Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2014-02-18 · Administracinė byla Nr. I-32-243/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-18
Bylos Nr.
I-32-243/2014
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00979-2013-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Vida Stonkuvienė
Pareiškėjas
A. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
  • 72.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-32-243/2014Proceso Nr. 3-63-3-00979-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 72.5, 73 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOSADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2014 m. vasario 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, dalyvaujant posėdžių sekretorei Dianai Šėperienei, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. K. skundu prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą po 1000,00 Lt už kiekvieną parą, kai buvo laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Nurodo, jog tikslios prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio nurodyti negali, nes nežino tikslaus jo laikymo areštinėje laikotarpio. Argumentuoja, jog buvo laikomas areštinėje netinkamomis sąlygomis, t.y. neužtikrinant minimalaus areštinės ploto vienam žmogui ir kartu su rūkančiais asmenimis, nors jis nerūko, tačiau negali nurodyti konkrečių pažeidimų laikant jį areštinėje, nes nežino nei kamerų numerių, kuriose buvo laikomas, nei tikslaus kamerų ploto, nei higienos reikalavimų, nei kiek tiksliai asmenų buvo laikoma kamerose kartu su juo. Teigia, jog į jo skundus ir prašymus pareigūnai nereagavo, o tokiomis sąlygomis laikomas patyrė sukrėtimus, suvaržymus, nepatogumus, depresiją, išgyvenimus, sutriko jo socialiniai įgūdžiai ir visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, tapo dirglus, jaučia fobiją aplinkai, sumažėjo bendravimo galimybės (b.l. 13-14).

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pareiškėjas Klaipėdos apskrities VPK areštinės kamerose buvo laikomas laikotarpiu nuo 2011-01-19 iki 2013-10-08, iš viso 163 dienas ir kad visų areštinės kamerų eksploatavimui yra galiojantys Lietuvos policijos generalinio komisaro leidimai. Atsakovės atstovo teigimu, pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktą minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje, negali būti mažesnis kaip 3,6 kv.m. Pripažįsta, jog 38 dienas pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis minimalaus ploto reikalavimo, tačiau pažymi, jog pažeidimai buvo nežymūs, nes vienam žmogui tenkantis kameros plotas buvo nuo 3,28 kv.m. ir daugiau. Teigia, jog pareiškėjas yra rūkantis ir šią aplinkybę įrodo pridedamas areštinės viršininko tarnybinis pranešimas. Atsakovės atstovo teigimu, pažeidimo konstatavimas būtų pakankama satisfakcija pareiškėjui (b.l. 21-24).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant visoms trims būtinosioms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Nurodyto straipsnio taikymo prasme „neteisėto akto“ sąvoka pateikta straipsnio 3 dalyje, pagal kurią terminas „aktas“ reiškia ir veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Pareiga įrodyti nurodytų sąlygų egzistavimą tenka pareiškėjui. Tuo tarpu, pareiškėjas patikslintame skunde nenurodė nei tikslaus prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio, nei konkrečių pažeidimų laikant jį areštinėje, nei konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su, jo teigimu, padarytais pažeidimais. Prašydamas priteisti po 1000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą už kiekvieną dieną, kurią buvo laikomas Klaipėdos apskrities VPK areštinėje, pareiškėjas prašomos priteisti žalos dydžio nepagrindė įrodymais ar objektyviais duomenimis, o dėsto tik bendro pobūdžio teiginius. Nors Klaipėdos apskrities VPK iš dalies pripažįsta, jog pareiškėjas tam tikrą laikotarpį areštinės kamerose buvo laikomas pažeidžiant nustatytus minimalaus ploto vienam asmeniui reikalavimus, teismas nelaiko šių duomenų pakankamais valstybės civilinei atsakomybei kilti. Pareiškėjas, prašydamas priteisti neturtinę žalą ir teigdamas, kad laikymo areštinėje sąlygų pažeidimai sukėlė jam gilius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ar skausmą, turi patvirtinti šias aplinkybes konkrečiais įrodymais bei pateikti neturtinės žalos piniginio įvertinimo pagrindimą. Dėl to, teismas nelaiko esant galima išspręsti bylą pagal joje esančią medžiagą. Pažymėtina, jog duomenų byloje nepakankamumą pripažįsta ir pats pareiškėjas. A. K. 2014-01-03 paduotu prašymu nurodė, jog nori dalyvauti teismo posėdyje ir pateikti papildomus įrodymus, tačiau 2014-01-22 padavė prašymą neetapuoti jo į teismo posėdį, nes nenori jame dalyvauti ir išreiškė prašymą skundą palikti nenagrinėtą, jeigu teismas laikys, kad nėra galimybės bylą išnagrinėti pagal byloje esančią medžiagą (b.l. 38, 46). Lietuvos Respublikos ABTĮ tiesiogiai nenumatyta pareiškėjo teisė prašyti skundą palikti nenagrinėtą, tačiau nagrinėjamu atveju, teismas, siekdamas nesuvaržyti pareiškėjo teisių, įtvirtintų Lietuvos Respublikos ABTĮ 53 straipsnio 2 dalyje, duoti paaiškinimus, pateikti argumentus ir samprotavimus, teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, užduoti klausimus atsakovui, pripažįsta, jog nėra galimybės išspręsti bylą pagal joje esančią medžiagą. Pareiškėjo A. K. skundas paliktinas nenagrinėtu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 103 straipsnio 5 punktu.

Skundo palikimas nenagrinėtu nekliudo pareiškėjui vėl kreiptis į teismą ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 104 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 105 - 106 straipsniais,

nutarė:

palikti nenagrinėtą A. K. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

Teisėja Vida Stonkuvienė