Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. B. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Utenos filialas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras Utenos filialas atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Kadangi prašymo iš šalių bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka teismas negavo, todėl teismas civilinę bylą nagrinėja Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIV skyriuje numatyta rašytinio proceso tvarka ir tuo pagrindu priimamas teismo sprendimas (CPK 441 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo P. B. pareiškimas tenkintinas.

Per įstatymo nustatytą (CPK 532 straipsnis) 14 dienų terminą po pranešimo specialiame interneto tinklalapyje apie bylos nagrinėjimą paskelbimo dienos (2018 m. liepos 25 d.) niekas nesikreipė ir pareiškėjo nekilnojamojo turto sąžiningo, teisėto, atviro ir nepertraukiamo valdymo niekas neginčijo.

Iš pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Anykščių rajono žemės ūkio bendrovė „Linas“ buvo likviduota ir vieną automašinų garažą, esantį (duomenys neskelbtini)už pajus skyrė V. K. (b. l. 17). Likvidavus Anykščių rajono žemės ūkio bendrovę „Rida“ už pajus trys garažai, esantys (duomenys neskelbtini)buvo paskirti A. K. ir A. S. (b. l. 22). Anykščių rajono žemės ūkio bendrovė „Linas“ tris traktorių garažus, esančius (duomenys neskelbtini) už pajus skyrė J. B.. Anykščių rajono žemės ūkio bendrovė „Beržas“ buvo likviduota ir tris traktorių garažus už pajus skyrė V. J., P. K., R. M., R. M. ir vieną garažą S. D. (b. l. 18-21). Visi automašinų ir traktorių garažai yra viename bendrame garažų masyve, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 50-52). Po turto už pajus paskirstymo 1995 – 1999 metais pareiškėjas atsiskaitė su pajininkais V. K., A. K., A. S., V. J., R. M., R. M. (b. l. 23-25), kurie pardavė pareiškėjui savo turto, gauto už pajus, dalis ir pareiškėjas tapo automobilių garažų, pažymėtų plane 1-25, 1-28, 1-29 bei traktorių garažo, pažymėto plane 1-7 savininku. Pareiškėjo dėdė J. B. nuo turto perdavimo dienos iki mirties naudojosi garažu, pažymėtu plane 1-9 bei dviem garažais, pažymėtais plane 1-7 (b. l. 27, 28). Pareiškėjo dėdei J. B. mirus 2016 m. vasario 2 d., šiais garažas naudojosi pareiškėjas, kadangi yra J. B. testamentinis įpėdinis (b. l. 53, 54). Jokių nesusipratimų dėl garažų valdymo bei atsiskaitymo už garažus nekilo ir šiuo metu nėra. Pareiškėjas yra įregistravęs ūkininko ūkį, visuose garažuose laiko žemės ūkio techniką, padargus, naudoja ūkio reikmėms, garažus tvarko, prižiūri, remontuoja. 2017 m. balandžio 3 d. atliko garažų inventorizaciją (b. l. 38-49, 50-52). 2018 m. pradžioje kreipėsi į VĮ Registrų centro Utenos filialą dėl garažų teisinės registracijos. VĮ Registrų centras atsisakė registruoti nuosavybę, nes nepakako pareiškėjo pateiktų dokumentų dėl nuosavybės įteisinimo (b. l. 35-36, 37). Minėtais garažais pareiškėjas visą laiką naudojosi, juos prižiūrėjo, remontavo, nepertraukiamai valdė kaip savo daugiau kaip dešimt metų, tačiau negali pateikti jokių kitų nuosavybę patvirtinančių dokumentų, mano, kad yra sąžiningas ir teisėtas šių pastatų valdytojas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuosavybės teisės į minėtus garažus nėra įregistruotos, byloje nėra duomenų apie tai, kad minėtas statinys priklauso valstybei.

Įgyjamoji senatis – tai vienas iš nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdų. Nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtosios knygos trečiojo skirsnio (4.68 – 4.71 straipsniai) normos.

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio nuostatas fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. CK 4.70 straipsnio nuostatos reiškia, kad užvaldydamas daiktą, asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas P. B. daugiau nei 20 metų turėjo valią valdyti garažus, esančius bendrame pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kaip savo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nekilnojamasis turtas ir daiktinės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti.

CK 4.68 straipsnyje nustatyta, kad asmuo privalo valdyti daiktą teisėtai. Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Pagal CK 4.69 straipsnio nuostatas neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas, įgyjamąja senatimi taip pat negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens vardu registruotus daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą.

Byloje nėra duomenų apie garažo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausymą valstybei ar kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui. CPK 532 straipsnyje, 533 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2018 m. liepos 25 d. pranešimo specialiame interneto tinklalapyje paskelbimo apie bylos iškėlimą ir nagrinėjimą iki teismo posėdžio dienos niekas pareiškėjo valdomo garažų masyvo valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo neginčijo.

Pagal CK 4.68 straipsnį daikto atviras valdymas reiškia, kad asmuo daiktą turi valdyti kaip savą nesislapstydamas. Priešingų šiai įstatymo nuostatai pareiškėjo veiksmų nenustatyta, tai yra nenustatyta, kad pareiškėjas slaptai valdė ir valdo minėtą nekilnojamąjį turtą.

Nepertraukiamas daikto valdymas turi tęstis ne mažiau kaip dešimt metų, pareiškėjas P. B. jam priklausantį statinį valdo ir juo naudojasi daugiau nei dvidešimt metų (CK 4.68 straipsnis, 4.71 straipsnis). Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad minėto statinio valdymas būtų nutrūkęs.

Taigi iš byloje esančių duomenų darytina išvada, kad yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos: garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), valdymas tęsiasi daugiau nei dešimt metų, pareiškėjas šį nekilnojamąjį turtą pradėjo valdyti sąžiningai, per šį laikotarpį pareiškėjas daiktą valdo teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo, būdamas įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į jo valdomą turtą, nes priešingų duomenų byloje nėra, todėl nustatytinas prašomas nustatyti nuosavybės teisių įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu faktas (CPK 533 straipsnis), kad pareiškėjas P. B. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (CPK 533 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis CPK 259, 260, 263 - 265, 268, 270, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patenkinti pareiškėjo P. B. pareiškimą.

Nustatyti faktą, kad P. B. , a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį įgijo į garažą, pažymėtą plane 1-25, 34.01 kv. m, garažą, pažymėtą plane 1-28, 32.49 kv. m, garažą, pažymėtą plane 1-29, 63.89 kv. m, garažą, pažymėtą plane 1-7, 135.12 kv. m, garažą, pažymėtą plane 1-9, 35.12 kv. m (bendrame keturių garažų masyve, kurio plotas 140.49 kv. m), pastate – garaže, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.