalbiais perduodamą informaciją buvo atskleistas labai sunkus nusikaltimas, numatytas BK 260 str. 3 d., sulaikyti M.Š. ir V.M., kurie neteisėtai įgijo, laikė, transporto priemonėje gabeno labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų - 2000 tablečių, kuriose draudžiamos naudoti medicininiais tikslais psichotropinės medžiagos MDMA masė yra 146 g.

Įvykio vietos apžiūros 2004 m. rugpjūčio 26 d. protokole nurodyta, kad automobilyje (duomenys neskelbtini), kuriuo važiavo M.Š. ir V.M., rasti ir išimti telefonai „Nokia 8210“ ir „Nokia 6610“, kurių SIM kortelės turėjo abonento numerius (duomenys neskelbtini).. Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole užfiksuota informacija kontroliuojant piliečio „N", besinaudojančio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbius. Į šį abonentą 2004 m. rugpjūčio 14 d. 19 val. 23 min. užfiksuotas piliečio x skambutis. Pokalbio metu minėtis pilietis, prisistatęs „R.“, į atsiliepusįjį kreipiasi „M.“, į ką gauna patvirtinimą „Nu". Be to, iš pokalbio matyti, kad „R.“ teiraujasi „M.“, ar pas juos nėra „parūkyti", į ką pastarasis atsako neigiamai ir siūlo paieškoti pas kitus asmenis. Įvykio dieną 15 val. 44 min. pilietis „N" kalbasi su vyru X, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastarajam aiškina, jog jis yra Kaune, sako, kad paims jam devynias "baltas spinteles". Iš karto po to, 15 val. 45 min., fiksuotas piliečio „N" skambutis į abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Šis abonento numeris taip pat buvo kontroliuojamas kaip priklausantis D.P. . „N" sako, kad jam reikia „vienos spintelės, baltos". D. P. sako, kad jis „grįžtų atgal, link jo". Iš karto po to, 15 val. 47 min. „N" skambina vyrui X, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), ir sako, kad už kokių keturiasdešimt penkių minučių, už valandos, pastarajam atveš „visą baltą butelį". Po to, 16 val. 02 min. „N" vėl skambina D. P. į abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ir klausia, ar jis nusileis. D. P. atsako, kad ne ir liepia pas jį užeiti jiems abiem. Todėl prokurorė teigia, kad pilietis „N" yra būtent M.Š. , bendraujantis iš vienos pusės su „baltų spintelių", „baltų butelių" vartotojais, o iš kitos pusės - su jas tiekiančiu D. P. - šioje byloje kaip nenustatytu asmeniu.

Sulaikymo dieną M.Š. į Kauną atvažiavo su V.M., kitų asmenų, išskyrus M.Š. mažametį sūnų, su jais nebuvo. Jie nebuvo išsiskyrę ar kur nors lankęsi atskirai. Įvykio vietos apžiūros metu M. Š. vairuotame automobilyje rastos tabletės su psichotropine medžiagą yra baltos spalvos, dviejose didesnėse pakuotėse - maišeliuose, jokios baltos spintelės, kurias įvykio dieną 15 val. 44 min. fiksuotame pokalbyje su piliečiu X M. Š. žadėjo pastarajam atvežti ir apie kurių paėmimą 15 val. 45 min. fiksuotame pokalbyje jis kalbėjo su D. P. bei pas pastarąjį abu su V.M. turėjo užeiti jų pasiimti, nerasta. Todėl prokurorė teigia, kad neteisėta veika užsiimantys asmenys telefoninių pokalbių metu baltomis spintelėmis vadino psichotropinės medžiagos MDMA turinčių baltos spalvos tablečių pakuotes. Asmens kratos metu iš V.M. buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 2100“, kurio SIM kortelė turėjo abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Iš šio abonento 2004 m. rugpjūčio 26 d. 17 val. 31 min., V.M. skambina į D. P. abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastarajam praneša, kad policijos pareigūnai sulaikė jį ir M. Š. bei rado automobilyje gabentą psichotropinę medžiagą, kurią jie buvo įgiję iš D.P. Iš karto po šio pokalbio, 17 val. 34 min. D. P. skambina nenustatytam piliečiui į abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir praneša, kad V.M. ir M. Š. yra sulaikyti su iš jo įgytu dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos. Netrukus V.M. vėl skambina D. P. ir praneša, kad reikia ieškoti advokato, o D. P. jiems nurodo išjungti telefonus bei išmesti telefonų SIM korteles. Prokurorė teigia, kad D. M.Š. ir V.M. traktuoja kaip bendrininkus. Jam vienodai svarbu, kad abu sulaikytieji atsikratytų mobiliaisiais telefonais ir SIM kortelėmis, ir kad iš abiejų policijai nepatektų informacija. Todėl prokurorė teigia, kad nuteistasis V.M. automobilyje pareigūnų surastą didelį kiekį psichotropinės medžiagos 2004 m. rugpjūčio 26 d. įgijo veikdamas bendrai su išteisintuoju M.Š. Nes būtent pastarasis tą dieną telefonu tarėsi tiek su „vartotojais", tiek ir su „tiekėju" D.P., šioje byloje nenustatytu asmeniu, bei kartu su V.M. nuvyko pas D.P., įsigijo „baltas spinteles", bei abu šią psichotropinę medžiagą gabeno automobiliu (duomenys neskelbtini). Todėl prokurorė teigia, kad nuosprendis dalyje dėl M. Š. išteisinimo turi būti panaikintas ir šioje dalyje priimtas naujas - apkaltinamasis nuosprendis dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 3 d., padarymo, veikiant bendrininkų grupėje su V.M. Atitinkamai, V.M. atžvilgiu turi būti pripažinta, kad jis inkriminuotą nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje su M.Š. Skiriant M.Š. bausmę, turi būti atsižvelgta į tai, jog nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o yra aplinkybė, galinti sunkinti jo atsakomybę - veika padaryta bendrininkų grupėje su V.M. Iš BK 54 str. 2 d. išvardintų kitų aplinkybių, M. Š. atsakomybę, skaičiuojant nuo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkio, nežymiai švelninti gali tik jo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės - Elektrėnų seniūno charakteristikoje atskleistos sudėtingos jo asmenybės formavimosi sąlygos bei tai, kad Š. šeimoje auga mažametis sūnus. Todėl M. Š. , vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, skirtina bausmė, artima inkriminuoto BK straipsnio sankcijos vidurkiui.

Taip pat prokurorė mano, kad teismas netinkamai išsprendė daiktinių įrodymų klausimą, nes padarė išvadas, neatitinkančias byloje nustatytų aplinkybių. Teismas nepagrįstai panaikino E. Š. nuosavybės teisių apribojimą į automobilį (duomenys neskelbtini), motyvuodamas tuo, kad nors psichotropinės medžiagos buvo gabenamos minėtu automobiliu, jis laikytinas tik transporto priemone nuteistajam ir išteisintajam vykti, nes gabenti tokį kiekį narkotinės medžiagos automobilio nereikia. Taip pat nepagrįstai teismas įvykio vietoje paimtus daiktus - mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2100“ perdavė J.M., o mobiliojo ryšio telefonus „Nokia 6610“ ir „Nokia 8210“ - M. Š. , motyvuodamas, kad šie daiktai neturi jokios reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Prokurorė skunde teigia, kad šis automobilis vaidino svarbų vaidmenį bendrininkų grupei užsiimant nelegaliu psichotropinių medžiagų verslu, t.y. buvo labai sunkaus nusikaltimo padarymo priemonė. Taip pat mano, kad sunku būtų šioje byloje įsivaizduoti psichotropinių medžiagų kurjerius M. Š. ir V.M. maršrutiniu autobusu iš Elektrėnų atvykstančius į Kauną įsigyti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos bei tokiu pačiu būdu gabenančius ją užsakovams. Prokurorė teigia, tai, kad minėtas automobilis yra tik formaliai registruotas E. Š. vardu ir nėra vien tik Š. šeimos transporto priemonė, patvirtina byloje esantis telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole 2004 m. rugpjūčio 26 d. 21 val. 21 min. užfiksuotas D. P. iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) skambutis nenustatytam asmeniui. Šio pokalbio metu D.P. paprašo pašnekovo laikinai paimti minėtą automobilį, o pašnekovui sutikus tai padaryti, toliau kalbasi apie šio automobilio raktelius. Be to, teismas nepagrįstai pas V.M. ir M. Š. sulaikymo metu surastus ir paimtus tris mobiliojo ryšio telefonus grąžino J.M. ir M. Š. , konstatuodamas, kad jie neturi jokios reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Prokurorė teigia, kad toks šių daiktų vertinimas yra neteisingas, nes šiais telefonais, kaip ir automobiliu, M. Š. ir V.M. tiesiogiai naudojosi darydami nusikalstamą veiką. BK 72 str. 2 d. 2 p. nurodyta, jog teismas privalo konfiskuoti darant nusikalstamą veiką panaudotus materialią vertę turinčius daiktus. Todėl E. Š. vardu registruotas automobilis (duomenys neskelbtini), bei pas V.M. ir M. Š. sulaikymo metu surasti ir paimti trys mobiliojo ryšio telefonai turi būti teismo pripažinti būtent tokiais daiktais bei konfiskuoti.

Nuteistasis V.M. teisme parodė, kad 2004 m. rugpjūčio 26 d. su broliu buvo Kaune ir automobiliu atvyko prie parduotuvės "Iki". Brolis su mažamečiu sūnumi nuėjo į parduotuvę, o jis pats - prie kioskų. Grįžtant prie automobilio pastebėjo, kad du nepažįstami asmenys prie jų automobilio numetė juodą maišą. Šį maišą paėmė, apžiūrėjo, jame rado tabletes ir suprato, kad tai yra narkotinė medžiaga "Extasy", apie kurią yra skaitęs internete. Tabletes pasiėmė, ką su jomis būtų daręs, tuo metu negalvojo. Vėliau su šiomis tabletėmis buvo sulaikytas policijos darbuotojų. Gynėjas teigia, kad šie V.M. parodymai, nėra paneigti ir apygardos teismas juos nepagrįstai atmetė. Teismas nepagrįstai vadovavosi prielaida, kad nuteistasis turėjo įgyti šias tabletes kitomis aplinkybėmis. Nors šią prielaidą teismas bandė pagrįsti ta aplinkybe, jog apie narkotinių medžiagų gabenimą buvo žinoma specialioms tarnyboms, kurios apie tai informavo kelių patrulius. Tačiau gynėjas mano, kad ši aplinkybė, nesudaro jokio pagrindo atmesti minėtus nuteistojo parodymus. Gynėjas mano, kad jei minėtosios specialios tarnybos iš tiesų sekė kitus asmenis, kurie minėtas narkotines medžiagas numetė prie automobilio, stovėjusio prie parduotuvės "Iki" Kaune, kur jas rado ir pasiėmė V.M., galėjo to pasėkoje informuoti kelių patrulius, kad pastarieji sulaikytų nuteistąjį, patikrintų automobilį ir pan. Tačiau byloje neatskleista ši specialiųjų, ar kokių nors kitų, tarnybų neva turėta informacija apie tariamus V.M. ryšius su asmenimis, susijusiais su prekyba narkotinėmis medžiagomis, pastarųjų vartojimu ar pan. Šioje dalyje teismas teisingai nurodė, jog Kauno apygardos prokuratūros papildomai pateikta medžiaga-kitų asmenų telefoninių pokalbių išklotinės, nei patvirtina, nei paneigia aplinkybių, kuriomis nuteistasis įgijo psichotropines medžiagas. Kadangi V.M. nurodytos byloje aplinkybės, kuriomis jis rado MDMA tabletes, nepaneigtos, todėl gynėjas mano, jog nuteistasis save apkalbėjo teigdamas, kad radęs tabletes žinojo, kad tai yra MDMA. Jo ginamasis nenurodė jokių ypatingesnių požymių, pagal kuriuos jis neva įsitikino tabletėse esant narkotines medžiagas. Gynėjas teigia, kad jo ginamasis tokią poziciją užėmė siekdamas palengvinti savo padėtį. Be to, byloje nenustatytos jokios aplinkybės, dėl kurių jo ginamasis, suradęs tabletes, turėjo būti įsitikinęs, jog tai narkotikai.

Jei jo ginamajam pagrįstai inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 260 str. 3 d., tada, jis mano, kad yra pagrindas taikyti BK 62 str. 2 d. 2 p. nuostatas ir paskirti švelnesnę, negu įstatyme nustatyta, bausmę. Jo ginamasis turi mažametį sūnų, kurio motina nedirba ir neturi iš ko sulaukti pagalbos išlaikant ir auginant kūdikį. Nors V.M. sūnus gimė jau po jo ginamojo sulaikymo ir suėmimo, tačiau gynėjas mano, kad jo ginamojo atžvilgiu gali būti taikomos BK 62 str. 2 d. 2 p. nuostatos. Jo ginamasis pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą.Teismas nepagrįstai nevertino tai kaip V.M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras prašė Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo V.M. gynėjo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo V.M. gynėjas prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorės skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės ir nuteistojo V.M. gynėjo apeliaciniai skundai atmetami.

Apygardos teismas pilnai ir visapusiškai ištyrė nuteistajam V.M. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai V.M. nuteisė pagal BK 260 str. 3 d., o M. Š. išteisino pagal BK 260 str. 3 d. Šių teismo išvadų apeliacinių skundų argumentai nepaneigia.

Prokurorė apeliaciniame skunde iš esmės ginčija teismo išvadas dėl M. Š. išteisinimo bei nuteistajam V.M. paskirtos bausmės dydžio. Tačiau be savo asmeninės nuomonės ir subjektyvių pastebėjimų jokių kitų objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių savo teiginius, skunde nenurodo. Suprantamas prokurorės noras remtis teismo metu papildomai pateikta kitos bylos medžiaga, kurioje užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp išteisintojo M. Š. ir D. P. , kuris aptariamo nuosprendžio byloje yra kaip nenustatytas asmuo. Tačiau BPK 20 str. 5 d. nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad byloje esančių įrodymų patikimumas ir įrodomoji vertė turi būti nustatoma atsižvelgiant į visumą bylos aplinkybių bei šių įrodymų nuoseklumą, jų turinio darną. Prokurorė apeliaciniame skunde nevertino minėtos telekomunikacijų tinklais perduotos informacijos patikimumo ir savarankiškumo aspektais bei neatsižvelgė į išteisintojo bei nuteistojo parodymus, kurie, nežiūrint jų specifiškumo, BPK 20 str. 3 d. prasme taip pat yra savarankiškas įrodymų šaltinis. Kolegijos nuomone, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad ši papildomai pateikta telekomunikacijų tinklais perduota informacija nei patvirtina, nei paneigia psichotropinių medžiagų įgijimo aplinkybių.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme M. Š. savo kaltės nepripažino bei parodė, kad įvykio dieną kartu su V.M. Kauno mieste nuėjo į parduotuvę. Grįždamas iš parduotuvės jis matė, kad V.M. paėmė kažką nuo žemės, tačiau nematė ir nesuprato, kas konkrečiai tai buvo. Kad maiše, kurį V.M. rado prie automobilio ir po to padėjo ant galinės sėdynės, yra narkotinės medžiagos jis suprato tik tada, kai juos sustabdė ir minėtą maišą paėmė policijos pareigūnai.

Nuteistasis V.M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltu, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, prisipažino pilnai bei parodė, kad apie rastą maišą prie automobilio pasakė M. Š. , kuris liepė šį maišą išmesti. Tačiau V.M. jo nepaklausė, o maišą su tabletėmis padėjo ant galinės automobilio sėdynės. Kelis maišelius su tabletėmis įsidėjo į savo rankinę. Nuteistasis mano, kad M. Š. nematė, kad rastą maišą su narkotinėmis medžiagomis jis padėjo ant galinės automobilio sėdinės ir į savo rankinę. Viso bylos nagrinėjimo metu nei išteisintojo M. Š. , nei nuteistojo V.M. šios versijos byloje esančiais įrodymais nepaneigtos. Todėl apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nenustatytos labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos MDMA įgijimo aplinkybės bei M. Š. vaidmuo ir veika šias psichotropines medžiagas įgyjant bei gabenant, o jam inkriminuota neegzistuojanti bendrininkavimo forma, nenustatant aplinkybių, patvirtinančių, kokias V.M. veikas apėmė M. Š. tyčia.

Kadangi byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių padaryti kategorišką išvadą, apie minėtos psichotropinės medžiagos MDMA įgijimo aplinkybes bei M. Š. veiką jose, todėl pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad M. Š. pagal BK 260 str. 3 d. išteisintinas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8. punkte nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o visos abejonės, išnaudojus visas galimybes jas pašalinti, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Būtent taip byloje surinktus įrodymus M. Š. atžvilgiu vertino pirmosios instancijos teismas.

Kolegijos nuomone apygardos teismas nuteistajam V.M. paskyrė tinkamą bausmę, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nuteistojo V.M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino savo kaltę. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis anksčiau teistas, teistumas išnykęs, administracine tvarka nebaustas. Nors nuteistasis V.M. padarė labai sunkų nusikaltimą, tačiau apygardos teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę ir šeimynines aplinkybes, pagrįstai paskyrė sankcijoje numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę. Paskirtos bausmės dydis neprieštarauja teisingumo principui. BK 54 str. ir 61 str. reikalavimai nepažeisti.

Atmetamas nepagrįstas nuteistojo V.M. gynėjo skundo prašymas jo ginamąjį išteisinti. Kolegija sutinka su apygardos teismo nuosprendžio išvadomis ir todėl jų nekartoja. Be to, nuteistojo V.M. gynėjo apeliacinio skundo argumentai dėl bausmės sušvelninimo pirmos instancijos teismo nuosprendyje tinkamai įvertinti, todėl švelninti paskirtą bausmę tais pačiais pagrindais nėra įstatyminio pagrindo.

Kolegijos nuomone, apygardos teismas pagrįstai pripažino kaip neturinčius jokios reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje apžiūrėtus ir prie bylos prijungtus daiktus-mobilaus ryšio telefonus, ir pagrįstai juos grąžino jų savininkams. Taip pat, pagrįstai panaikintas E. Š. nuosavybės teisių į automobilį (duomenys neskelbtini), apribojimas. Šis automobilis pagrįstai laikytinas tik transporto priemone, o ne nusikaltimo priemone.

Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti apeliacinius skundus pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės ir nuteistojo V.M. apeliaciniai skundai atmetami.